Trijų asmenų Roxanne Bolinger šeima, lydima VU Filologijos fakulteto dėstytojos Birutės Onos Palovienės, vaikšto po Fakulteto kiemelius. Lietuvoje daugiau nei savaitę viešintys amerikiečiai Roxanne, jos vyras Jimas ir 30-metis sūnus Calebas šypsosi čia sutinkamiems žmonėms, lėtai apžiūrinėja aplinką. Jie ką tik daugiau nei valandą praleido VU bibliotekoje, kurios darbuotojai aprodė ten saugomus Williamo Riegelio Schmalstiego (William Ruegel Schalstieg) darbus. lietuviams tai žymus JAV indoeuropeistas ir baltistas (1929–2021), o Roxanne – jos prieš ketverius metus anapilin iškeliavęs tėtis. „Mums ši kelionė ypatinga, nes tai ne tiesiog atostogos, per jas daugiau sužinojome apie tėtį ir tai, ką jis mylėjo“, – prisipažįsta Roxanne.
Meilė kalbai, žmonėms ir šaliai
Kad W. R. Schmalstiegas mylėjo Lietuvą, nėra tik žodžiai. Puikiai lietuviškai kalbėjęs ir ilgus metus lietuvių kalbos tyrimams pašventęs Pensilvanijos valstijos universiteto (Pennsylvania State University) profesorius Schmalstiegas, Lietuvoje labiausiai žinomas dėl savo darbų „Lietuvių kalbos istorinė sintaksė“ („A Lithuanian Historical Syntax“) ir „Istorinė baltų kalbų veiksmažodžio morfologija“ („The historical morphology of the Baltic verb“), jautė ypatingą ryšį su Lietuva, pirmiausia per kalbą.
Roxanne pasakoja, kad tėčiui, svajojusiam tapti pilotu, viskas pasikeitė, įstojus į koledžą. Tada būsimo jaunojo studento tėvas pataręs išmokti rusų kalbą. Taip jau nutiko, kad pradėjęs mokytis rusų kalbos, W. R. Schmalstiegas susidomėjo ir kitomis, o supratęs, kad turi galimybę studijuoti vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, tiesiog susižavėjo šia idėja. „Pirmiausia jis pamilo kalbą, o vėliau ir žmones“, – pasakoja Roxanne. Ji prisimena, kad pirmi tėčio vizitai į Lietuvą buvo nelengvas iššūkis. „Susirašinėjimo jam nepakako, norėjo čia atvykti dėl tyrimų ir žmonių, akademinio bendravimo. Jis jautėsi labai pagerbtas, kai pagaliau jam tai pavyko.“ Čia užsimezgusios draugystės su profesoriais Algirdu Sabaliausku, Zigmu Zinkevičiumi bei kitais garsiais to meto lingvistais sutvirtino ryšį su Lietuva. 1991 m. W. R. Schmalstiegas rinko Amerikos mokslininkų parašus JAV prezidentui, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, o savo vaikams dar ilgai ir vėliau kartodavęs, kad širdyje jaučiasi lietuvis.
Kelionė laiku ir naujas žvilgsnis į tėčio darbą
Pirmą kartą Roxanne Lietuvoje lankėsi 1985 m., įkalbėta tėčio. „Augdami nuolat girdėdavome minint Lietuvą. Tačiau gyvenome nedideliame mieste, kuriame yra įsikūręs Pensilvanijos valstijos universitetas, mums buvo labai neįprasta keliauti taip toli.“ Galbūt dėl tokio išskirtinumo aplankytos vietos ir sutikti žmonės įsirėžė į atmintį, tad Roxanne gali palyginti: per 40 metų įvyko neįtikėtinų pasikeitimų.
Ši kelionė išryškina ne tik bėgantį laiką, bet ir atgaivina daug prisiminimų. Roxanne paklausus, ką ji vaikystėje maniusi apie tėčio darbą, jai pirmiausia iš atminties iškyla linksmos akimirkos: „Mums būdavo labai keista girdėti jį kalbant lietuviškai. Negana to, jis specialiai sulietuvindavo mūsų pavardę Schmalstieg, pridėdamas prie jos as ir mus juokindavo kartodamas: „Aš esu Šmolstygas.“ Mums, vaikams, tai būdavo labai juokinga“.
Vaikystėje tėčio darbas ne jai vienai atrodė kiek keistas, o Lietuva labai tolima maža šalis. „Kai mano draugai paklausdavo, kuo užsiima mano tėtis, dažniausia reakcija būdavo: „Ką? Kas tai per kalba? Kur ji vartojama? Ir kam ją studijuoti?“ Roxanne požiūris vėliau, žinoma, keitėsi, tačiau ji pripažįsta, kad ir dabar galbūt iki galo nesuvokia tėčio atsidavimo kalbotyros studijoms – jis parašęs mokslinių veikalų apie lietuvių, baltų, senąją prūsų, o vėliau ir apie hetitų kalbą – tačiau sako suprantanti, kas jį sužavėjo žmonėse ir šalyje: „Sunku būtų to nepastebėti. Lietuva yra nuostabus kraštas, čia gyvenantys žmonės neįtikėtinai svetingi. Sutiktųjų svetingumo dėka ši kelionė yra ir mus praturtinanti patirtis – per juos mes daugiau sužinome apie tėčio darbo užkulisius“.
Nors Roxanne visada žinojo apie tėčio knygas, mokslinius straipsnius ir kad tėtis yra gerbiamas Lietuvos mokslininkų, tačiau apsilankymas jam artimose vietose tą žinojimą užtvirtina ir šildo širdį. Vieno iš vizitų metu, jiems buvo parodyta ant tuometinio Lietuvių literatūros ir kalbos instituto laiptų, tikriausiai profesoriaus aparatu daryta, W. R. Schmalstiego nuotrauka. Toje pačioje vietoje nusifotografavo ir Roxanne su šeima. Apsilankymo VU bibliotekoje metu Roxanne sujaudino, kaip pagarbiai darbuotoja Joana Bartkevičienė pristatė jos tėčio darbus, o į VU Filologijos fakultetą užsukti buvo būtina, nes čia mokslininkas lankė skirtingas lietuvių kalbotyros paskaitas.
Vizito metu aplankytos mokslininkui reikšmingos vietos, čia įvyko ir susitikimai su tėčiui artimo profesoriaus A. Sabaliausko dukromis: VU Filologijos fakulteto dėstytoja Birute Ona Paloviene ir Lietuvių kalbos instituto (LKI) Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Danute Liutkevičiene, ir Z. Zinkevičiaus anūku, LKI vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Šinkūnu. Garsaus indoeuropeisto ir Vilniaus universiteto garbės daktaro W. R. Schmalstiego dukra po daugiau nei savaitės, praleistos Lietuvoje, sako negalinti nustoti džiaugtis šiuo apsilankymu, o prisiminusi, kad tėtis save vadindavo lietuviu, pripažįsta po šios kelionės taip pat besijaučianti truputį lietuvė.
