Skelbiame nuo balandžio 29 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2025 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2025 m. birželio 16 d. 10 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją, ar ne visus reikalingus dokumentus, prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis.

Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo datos: birželio 26 d. ir 27 d. nuo 10 val. V. Krėvės auditorijoje, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Mentorius, pagalbininkas ir asmeninis mokytojas – tokią pagalbą norint išmokti naują kalbą gali pasiūlyti generatyvinis dirbtinis intelektas (GDI). Nors šis įrankis gali padėti į esamą žodyną įtraukti naujų kitos kalbos žodžių, lavinti teksto suvokimą ir tartį, tačiau, anot Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojų, pernelyg pasikliauti tokia priemone nereikėtų.

Kuo GDI gali būti naudingas mokantis kalbų?

Žodis „generatyvinis“ reiškia, kad dirbtinis intelektas geba kurti naują, anksčiau neegzistavusį turinį. Mokantis užsienio kalbų, GDI gali atlikti asmeninio mentoriaus vaidmenį – pavyzdžiui, padėti mokytis naujų žodžių. GDI gali pateikti dažniausiai vartojamų frazių ir žodžių sąrašus, jų vartojimo kontekstus, vertimus, susisteminti juos pagal tematiką. Jis gali įterpti iliustracijų ir kitų geriau naujas sąvokas įsiminti padedančių vaizdinių elementų. Naudodamiesi GDI, galite paprašyti sugeneruoti dažniausiai vartojamų A2 lygio žodžių sąrašą tam tikra tema, pavyzdžiui, „kelionės“.

Be to, GDI gali paaiškinti gramatikos taisykles, pateikti pavyzdžių ir pasiūlyti pratimų. Jeigu mokotės anglų kalbos ir norite suprasti, kaip vartojamas present perfect laikas, galite paprašyti GDI paaiškinti taisyklę ir pateikti pavyzdžių.

Parašėte esė arba rašinį, bet nesate tikri, ar viską suformulavote teisingai, ar nėra gramatinių klaidų? GDI, pavyzdžiui, „Quillbot“ arba „DeepL Write“, gali patikrinti jūsų tekstą ir pasiūlyti tinkamesnes formuluotes. Tą patį daro ir „ChatGPT“ bei kiti didieji kalbų modeliai, galintys paaiškinti klaidas, pateikti teksto šablonų ir pan. – tik reikia priskirti jiems konkretų vaidmenį („tu esi mano anglų kalbos mokytojas“) ir suformuluoti labai tikslią užklausą, ko iš jų tikitės.

Norite lavinti sakytinio teksto supratimą? GDI gali generuoti jūsų lygiui pritaikytus skirtingo sudėtingumo klausymosi pratimus. Taip pat galima pasirinkti, pavyzdžiui, britų, amerikiečių arba australų akcentą.

Naudojant balso atpažinimo technologijas, galima mokytis taisyklingos tarties. Pavyzdžiui, „Microsoft Speaker Coach“ analizuoja kalbėjimo stilių ir pataria, kaip jį patobulinti.

Mokantis kalbos svarbu nuolat ją aktyviai praktikuoti. Nepakanka pasyvaus mokymosi – skaitymo ar klausymo, tik aktyviai praktikuodami patys geriausiai suprantame, ko dar nemokame, o galiausiai įgauname drąsos. Jeigu jaučiate, kad jums reikia pokalbių partnerio, GDI gali juo tapti.

Pavyzdžiui, galite paprašyti „ChatGPT“ arba „Claude“ atlikti restorano padavėjo vaidmenį jums esant klientu. Kalbantis su virtualiu partneriu, nebaisu suklysti ar pasakyti ką nors ne taip, be to, kartu galima lavinti gebėjimą reaguoti į netikėtas situacijas ir lanksčiai prisitaikyti.

Norite pasitikrinti, ko išmokote? GDI gali sukurti savikontrolės (įsivertinimo) užduotis su atsakymais ir paaiškinimais. Įsivaizduokite, kad kitą savaitę turite atsiskaitymą iš tam tikros temos žodžių bei frazių ir norite juos pasikartoti. Tokiu atveju „ChatGPT“ galite priskirti, pavyzdžiui, prancūzų arba vokiečių kalbos mokytojo (-os) vaidmenį, pateikti šių žodžių, frazių sąrašą ir paprašyti sugeneruoti sakinių su tarpais, į kuriuos reikia įrašyti tinkamus žodžius iš sąrašo. Užklausoje reikėtų įterpti sąlygą „formuluok sakinius taip, kad tiktų tik vienas konkretus žodis, kiti netiktų“.

Mokantis kalbos aukštesniu lygiu (B1, B2, C1), GDI gali padėti generuoti idėjas, ieškoti papildomų šaltinių, pasiūlyti teksto struktūrą, kurią vėliau būtų galima pritaikyti savo poreikiams. Jis gali pabūti teksto kritiku, t. y. identifikuoti silpnas vietas, pasiūlyti, kaip tekstą galima patobulinti.

Tačiau kartais GDI gali tapti kliūtimi – ypač jei juo naudojamės nemąstydami.

Kada GDI trukdo mokytis?

Jeigu GDI naudojatės norėdami greito rezultato ir leidžiate atlikti kūrybines ar rašymo užduotis už jus, nieko neišmokstate. Mokymasis reikalauja aktyvaus darbo, nuolatinės praktikos, drąsos klysti ir mokytis iš savo klaidų.

GDI gali generuoti klaidingą arba šališką informaciją, pateikti neegzistuojančius šaltinius, haliucinuoti – pateikti faktiškai neteisingą informaciją kaip tikrą. Todėl jo sugeneruotą rezultatą visada reikia vertinti kritiškai – ypač dėl to, kad rezultatas labai dažnai būna paviršutiniškas.

Darbdaviai itin vertina kūrybiškumą ir savarankišką mąstymą. Šiuos gebėjimus reikia nuolat ugdyti, treniruoti ir stiprinti. Jeigu bet kokiai užduočiai atlikti pirmiausia griebsitės GDI, šiuos gebėjimus prarasite.

Naudojant GDI, reikia nepamiršti ir atsakomybės. Jei pateikiate GDI sugeneruotą tekstą kaip savo darbą, prisiimate atsakomybę už rezultatą. Todėl reikia įsitikinti, kad naudojama informacija yra teisinga. O tam reikia arba gerai išmanyti temą, arba patikrinti sugeneruotą rezultatą kituose šaltiniuose, pavyzdžiui, Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Be to, visada reikia nurodyti, kad rašydama (-as) šį tekstą naudojotės GDI – tai yra toks pat informacijos šaltinis kaip knygos ar straipsniai. Jeigu tekstas nuo pirmo iki paskutinio žodžio nėra tik jūsų kūrybos produktas, yra etiška pripažinti ir nurodyti šaltinius bei pagalbines priemones, kurie padėjo jums tekstą sukurti.

Užklausų menas

Dirbant su „ChatGPT“ ar kitais GDI, reikia žinoti, kaip klausti. Norėdami gauti kuo geresnį rezultatą, priskirkite dirbtiniam intelektui vaidmenį, pavyzdžiui: „Tu esi mano lietuvių / anglų / lenkų / prancūzų / vokiečių kalbos mokytojas.“ Kuo išsamiau aprašykite kontekstą: koks jūsų tikslas, kalbos lygis, ko konkrečiai norite išmokti. Jeigu bent apytiksliai numanote, kur ieškoti atsakymo ir koks jis turėtų būti, nurodykite tai užklausoje. Vėliau užklausą galėsite patikslinti. Parašykite, kokia forma turi būti pateiktas rezultatas, pavyzdžiui, lentelėje.

Būkite konkretūs ir aiškūs. Užuot rašę „Padėk man mokytis anglų kalbos“, rašykite „Sukurk man 5 pratimus su netaisyklingais anglų kalbos veiksmažodžiais B1 lygiu simple past laiku“. Stenkitės prašyti paaiškinimų, o ne baigtinių sprendimų.

Užklausų rašymas – vertingas įgūdis šiuolaikinėje visuomenėje, jo, kaip ir užsienio kalbų, taip pat reikia mokytis. Komunikuojant bet kuria (užsienio) kalba svarbu tiksliai perduoti norimą informaciją. Tokia pati taisyklė galioja ir komunikuojant su GDI. Žmogaus ir GDI kalbos, kaip ir komunikacinės kompetencijos, yra skirstomos į kategorijas pagal užklausų kūrimo kalbos mokėjimo lygį (A1, A2, B1, B2, C1, C2). Pradedantysis gali mokytis formuluoti paprastas užklausas, pažengęs vartotojas – sudėtingesnes, nurodydamas kontekstą ir tikslus.

Straipsnis parengtas VU Filologijos fakulteto svetimųjų (užsienio) kalbų dėstytojų doc. Vitalijos Kazlauskienės, doc. Anastasijos Belovodskajos, doc. Kingos Geben, doc. Virginijos Masiulionytės, doc. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir asist. dr. Eglės Žurauskaitės. Jos aktyviai domisi kalbų inovacijomis, yra dalyvavusios rengiant nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą „Kalbų mokymo(si) optimizavimas pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą (GDI)“.

Simono Lukoševičiaus nuotr.

Balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje žiūrovų laukia premjera – VU Kinetinio teatro ir režisieriaus Andriaus Pulkauninko šiuolaikinio šokio spektaklis „Replika“. Tai drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame vienu iš kūrėjų tampa dirbtinis intelektas (DI). DI šiame kūrinyje atsiskleidžia kaip pilnavertis meninis balsas – ne tik padedantis, bet ir kuriantis: formuojantis vizualines struktūras, žadinantis emocijas ir keliantis esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę ir santykį su technologijomis. Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Dialogas tarp žmogaus ir DI

Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.

A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.

Spektaklis kaip judesio manifestas

„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.

Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.

Kūnas, kodas ir kūrėjai

„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?

Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.

Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.

VU Kintetinio teatro premjeriniai rodymai vyks balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. 19:00 val. VU Teatro salėje. Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.

Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Maloniai kviečiame visus besidominčius ispanų kalba bei ispanakalbe kultūra dalyvauti Ispanų kultūros savaitėje.

Nuo ispanų kalbos mokymosi, gramatikos iki vertimo, XVIII a. tapybos ir net kitų galaktikų. Tokių įvairiaspalvių įspūdžių žada kasmetė Ispanų kultūros savaitė. Norite į ispanakalbę kultūrą pasinerti ir jūs? Kviečiame susitikti Filologijos fakultete gegužės 5–9 dienomis.

Dauguma kultūros savaitės renginių vyks ispanų kalba, tačiau gegužės 7 d. 10.00 val. apie grožinės literatūros vertimą kviečiame pasiklausyti lietuviškai.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Daugiau informacijos galite rasti apsilankę mūsų Facebook paskyroje.

Iki susitikimo Filologijos fakultete!

Barboros Skirgailaitės nuotr.

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo įsteigtą rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją šiemet nutarta skirti Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantei Rasai Alei Petronytei. S. Čiurlionienės stipendija kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurie atlieka baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų. Stipendijos skyrimu pažymėta magistrantės aktyvi savanoriška veikla, skirta etnokultūrinio palikimo išsaugojimui ir sklaidai.

Sveikiname laureatę!

Balandžio 29 d., antradienį, 17.00 val. Filologijos fakultete vyks Latvijos universiteto doktorantės Ilgos Valodzės Abelės paskaita „Dainų kelias namo: folkloro festvalio „Baltica“ vaidmuo Latvijoje nuo 1988 m.“.

Joje bus aptartas Baltijos šalis vienijantis folkloro festivalis „Baltica“ ir jo vaidmuo sugrąžinant latvių liaudies dainas iš Vakarų išeivijos, atgaivinant įvairių regionų folklorą bei atkuriant Latvijos nepriklausomybę.

Ilga Valodze Abele yra Latvijos universiteto doktorantė ir latvių tautosakos archyvo tyrėja.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Nuotrauka: Arturo Valiaugos

Erasmus+ mišri intensyvi programa „Orientas Lietuvoje ir Tiurkologijos studijos“ (Orient in Lithuania and Turkology Studies) vyks 2025 m. gegužės 12–16 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Tarptautinė savaitė suburs daugiau nei 30 mokslininkų tiurkologų iš Turkijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos ir Lietuvos. Dalyvių lauks intensyvi akademinė ir kultūrinė programa: paskaitos, diskusijos, teminiai pranešimai apie tiurkologijos tyrimus, lietuvių kalbos istoriją, orientalizmo raišką lietuvių literatūroje, karaimikos ir totoristikos studijas.

Numatytos ekskursijos, parodos, muziejų lankymas bei kultūriniai renginiai kvies susipažinti su Lietuvos tiurkų (karaimų ir totorių) bei lietuvių tradicijomis, pasimėgauti tradiciniais lietuvių, totorių ir karaimų patiekalais ir pagilinti tarpkultūrinį pažinimą.

Renginio pradžia –  2025 m. gegužės 12 d. 10.00 val.
VU Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje
(Universiteto g. 5, Vilnius)

Visą programą rasite čia.

Rėmėjai:
Erasmus+ programa
Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas
Vilniaus miesto savivaldybė

Doc. dr. Diego Ardoino su Italų filologijos studentėmis VU Filologijos fakultete

„Cervo in Blu d'Inchiostro“ – kultūros ir literatūros festivalis, vykstantis vaizdingame Cervo miestelyje, Ligūrijos pakrantėje, Italijoje. Renginys gimė 2012 metais. Tai buvo nedidelis, bet ambicingas projektas, kurio tikslas – skatinti literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Festivalio įkūrėja – rašytoja Francesca Rotta Gentile – siekė sukurti erdvę, kurioje būtų galima literatūrą ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate.

Per dešimtmetį festivalis išsiplėtė ir tapo kultūrine bei geografine kelione, aprėpiančia ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai. Rugsėjo pradžioje Vilniaus universiteto Filologijos Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai doc. dr. Diego Ardoino bei doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje, pačiame Cervo miestelyje, pristatys Renesanso laikų teoriją apie itališką lietuvių kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje.

„Santykiai tarp Italijos ir Lietuvos yra daug artimesni ir gilesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo Gintaro kelio laikų iki šių dienų galima atsekti intensyvių mainų ir įtakų tinklą tarp šių dviejų šalių. Lietuvoje šis ryšys ypač suaktyvėjo nuo XVI amžiaus, kai Bona Sforza atnešė Italijos Renesanso kultūrą į rytinį Baltijos regioną, plačiai ją skleidė kartu su sūnumi Žygimantu Augustu – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu”, – pasakoja doc. dr. D. Ardoino.

Be to, VU Filologijos fakultete Vilniuje, XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu spalio mėnesį, vyks susitikimas su rašytoja Federica Manzon, kuri 2024 m. laimėjo prestižinį literatūros konkursą „Premio Campiello”. Susitikimą su rašytoja moderuos festivalio iniciatorė Francesca Rotta Gentile.

Filologijos fakulteto dėstytojas D. Ardoino džiaugiasi puoselėjamais tarpkultūriniais ryšiais. „Profesorės Rottos Gentile Cavigioli profesionalumo ir entuziazmo dėka festivalis „Cervo in Blu d’Inchiostro“ kilsteli mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį: tvirti Vilniaus universiteto ir Ligūrijos santykiai įgauna naują atspalvį, nes nuo šiol mus sies ir šiuolaikinė italų literatūra. Noriu priminti apie ilgalaikį ir labai sėkmingą bendradarbiavimą su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kurio vyr. archeologė dr. Daniela Gandolfi koordinuoja mūsų geriausių studentų vasaros praktikas regione. Džiaugiamės bendradarbiavimu ir su kultūros draugijomis „Cà de Puiö“ ir „Associazione San Matteo“. Šios organizacijos, padedamos istoriko Giorgio Fedozzi, jau beveik dešimtmetį svetingai priima mūsų studentų labai vertinamas dialektologines ekspedicijas Vakarų Ligūrijoje”, – teigia docentas.

Ligūrijos regione gimęs festivalis, šiais metais diapazoną praplėtęs iki Lietuvos, rodo, kad literatūra gali tvirtinti ne tik geografinius tiltus, bet ir istorinius bei kultūrinius ryšius, plėsti literatūros patyrimo ribas. Tad kviečiame nepraleisti progos prisijungti prie šios kelionės ir susipažinti su viena ryškiausių jaunosios kartos italų literatūros autorių Federica Manzon spalio 20 d. Vilniuje, VU Filologijos fakultete.