Sidebar

Bendros naujienos

 1_copy_copy_copy_copy.png

2026 m. spalio 6 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į seminarą Generatyvinis dirbtinis intelektas universitete: praktinis „Microsoft 365 Copilot“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) pagrindais ir jo taikymo galimybėmis kasdienėje dėstytojų veikloje. Aptarsime, kaip efektyviai formuluoti užklausas (angl. prompts), kad GDI teiktų naudingus ir kokybiškus atsakymus. Taip pat praktiškai apžvelgsime svarbiausias „Microsoft 365 Copilot“ funkcijas (pvz., Teach), bei išmoksime kurti asmeninius „Copilot“ asistentus konkrečioms dėstymo užduotims.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:

• atsinešti vieno iš savo dalykų medžiagą (Word, PDF, PowerPoint ar kitu panašiu tekstiniu formatu), kurią būtų galima panaudoti kuriant užduotis, testus ar atsiskaitymus su „Copilot“;
• pagalvoti apie pasikartojančią ar rutininę darbo užduotį, kuriai norėtumėte susikurti asmeninį „Copilot“ asistentą.


Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

• Laikas: 2026 m. spalio 6 d. 15.00–16.00 val. 
• Vieta: VU FLF A4 kompiuterių klasė.
• Seminarą ves Virginija Masiulionytė.

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

- spalio 20 d. – Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“ (ves Ernesta Kazakėnaitė)
- lapkričio 17 d. – Ne tik rasti, bet ir suprasti: darbas su informacija naudojant Gemini Notebook (ves Justina Mandravickaitė)
- gruodžio 1 d. – Mokslinių tyrimų etika – ką reikėtų žinoti mokslininkui? (ves Laura Vilkaitė-Lozdienė)

Turite klausimų, pastabų, o gal norite pasiūlyti seminaro temą? Rašykite .

 DSC_0346-1.jpg
 

Rugsėjo 22 d. vykusiame VU Senato posėdyje Filologijos fakulteto kolegų monografija „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“ paskelbta skaitomiausia 2025 m. VU leidyklos knyga!  

Nuoširdžiai sveikiname monografijos sudarytojas Nijolę Maskaliūnienę ir Ingridą Tatolytę bei visus autorius: Liuciją Černiuvienę, Nijolę Keršytę, Dalią Mankauskienę, Paulių V. Subačių, Dainą Valentinavičienę, Deimantę Veličkienę ir Agnę Zolubienę

Tai puikus viso autorių kolektyvo darbo įvertinimas!

DSC_0363-1.jpg

Spalio 1 d. 13 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Richard Udes gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas).

Mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

ANOTACIJA: 

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, komunikacinių užduočių atlikimas. UGKM daugiausia dėmesio skiriama bendravimui užduočių vykdymo metu, o gramatikos mokymas įterpiamas atlikus užduotį, taip siekiant ugdyti implicitines (t. y. intuityvias, pasąmoningas), o ne eksplicitines (t. y. paaiškinamas, sąmoningas) K2 žinias. Tačiau UGKM gali būti mažiau tinkamas sudėtingos morfologijos K2, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Manoma, kad integruojant gramatiką į visą užduočių ciklą taikant užduotimis paremtą kalbų mokymą (UPKM) galima pasiekti geresnių rezultatų. Disertacijoje vertintas UGKM ir UPKM veiksmingumas ugdant A1–A2 lygio besimokančiųjų lietuvių K2 linksnio kategorijos žinias (UGKM grupė: n = 23; UPKM grupė: n = 22; kontrolinė grupė: n = 15) taikant išankstinio testo–intervencijos–baigiamojo testo–atidėtojo baigiamojo testo modelį. Abi eksperimentinės grupės atliko penkias užduotis; UGKM grupėje gramatikos mokymas buvo taikomas tik po užduoties, o UPKM grupėje gramatikos mokymas buvo integruotas į visą užduočių ciklą. Abi grupės parodė ir trumpalaikę, ir ilgalaikę eksplicitinių linksnių sistemos žinių pažangą, tačiau tik UGKM grupėje nustatytas implicitinių žinių pagerėjimas. Rezultatai leidžia manyti, kad intensyvus gramatikos mokymas viso užduočių ciklo metu nėra būtinas lietuvių K2 linksnių sistemai įsisavinti ir kad UGKM gali būti veiksmingesnis už UPKM ugdant implicitines gramatikos žinias.

[EN]  

October 1st 2026 at 13:00 in Z. Zinkevičius Room (92) of the Vilnius University Faculty of Philology Richard Udes will defend his PhD thesis “Exploring the Effectiveness of Task-Based Language Teaching for Morphologically Complex Languages: The Acquisition of Case in L2 Lithuanian”

Academic Supervisor – dr. Rita Juknevičienė (Vilnius university).

Scientific Consultant – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilnius university).

Board members: 

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – chairwoman  (Vilnius university)

doc. dr. Joan Castellví (University of Barcelona)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (University of Barcelona)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilnius university)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)

ABSTRACT:  

Task-Based Language Teaching (TBLT) is a second language (L2) teaching methodology centered on completing authentic, communicative tasks. It prioritizes communication during task performance while reserving grammar instruction primarily for the stage following task completion, thereby aiming to foster implicit (i.e., intuitive, subconscious) rather than explicit (i.e., explainable, conscious) L2 knowledge. However, this approach may be less suitable for morphologically complex L2s such as Lithuanian, for which Task-Supported Language Teaching (TSLT) may be more appropriate, as it integrates grammar instruction throughout the entire task cycle. This dissertation explored the effectiveness of TBLT and TSLT in facilitating the acquisition of case in L2 Lithuanian by A1-A2-level learners (TBLT group: n = 23; TSLT group: n = 22; control: n = 15) in a pretest–treatment–posttest–delayed posttest design. The TBLT group completed five tasks with grammar instruction restricted to the post-task stage, while the TSLT group completed the same tasks with grammar instruction integrated throughout the task cycle. Both treatment groups exhibited immediate and long-term gains in explicit case knowledge, whereas only the TBLT group showed evidence of gains in implicit knowledge. The findings suggest that extensive grammar instruction throughout the task cycle is not obligatory for acquiring L2 Lithuanian case and that TBLT may be more effective than TSLT in fostering implicit grammar knowledge.

813521045 1726761556123305 1274786694583217521 n
Biblijos dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII A. pradžioje. Pirmas tomas. Giesmių giesmės komentarai
 
Šis tomas pradeda tyrimų seriją, skirtą Šventojo Rašto mokymo Vilniaus akademijoje istorijai XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama didaktinės praktikos rekonstrukcijai ir biblinės interpretacijos metodams, taikytiems Lietuvos jėzuitų akademinėje aplinkoje. Pagrindinį tomo šaltinį sudaro unikalus 1620 metų rankraštis – Adomo Pęskio, Konstantino Sirvydo mokinio, parengtas biblinių paskaitų konspektas. Leidinyje pateikiamas kritinis rankraščio leidimas kartu su moksliniais tyrimais, skirtais jo struktūrai, interpretacijos metodui, istoriniam kontekstui ir stilistinėms savybėms aptarti.
 
„Gana sudėtingo teksto perskaitymas, vertimas, išsamus komentavimas buvo įmanomas tik susibūrus tikriems entuziastams, kurie sutiko skirti daug laiko gana rizikingam sumanymui ir dirbti sunkų darbą visus trejus projekto vykdymo metus. Šiandien galiu tik labai nuoširdžiai pa dėkoti visiems projekto dalyviams, kurių kantrybė, profesionalumas ir pasiaukojimas tapo esmine šio darbo sėkmės sąlyga. Kiekvieno jų indėlis – nuo kruopštaus teksto perrašo ir lingvistinių sprendimų paieškų iki istorinio ir kultūrinio konteksto rekonstrukcijos – buvo neatsiejama bendro rezultato dalis“, – sako viena iš knygos rengėjų prof. dr. Kristina Rutkovska.
 
Parengė: Kristina Rutkovska, Mindaugas Strockis, Irena Katilienė.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

PXL 20260911 112751137

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

PXL 20260911 112946087

PXL 20260911 113209020

797828600_1483523273829339_8848384641144143843_n.jpg

Jei keliaudamas į darbą ar paskaitas, eidamas į parduotuvę ar vedžiodamas šunį ieškai, kaip prasmingai praleisti laiką, kviečiame prisiminti, o gal dar tik atrasti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidę Kalba kalba.
 
Nuo 2021 m. tinklalaidės kūrėjai kviečia klausytis pokalbių aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis.
 
Pirmosios šeštojo sezono laidos jau galite klausytis jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify ir Apple Podcasts.
 
▪️ Šeštasis sezonas prasideda pasvarstymais:
 
Kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikrai žiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme? 
 
Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“. 
 
Šiame tinklalaidės epizode Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi apie kalbą, kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.
 

Konkursas_Mantvydo_Juozapavičiaus_vardo_stipendijai_laimėti_2026_2.jpg

 

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.