Vilniaus universiteto nuotrauka
Rugsėjo 25–27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos (LITAKA) ir VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros organizuojama 7-oji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės“.
Taikomosios kalbotyros konferencijos VU organizuojamos nuo 2005 m. Per šį laiką renginys tapo plačiai žinomas ir laukiamas tiek Lietuvos, tiek užsienio akademikų. Šiemet į jį susirinks daugiau nei 100 dalyvių iš 20 šalių – tiek pripažintų mokslininkų, tiek pradedančiųjų, doktorantų ir magistrantų. Konferencijoje dalyvaus įvairių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai. Programoje numatyti 84 žodiniai ir stendiniai pranešimai, vyks trys plenariniai posėdžiai su iškiliais kviestiniais svečiais.
Taikomoji kalbotyra – XX a. antroje pusėje susiformavęs tarpdalykinis kalbos mokslas, kurio populiarumas toliau auga. Taikomosios kalbotyros specialistai analizuoja žmonių, visuomenių ir kalbų sąveiką globaliame, nuolat kintančiame ir iššūkių kupiname pasaulyje: kalbų mokymą(si), mokėjimą, testavimą, vartojimą, kalbines nuostatas, tapatybinius, kognityvinius, psichologinius, neurologinius su kalba susijusius procesus ir kt.
„Konferencijos pavadinimas neatsitiktinai fiksuoja pagrindinius taikomosios kalbotyros, dabar jau labai plataus tyrimų lauko, dėmenis: kalba gyvena tarp žmonių, ji skirta žmonėms, yra iš esmės apie žmones ir žmonių pasaulį“, – sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė prof. Inesa Šeškauskienė, šiųmečio konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė. Pasak VU fakulteto docentės Ingos Hilbig, vadovaujančios renginio organizaciniam komitetui, taikomosios kalbotyros darbai ne tik gausina, papildo, tikslina turimas mokslo žinias, bet ir siūlo atsakymų į atskirų žmonių ir ištisų visuomenių gyvenime kylančius probleminius su kalbomis susijusius klausimus, tarkime, kaip veiksmingiau mokyt(is) naujų kalbų, kaip dirbti su įvairiakalbių vaikų klasėmis, kaip atpažinti neapykantos kalbą ar kurlink kreipti nacionalinę kalbų politiką.
Konferencijoje bus pristatomi naujausi sociolingvistikos, psicholingvistikos, kognityvinės lingvistikos, tekstynų lingvistikos, lingvistinės pragmatikos, diskurso analizės, leksikografijos, vertimo, lingvodidaktikos, kalbų įsisavinimo, gestotyros ir kitų taikomosios kalbotyros sričių tyrimų rezultatai.
Be bendrųjų pranešimų sekcijų, vyks keturios teminės. Net dvi iš jų bus skirtos Ukrainos karo pabėgėlių Europoje (Suomijoje, Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje) integracijai, kintančiai kalbinei šių žmonių tapatybei, kalbos vaidmeniui darbo rinkoje ir įsiliejant į naują visuomenę. Trečioje sekcijoje bus kalbama ir diskutuojama apie viešojo skaitmeninio diskurso mums metamus iššūkius: dezinformaciją, netikras naujienas, neapykantos kalbą, figūratyviąją kalbą, kalbėjimo apie klimato kaitą ypatumus. Ketvirtoje numatyti pranešimai apie dideles skaitmenines kalbos duomenų sankaupas, pranešėjai pristatys, kam jos naudojamos, aptars tokių duomenų tvarkymo ir laikymo, jų saugumo problematiką.
Taikomosios kalbotyros tyrimai turi didelę praktinę socialinę ir kultūrinę reikšmę, taigi daugybė konferencijos pranešimų gali būti aktualūs bei įdomūs ir plačiajai visuomenei. Tai ypač pasakytina apie plenarinius pranešimus. Plenarinių posėdžių pranešėjai – trys pasaulinio lygio mokslininkai, savo sričių ekspertai. Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje profesorė Xiao Lan Curdt-Christiansen ir Oslo universiteto profesorė emeritė Elizabeth Lanza kalbės apie šeimos kalbų politiką (angl. Family Language Policy).
Šeimos kalbų politikos tema, daug metų aktyviai tyrinėjama ir VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros mokslininkių, itin aktuali nūdienos Lietuvai ir mūsų diasporai – emigrantams tėvams, siekiantiems perduoti lietuvių kalbą vaikams, bet taip pat ir imigrantų Lietuvoje šeimoms. Kodėl vieni vaikai, augdami dvikalbėje aplinkoje, moka ir sėkmingai vartoja abi ar visas savo aplinkos kalbas, o kiti – ne? Nuo ko tai priklauso ir kaip galima padėti šeimoms?
Remdamasi empiriniais tyrimais iš įvairių pasaulio vietų, prof. X. L. Curdt-Christiansen aptars, kaip šeimų kalbų politiką veikia galingi išoriniai veiksniai: ideologiniai, sociopolitiniai, socioekonominiai, sociokultūriniai. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir jos pristatysimi vidiniai veiksniai: kas vyksta pačiose šeimose? Kokios tėvų nuostatos dėl kalbų vertės bei reikalingumo? Kokius konkrečius sprendimus jie priima dėl savo vaikų kalbų ir kalbinio jų ugdymo? Kaip kasdien su jais bendrauja, kaip elgiasi? Koks pačių vaikų vaidmuo?
Prof. E. Lanza savo pranešime susitelks į ankstyvąją dvikalbių vaikų socializaciją namų aplinkoje ir tėvų pokalbių su jais strategijas. Kokios duoda geriausių rezultatų, o kokios – vengtinos? Mokslininkė pristatys plačią tėvų ir vaikų sąveikų, taip pat ir skaitmeninėje terpėje, tyrinėjimų panoramą, aptars, kaip bendraujant kuriamos, įtvirtinamos, persvarstomos šeimos narių tapatybės. Ji taip pat parodys, kaip laisvas, takus kalbų kaitaliojimas šnekantis šeimose gali padėti išlaikyti ir sustiprinti žmonių atsivežtines – mažumos kalbas gyvenant socialinės daugumos kalbos apsuptyje.
Trečias plenarinis pranešėjas – Londono universiteto koledžo profesorius Li Wei. Jis išsamiai gvildens minėtą reiškinį ir tarpkalbiavimo (angl. translanguaging) konceptą. Mokslininkas pabrėš, kad, laikantis šio, dar palyginti mažai paplitusio ir taikomo, požiūrio, kalbos yra politiniai ir ideologiniai konstruktai, o ne lingvistiniai faktai ar mūsų psichikos realijos. Dvikalbiai individai – tiek vaikai, tiek suaugusieji – dažnai renkasi perteikti savo mintis kūrybiškai, pasitelkdami visus savo turimus kalbinius išteklius.
Tai, kas vadinama kalbų maišymu, kaip žinome, dažnai smerkiama ar netgi draudžiama (pvz., mokyklose per pamokas). Tačiau garsiausias tarpkalbiavimo srities ekspertas ragina deramai įvertinti unikalų dvikalbių žmonių gebėjimą bendraujant vis kirsti ribas tarp skirtingai pavadintų, tarsi izoliuotų kalbų ir realios jų vartosenos, atkreipti dėmesį į ne vieną kalbą kasdienybėje aktyviai vartojančių žmonių gebėjimą nuolat peržengti ribas tarp kalbos ir kitų semiotinių bei kognityvinių žmogiškųjų išteklių. Prof. L. Wei išsamiai pristatys tarpkalbiavimo sampratos radimąsi ir raidą, nagrinės jos ir paties reiškinio reikšmę ir poveikį kalbų teorijoms, tyrimų metodologijoms, kalbų politikai ir praktikai.
Siekiant užtikrinti kuo didesnę plenarinių pranešimų turinio sklaidą ne tik akademinei auditorijai – kolegoms ir studentams, bet ir tėvams, ugdytojams bei visiems besidomintiems kalba, šie pranešimai bus įrašomi ir vėliau paskelbti konferencijos ir LITAKA svetainėje.
Kai kurių konferencijos pranešimų pagrindu bus išleistas specialusis atvirosios prieigos mokslinio VU žurnalo „Taikomoji kalbotyra“ numeris.
LITAKA ir konferencijos informacinė svetainė yra čia.
Konferenciją remia „Go Vilnius“, Lietuvos mokslo taryba ir VU Filologijos fakultetas.
Tekstą parengė VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto doc. Inga Hilbig.