Maloniai kviečiame lapkričio 10 d., 17 val., Vinco Krėvės aud., į Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečio minėjimą, kuriame dalyvaus Ispanijos karalystės ambasadorė Nieves Blanco Díaz, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, eilėraščius lietuvių ir ispanų kalbomis skaitys fakulteto dėstytojai, eilėraščių vertėjai. Sveikinimo žodį tars ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. 

Per minėjimą bus pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 22 eilėraščių: 11 lietuvių poetų su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Eilėraščius vertė Fakulteto dėstytojai Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė, María Sebastia, Carmen Caro, taip pat žymi ispanistė Birutė Cipljauskaitė, buvusi ispanų filologijos studentė Ieva Emilija Rozembergaitė, ir kiti.

Šių metų lapkričio 3-4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Prancūzų filologijos katedros rengiama tarptautinė konferencija Kalbos(ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba. Ji skirta dvikalbystės, daugiakalbystės, tarpkalbystės ir kitų kalbų įvairovės aspektų apmąstymui prancūzakalbėje literatūroje.

Daugiau informacijos čia >

Un colloque international intitulé Perspectives de langue(s) dans les littératures d’expression française se tiendra les 3-4 novembre à l'Université de Vilnius. Le colloque est consacré aux aspects du bilinguisme, du multilinguisme, du translinguisme et à d’autres aspects de la diversité linguistique dans la littérature d’expression française. Le colloque en question est organisé par le Département de philologie française.

Pour en savoir plus cliquez ici >

Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.

Spalio 24 d. Filologijos fakultete lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. 

Susitikimo su dekane prof. dr. Inesa Šeškauskiene metu buvo aptartas abiejų fakultetų bendradarbiavimas vykdant Erasmus+ programą ir šiuo metu planuojami bendri tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.

Vėliau kolegos iš Krokuvos kartu su Lietuvių literatūros katedros mokslininkais dalyvavo diskusijoje „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Nuotraukoje (iš kairės): prof. habil. dr. Jakub Niedźwiedź, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, prof. habil. dr. Jarosław Fazan, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, prof. habil. dr. Paweł Bukowiec susitikimo dekanate metu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Aleksandrai Šalkinei.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2022 m. studentų priėmimo analizė, SPK 2021–2022 m. m. ataskaitos, 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (Studijų kolegijos pirmininkė asist. Linara Bartkuvienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri; 40 min.). 
4. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 15 min.).
5. Dėl paskaitų tvarkaraščių sudarymo VU Filologijos fakultete 2022/23 mokslo metų rudens semestre (stud. Simonas Granskas, 15 min.)
6. Studijų programų privalomųjų dalykų pakeitimai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Kandidatų Rektoriaus mokslo premijai teikimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
8. Dainoros Pociūtės monografijos teikimas leidybai (prof. Brigita Speičytė, 5 min.)
9. Semiotikos SPK atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Filologijos fakultetas spalio 25 d., antradienį, 16 val. kviečia į Kroatijos ambasados organizuojamą parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymą. Parodą atidarys Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić, o atvirą paskaitą skaitys parodos autorius ir Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ supažindina su Kroatijos nesuskaičiuojamais archeologiniais ir istoriniais paminklais, kartu sudarančiais ypatingą kultūrinę ir istorinę dermę. Nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos – Kroatijos teritorija visada buvo susidūrimų, tradicijų ir įvairiapusių pasaulėvokų vieta. Jų sąveika padėjo statyti pamatus ir kurti modernios, savo turtingomis ir įvairiapusėmis šaknimis besididžiuojančios Europos šalies statinį. 

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 dienos VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame apsilankyti!

We cordially invite you to the opening of the Croatian Embassy’s exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ on October 25th, Tuesday, at 4 pm. The exhibition will be opened by the Chargé d´Affaires of the Embassy of Croatia, Ms Dunja Staničić, followed by a lecture by the exhibition's author Mr Sanjin Mihelić, General Director of the Archaeological Museum in Zagreb. 

The exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ aims to present Croatia as the home of countless archaeological and historical cultural monuments, which make this country a unique cultural and historical landscape. From earliest prehistory through antiquity and the Middle Ages, until the Modern Age and present day, the territory of Croatia has always been a place of the encounter and traditions, as well as often diverse world views, whose interplay through the ages has helped lay the foundations and build the edifice of a modern European country, proud of its rich and diverse origins.

The exhibition will be open to the public until November 11th at the Writers’ Hall (Rašytojų menė) of Vilnius University Faculty of Philology (Universiteto str. 5).