Kviečiame į filmo „Whooping Cough“ peržiūrą, skirtą Vengrijos revoliucijos 70-osioms metinėms paminėti.

Péterio Gárdoso filme „Whooping Cough“ pasakojama apie dešimtmetį berniuką ir jo šeimą 1956 m. kruvinų įvykių Budapešte fone. Iš pradžių vaikai, nesuprasdami, kas vyksta, džiaugiasi netikėtomis atostogomis. Tačiau netrukus dingstant draugams ir artimiesiems, tiek vaikai, tiek suaugusieji susiduria su žiauria revoliucijos tikrove. Filme jautriai atskleidžiama, kaip istoriniai sukrėtimai ir smurtas paliečia paprastos šeimos gyvenimą ir pamažu keičia vaikų pasaulio suvokimą. 

Filmas bus rodomas spalio 20 d. 18 val. K. Donelaičio aud. vengrų kalba su angliškais subtitrais. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

https://forms.gle/ei9ZHxodNKSm1rbMA

[EN]

All members of the university community are warmly welcome to join the film screening organized by Hungarian lectorate of Vilnius University. The event is being held for 70th anniversary of Hungarian revolution in 1956.

The iconic film of Péter Gárdos, entitled "Whooping Cough", shows how a Hungarian family has experienced the days of Soviet oppression in the autumn of 1956. The film is in Hungarian language with English subtitles. The event is free but registration is required here: https://forms.gle/ei9ZHxodNKSm1rbMA

Venue: 20. October 18:00, K. Donelaičio aud., Faculty of Philology 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europoje (Potsdamas), Tartu universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedra bei Potsdamo universiteto Germanistikos institutu, kviečia į Ketvirtąją tarpkryptinę jaunųjų mokslininkų ir doktorantų iš Vokietijos ir Baltijos šalių konferenciją. 

Konferencija vyks spalio 17–18 d. VU Filologijos fakultete Germanistikos studijų kabinete (A9).

Konferencijos kalba: vokiečių k. 

Konferencijos organizatoriai: doc. dr. Aleksej Burov (Vokiečių filologijos katedra) ir dr. Martin Pabst (Vokietijos kultūros forumas)

Su konferencijos programa galima susipažinti ČIA.

Daugiau informacijos apie renginį vokiečių kalba: 

Die deutschbaltische Literatur ist – so begann Gero von Wilpert seine Deutschbaltische Literaturgeschichte – eine „kleine Literatur, eine Literatur der Vergangenheit und eine Literatur ohne Zukunft, eine Literatur, die im Aussterben ist und die es nur noch so lange geben wird, wie Menschen sich ihrer annehmen, sie lesen und vielleicht gar erörtern.“ Möglicherweise würde der 2009 verstorbene Germanist staunen, wie lebhaft an estnischen, lettischen und litauischen Universitäten heute noch eben diese deutschbaltische Literatur – als Teil einer baltischen Literatur in deutscher Sprache – von jungen Germanist:innenakademisch erörtert wird. Auch wenn unter den Student:innen der Geschichte an den baltischen Universitäten die Deutschkenntnisse rückläufig sind und die meisten sich primär der jüngeren Geschichte zuwenden, gibt es in auch hier – wie auch in anderen kulturwissenschaftlichen/-geschichtlichen Fächern – weiterhin Nachwuchswissenschaftler:innen, die sich mit Themen befassen, die den deutsch(baltisch)en Anteil an Geschichte und Kultur der baltischen Länder berühren. Ebenso entscheiden sich auch an deutschen Universitäten Student:innen und Doktorand:innen immer wieder dafür, „baltische Themen“ zu erforschen. An all diese Nachwuchswissenschaftler:innen richtet sich die Interdisziplinäre deutsch-baltische Nachwuchstagung (IDBN), die ihnen jährlich einen Ort – in diesem Jahr an der Universität Vilnius – bieten soll, eigene Forschungsergebnisse zu präsentieren, miteinander zu diskutieren und sich zu vernetzen.

Anne-Sophie Noel yra École normale supérieure de Lyon graikų kalbos ir literatūros docentė. Jos moksliniai interesai apima dramaturginius, emocinius ir pažintinius senovės graikų teatro aspektus.

Savo tyrimuose, skirtuose daiktams graikų tragedijoje, mokslininkė nagrinėja ne tik jų vietą dramaturginėje kompozicijoje ir teatro vaidinimuose, bet ir jų ontologinį statusą bei emocinius ir pažintinius ryšius, siejančius tragiškuosius herojus su šiais materialiais objektais. Ji taip pat domisi graikų tragedijos recepcija šiuolaikiniame teatre ir kitose šiuolaikinėse sceninės raiškos formose.

Tarp svarbiausių jos mokslinių darbų – kartu su A. Duncan sudarytas straipsnių rinkinys Unsettled Dynamics: Emotion, Cognition, and Audience Engagement in the Ancient Greek Theatre (Berlin: De Gruyter, 2026) ir netrukus pasirodysianti monografija Playing with Objects in Greek Tragedy: Dramaturgy and Cognition (Oxford University Press).

2026 10 29  d. 13 val. 118 (V. Krėvės) auditorijoje Greta Maslauskienė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (Finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis).

Anotacija:

Disertacijoje tiriamas lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas, analizuojant Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų interaktyvių seminarų dėstytojų kalbą. Empirinį tyrimo pagrindą sudaro disertacijos autorės specialiai šiam tyrimui sukauptas 36 autentiškų aukšto interaktyvumo šešių disciplinų seminarų tekstynas VUSemCorp. Makroaspektu tiriamas seminarų dėstytojų kalbos struktūravimas, analizuojant pagrindines jų kalboje realizuojamas diskurso fazes, šių fazių seką, funkcijas ir pasiskirstymą, o mikroaspektu – kalbėtojo pozicijos raiškos ir santykio su adresatu kūrimo priemonės. Analizėje derinami tekstynų lingvistikos metodai, struktūrinė ir funkcinė-pragmatinė analizė. Makrolygmens analizė atskleidė ciklišką diskurso fazių kartojimąsi ir disciplininius jų pasiskirstymo panašumus ir skirtumus. Mikrolygmens analizė parodė, kad kalbėtojo pozicijos ir santykio su adresatu žymiklių dažnis, semantika ir pragmatinės funkcijos įvairuoja tarp disciplinų. Disciplininiai skirtumai neatskleidžia nuoseklios humanitarinių ir socialinių mokslų priešpriešos, bet siejasi su konkrečioms disciplinoms būdingais žinojimo kūrimo, argumentavimo ir seminaro veiklos organizavimo būdais. Tyrimo naujumas siejamas su iki šiol menkai tirtų lietuviškojo sakytinio akademinio diskurso aspektų analize, naujo tekstyno sukūrimu ir metodologine prieiga, kartu aprėpiančia makro- ir mikrolygmens aspektus.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)

prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Audronė Šolienė  (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir ČIA.

[EN]

2026 10 29 at 13:00 in 118 Room (V. Krėvės) of the Vilnius University Faculty of Philology Greta Maslauskienė will defend her PhD thesis “Lithuanian Spoken Academic Discourse: Macro and Micro Aspects”.

Abstract: 

The dissertation investigates Lithuanian spoken academic discourse through an analysis of lecturers’ speech in interactive humanities and social science seminars at Vilnius University. The empirical basis of the study is VUSemCorp, a corpus of 36 authentic, highly interactive seminars from six disciplines, compiled by the author specifically for this research. At the macro level, the study examines the macrostructure of lecturers’ speech and the organisation of discourse phases. At the micro level, it analyses the linguistic resources used to express speaker stance and construct engagement with the addressee. Corpus-linguistic methods are combined with qualitative functional-pragmatic analysis. The macro-level analysis revealed a cyclical recurrence of discourse phases and disciplinary differences in their distribution. The micro-level analysis revealed disciplinary variation in the frequency, distribution, semantic properties, and pragmatic functions of stance and engagement markers. Disciplinary differences do not form a consistent humanities vs. social sciences opposition, but are related to discipline-specific ways of knowledge construction, argumentation, and seminar organisation. The novelty of the study lies in its focus on previously under-researched aspects of Lithuanian spoken academic discourse, the compilation of a new corpus specifically for this research, and a methodological approach integrating the analysis of macro- and micro-level features.

Academic Supervisor: Prof. Dr Jolanta Šinkūnienė (Vilnius university)

Defense board:

Prof. Dr Rūta Petrauskaitė – chairwoman (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilnius university)

Prof. Dr Jūratė Ruzaitė (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Audronė Šolienė (Vilnius university)

Assoc. Prof. Dr Vilma Zubaitienė (Vilnius university)

Thesis available here. 

„Arqus Language Café“ – Arqus kalbinė kavinės – tai virtuali susitikimų erdvė, kurioje Arqus Europos universitetų aljanso studentai ir darbuotojai gali neformalioje ir draugiškoje aplinkoje lavinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius, plėsti savo kalbines ir kultūrines žinias.

Kalbų kavines veda gimtakalbiai, gerai mokantys atitinkamą užsienio  kalbą studentai arba dėstytojai, kurie padeda dalyviams tobulinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius; jie  veda pokalbius, skatina dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad kalbų kavinės nėra formalūs kalbų kursai. Tai galimybė draugiškoje, nedidelėje grupėje praktiškai taikyti ir tobulinti savo kalbos įgūdžius. Todėl rekomenduojama turėti bent pradinį pasirinktos kalbos mokėjimo lygį.

Daugiau informacijos apie „Arqus Language Cafés“ rasite čia:
Arqus Language Cafés

Į 13-ąją „Arqus Language Cafés“ laidą registruotis galite čia:
Registracija į 13-ąjį „Arqus Language Cafés“ ciklą

13-ojo „Arqus Language Cafés“ laidos tvarkaraštį rasite čia:

Filologijos fakulteto mokslininkės Justina Bružaitė-Liseckienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė jau kelerius metus aktyviai dirba kalbos prieinamumo srityje: dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo mokslinius tyrimus, veda įvairius mokymus ir pačios rengia lengvai suprantamus tekstus.

Per tuos metus Lietuvoje apskritai gerokai padaugėjo tekstų lengvai suprantama kalba – juos galime paskaityti keliuose pagrindiniuose naujienų portaluose, savivaldybių puslapiuose, įvairių kultūros įstaigų interneto svetainėse. Parengiama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių lengvai suprantama kalba. Atsirandant vis daugiau tekstų, kuriama ir vis daugiau naudingų išteklių, kurie praverčia tokius tekstus rengiant, puikių iniciatyvų ir straipsnių apie lengvai suprantamą kalbą. Tačiau iki šiol visi šie ištekliai buvo išsibarstę po įvairias svetaines, o besidomintysis turėjo pats žinoti, ko nori ieškoti.

Todėl VU Filologijos fakulteto mokslininkės nusprendė, kad būtų naudinga susisteminti turimą medžiagą, sukelti viską drauge ir parengti interneto svetainę, kuri leistų vienoje vietoje rasti nuorodas į viską, ko gali prireikti pradedant rengti lengvai suprantamus tekstus: tekstų rengimo gaires, įvarius žodžių sąrašus ir duomenų bazes, tekstų pavyzdžius ir informaciją apie renginius kalbos ir prieinamumo tema.

Svetainė jau veikia adresu: https://lengvai-suprantama-kalba.flf.vu.lt/

Svetainėje naudingos informacijos turėtų rasti specialistai, rengiantys tekstus lengvai suprantama kalba, taip pat žmonės, kurie dar tik pradeda domėtis šia tema. O studentams, kuriems įdomus prieinamumas ir kurie nori gilintis rimčiau, pavasario semestrą siūlome individualių studijų kursą Lengvai suprantama kalba.

2026 m. spalio 20 d. 15 val. kviečiame į seminarą Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“

Seminare bus pristatytas nemokamas viešos prieigos tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“, sukurtas tarpdisciplininės humanitarinių mokslų ir informatikos specialistų grupės Lexomics Research Group. Pagrindinė įrankio idėja – tirti panašumus ir skirtumus. Šiuo įrankiu galima analizuoti ir vieną tekstą (skaidant į segmentus), bet dažniausiai analizuojami tekstų rinkiniai. Pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų yra daug funkcijų, kurių daugumą išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ galima lengvai parengti tekstus analizei (an. Scrub), pritaikyti savo atmetinių sąrašą (an. stopwords), išgauti tekstų žodžių ir jų dažnių sąrašą, žodžių debesis (tiek bendrą kolekcijai, tiek kiekvienam tekstui atskirai), automatiškai suskaidyti tekstą į lygias dalis. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti tekstų ar fragmentų panašumą, atlikti turinio analizę, identifikuoti būdingiausius žodžius (an. Top words) ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Per seminarą atliksite parengtą užduotį su lietuviškų tekstų kolekcija, tačiau jei turite savo tekstų rinkinį, galėsite iškart naudoti aktualius, o ne užduočiai skirtus tekstus. Svarbiausias kriterijus – tekstų turi būti bent trys ir jie turi būti .txt formatu.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> https://wheatoncollege.edu/academics/special-projects-initiatives/lexomics/ 

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pasiūlymų, pastabų? Rašykite .