Sidebar

Bendros naujienos

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2025 m. lapkričio 4 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai.

Laimėjusieji kandidatai:

 

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

prof. dr. Aksel Holvoet (BKKI)

prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan (ARKSI)

prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)

prof. dr. Inesa Šeškauskienė (TKI)

prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

 

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

asist. dr. Linara Bartkuvienė (ARKSI)

asist. dr. Tomas Riklius (ARKSI)

 

Balsų skaičiavimo protokolas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

2025 m. lapkričio 11 d. elektroniniu (nuotoliniu) būdu vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas (pakartotiniai rinkimai):

Laikas – nuo 8.00 iki 18.00 val.

Kandidatų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

 

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

1 copy copy copy copy copy copy copy

Lapkričio 3 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas priėmė Turkijos ambasadorę J. E. Esra Toplu.

Susitikimo metu abi pusės pabrėžė tvirtus Turkijos ambasados ir Vilniaus universiteto ryšius bei stiprėjantį, skirtingų institucijų remiamą, jų bendradarbiavimą. Abi pusės išreiškė norą toliau bendromis pastangomis skatinti turkų kalbos studijas VU ir pritraukti daugiau studentų iš Turkijos į skirtingas VU programas, taip praturtinti VU akademinę bendruomenę.

Ambasadoriai

Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universitete (VU) prasidėjo tarptautinių studentų priėmimas 2026 mokslo metams. VU, viena seniausių ir prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Europoje, studentams siūlo daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, taip pat dvi prestižines „Arqus“ jungtines magistrantūros programas, suteikiančias galimybę įgyti išsilavinimą net keliose Europos šalyse.

„Kasmet vis labiau augančioje bendruomenėje tarptautiniai studentai atranda Vilniaus universitetą, siūlantį ne tik akademinę kokybę, aktyvų kultūrinį gyvenimą, bendruomeniškumą, bet ir pagrindą profesiniam augimui. Vilniaus universitetas išsiskiria aukštu absolventų įsidarbinamumo rodikliu, čia ugdome būsimus lyderius, suteikiame jiems tvirtą akademinį pagrindą ir paruošiame karjerai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šiais metais prie VU prisijungė per 750 tarptautinių studentų, o tarp populiariausių studijų programų buvo medicina, informacijos sistemos ir kibernetinė sauga, vadyba, globali rinkodara, programų sistemos ir kitos programos.

Nuo šių metų tarptautiniai studentai taip pat gali rinktis tokias naujas bakalauro studijų programas: tvarumas ir ateities visuomenė, inovatyvi komunikacija ir antreprenerystė, ekonomika ir finansai, ekonomika ir vadyba, kalba ir dirbtinio intelekto valdymas, bioinformatika, italų filologija. Norintiems studijuoti magistrantūrą, siūlomos šios naujos programos: strategijos ekonomika, strateginis informacinių sistemų valdymas, kalbotyra: baltų kalbotyra, lazerinė fizika ir optinės technologijos, lazerinė technologija.

„Studijos Vilniaus universitete buvo viena prasmingiausių mano gyvenimo patirčių. Rinkodaros ir integruotos komunikacijos programa siūlė tai, ko nebuvau radusi niekur kitur – tobulą kūrybiškumo, komunikacijos ir strategijos derinį. Ji padėjo man suprasti, kaip auga prekių ženklai ir kaip žinutės gali iš tiesų pasiekti žmones. Universiteto palaikanti bendruomenė – nuo dėstytojų iki administracijos darbuotojų – visą studijų kelionę padarė sklandžią ir įkvepiančią. Šiandien, dirbdama įmonės „GrowTech“ rinkodaros vadove, vis dar savyje nešioju pamokas, mąstyseną ir pasitikėjimą, kuriuos įgijau VU“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete rinkodarą ir integruotą komunikaciją studijuojanti Narmin Mammadova iš Azerbaidžano.

VU tarptautiniams studentams taip pat siūlo individualiųjų studijų galimybę. Tokios studijos – tarsi savarankiškas savo programos susikūrimas, kai į vienas bakalauro ar vientisąsias studijas įstojęs studentas gali rinktis dalį norimų studijuoti dalykų, vykdomų bet kuriame VU padalinyje. Ši galimybė padeda studentams praplėsti savo žinias, kompetencijas, įgūdžius ir įgyti tarpdisciplininės patirties.

Remiantis šių metų QS universitetų reitingu, VU išlieka lyderiu Lietuvoje ir ypač išsiskiria absolventų įsidarbinamumo rodikliu – pasaulyje užima 93 vietą. VU taip pat pasižymi gerai vertinamu studentų ir akademinio personalo santykiu, gerėjančiu įvertinimu tvarumo, bendradarbiavimo su mokslininkais iš skirtingų šalių srityse.

Be to, Vilnius, kur įsikūręs universitetas, yra pripažįstamas kaip vienas iš geriausių studentiškų miestų Europoje. „The Campus Advisor“ reitinge užimdamas 23 vietą, Vilnius siūlo ne tik aukštos kokybės studijas, bet ir įkvepiančią aplinką, kurioje studentai gali mėgautis turtingu kultūriniu gyvenimu ir patrauklia miesto atmosfera.

Priėmimas ne Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių piliečiams vyksta iki gegužės 1 d., o ES / ELPA šalių piliečiams ir ne ES / ELPA šalių piliečiams, turintiems galimybę atvykti pagal 90 dienų bevizį režimą – iki liepos 1 d. Ne ES ir ne Europos ekonominės erdvės piliečiams studijuoti VU reikalinga viza. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Daugiau sužinoti apie tarptautinių studentų priėmimą ir teikti paraiškas studijuoti VU galite čia.

 2_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.jpg

Šiandien Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu buvo apdovanota Viljamo Šekspyro sonetų vertimo konkurso laimėtoja – Anglų filologijos studentė Agnė Semėnaitė.

Tradiciškai konkurso laureatei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinė stipendija, kurią perdavė jos steigėjas – Algimantos Railaitės-Pranckevičienės sūnus Andrius Pranckevičius.

Komisija, geriausiu pripažinusi Agnės Semėnaitės vertimą, pažymėjo, kad šis darbas išsiskiria aiškumu, poetiniu vientisumu ir pusiausvyra tarp kūrybiškumo bei ištikimybės originalui. Vertimui būdinga sklandi sakinių konstrukcija ir natūrali žodžių tėkmė – aiškumas čia dera su išlaikytu ritmu ir maloniu garsiniu srautu. Juntamas sąmoningas siekis perteikti sonetui būdingą muzikalumą ir struktūrinį darnumą. Vertime išsaugota originalo minties logika, subtiliai pritaikant lietuvių poetinės kalbos raiškos priemones. Lietuviškas variantas organiškai perteikia prasminį ir emocinį soneto branduolį, o vertėjos sprendimai kuria vientisą stilistinį audinį, kuriame dera vaizdo gyvumas, ritminė pusiausvyra ir turinio tikslumas.

Pati laureatė savo darbą vertina kukliai, tačiau džiaugiasi turėdama su vertimu siejamų ambicijų ateičiai. Agnė Semėnaitė teigė:

„Poezijos vertimas yra pilnas iššūkių. Galutiniu vertimu nesu patenkinta. Kai verčiu, smagiausia yra ieškoti to tobulo žodžio ar frazės, perteikiančių tikslią reikšmę su reikiamomis konotacijomis ir kurie fonetiškai man yra mieli. Tam, žinoma, reikia kiek daugiau laiko nei konkurso skirtos dvi valandos, bet vis dėlto didžiuojuosi sugebėjusi per tokį trumpą laiką išgauti solidų pradinį vertimą.“

Apdovanojimas jai buvo netikėtas:

„Šis apdovanojimas yra labai netikėta staigmena, nes nemaniau, kad laimėsiu, bet tai pergalė tai mažai mergaitei, kuri mylėjo Šekspyro komedijas ir nekentė jo tragedijų, bet nepaisant to, kurią Šekspyras lydėjo dabar jau atrodo visą gyvenimą – nuo mokyklos suolo iki seminarų universitete.“ – sakė Agnė Semėnaitė.

Apžvelgdama savo ateities planus, laureatė pridūrė:

„Ateityje planuoju išversti T. S. Elioto kūrinį The Wasteland.“

Sveikiname laureatę!

1_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.jpg

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas džiaugiasi galėdamas pasveikinti šių metų Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos, kurią skiria Lietuvių fondas (JAV), laimėtojus – trečio ir ketvirto kurso studentus Dominyką Kazlauską, Gabiją Kopūstaitę, Gabiją Krompcholcaitę, Moniką Ložytę, Adriją Redeckaitę ir Tomašą Stefanovičių.

Stipendijos laureatai įvertinti už puikius lietuvių literatūros studijų rezultatus, kūrybinę veiklą, lietuvių literatūros sklaidą bei indėlį į akademinės bendruomenės gyvenimą.

Stipendijos laimėtojus pasveikinusi Lietuvių literatūros katedros vadovė prof. dr. Brigita Speičytė dėkojo Lietuvių fondo atstovei dr. Daivai Litvinskaitei ir mecenatams už gabių, aktyvių, kūrybingų Lietuvos studentų palaikymą.

3_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.jpg

„Dabartinė viešojo gyvenimo atmosfera ir būklė netikėtai rezonuoja su Bernardo Brazdžionio istoriniais kontekstais ir papildomai išryškina asmens laikysenos bei pasirinkimų situacijas. Tai kelia filologams, ypač tiems, kuriems rūpi kalbos menas ir literatūra, aktualų tikrovės ir kalbos atitikimo klausimą. Linkiu, kad ši stipendija jus paskatintų tiek principingai viešajai laikysenai, tiek intensyviam vidiniam intelektualiniam darbui, saviraiškai ir dialogui,“ – teigė prof. dr. Brigita Speičytė.

Filologijos fakultetas džiaugiasi studentais, kurie ne tik pasižymi akademiniais pasiekimais, bet ir aktyviai dalyvauja fakulteto bei visuomeninėje veikloje.

 1_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.jpg

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studenčių ketvertui – Medai Petraškaitei, Tatjanai Rodenko, Ievai Staugaitei ir Godai Simaitytei skirtos Niujorke veikiančio „Tautos fondo“ įsteigtos Jurgio Milerio vardo stipendijos.

Fondo atstovė Lietuvoje Audronė Kizienė sveikindama stipendiantes išreiškė viltį, kad šis paskatinimas taps papildomu stimulu siekti naujų tikslų puoselėjant lietuvių kalbą.

Lietuvių filologijos studentės Ieva Staugaitė ir Meda Petraškaite pasidalijo mintimis, kaip joms asmeniškai pasitarnaus šios stipendijos.

„Kaip ir daug kitų studentų, ne tik mokausi, bet ir dirbu, tad man ši stipendija bus didelė pagalba, leisianti bent kurį laiką daugiau skirti mokslams. Galėsiu pasiimti nemokamų atostogų ir sutelkti dėmesį į bakalauro rašymą. Gilinuosi į kalbotyros sritį – domiuosi lietuvių kalbos morfologija. Savo darbe svarstau ir apie lietuvių kalbos dalių problematiką – primirštą, neišdiskutuotą temą. Tikiuosi, kad mano darbas atneš naudos ir bus įdomus platesnei visuomenei,“ – teigė Ieva Staugaitė.

„Esu pasirinkusi pedagogės kelią – nuo gimnazijos laikų kryptingai link to einu. Šiuo metu atlieku praktiką mokykloje ir individualiai mokau lietuvių kalbos. Kadangi didelę mano gyvenimo dalį užima ne tik studijos ir pamokos, bet ir įvairios savanorystės, suteikta stipendija leis siūlyti nemokamas lietuvių kalbos pamokas tiems, kam jų tikrai reikia, bet negali už jas mokėti. Ši stipendija – didelė paskata toliau stengtis dėl kitų gerovės,“ – pasakojo Meda Petraškaite.

„Tautos fondas“, įkurtas 1941 m. Lietuvoje ir nuo 1955 m. veikiantis Niujorke, yra sudaromas iš privačių asmenų aukų, skirtų Lietuvai remti. Jurgis Mileris, kurio vardu pavadinta stipendija, buvo savo darbui pasišventęs lietuvių kalbos mokytojas. Po jo mirties sūnus įnešė lėšų į fondą, kad būtų tęsiama tėvo misija – skatinti jaunųjų lituanistų siekius ir meilę gimtajai kalbai.

 53972464246_b2cc4e1f15_k-642x410.jpg

 Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

„Arqus“ aljansas visų universitetų partnerių studentus kviečia teikti paraiškas dalyvauti penktojoje Europos studentų asamblėjoje (ESA 2026), kuri vyks 2026 m. balandžio 20–22 d. Europos Parlamente Strasbūre. Paraiškos priimamos iki lapkričio 2 d. Kviečiame dalyvauti visų tautybių, studijų krypčių ir pakopų studentus – nuo antro kurso bakalaurantų iki doktorantų.

Europos studentų asamblėja – tai visuomeninė iniciatyva, kasmet suburianti daugiau nei 200 studentų iš skirtingų Europos universitetų aljansų. Jos tikslas – aptarti aktualius klausimus, parengti politines rekomendacijas dėl Europos ateities ir pristatyti jas suinteresuotosioms šalims bei sprendimų priėmėjams.

Atrinkti studentai nuo 2026 m. sausio iki balandžio diskutuos priskirtose darbo grupėse aštuoniomis Europos ateičiai aktualiomis temomis, gilins žinias apie pasirinktą sritį, inicijuos ir rengs politines rekomendacijas.

Dalyvių užduotis bus pateikti konkrečius sprendimus, kurie galėtų būti įgyvendinti įvairiais lygmenimis. Siekdami šio tikslo, jie susitiks su ekspertais ir dalyvaus nuotoliniuose mokymuose apie politikos formavimą ir moderavimą. Šios žinios padės jiems analizuoti politinį bei teisinį kontekstą, išsigryninti didžiausius iššūkius ir nusistatyti prioritetines darbo sritis.

Šį kelių mėnesių trukmės projektą vainikuos praktinė demokratijos užduotis – Asamblėjos susitikimas Europos Parlamente, vyksiantis Strasbūre 2026 m. balandžio 20–22 d. Per šias tris dienas dalyviai kartu su grupės kolegomis aptars ir baigs tobulinti politines rekomendacijas, išklausys kitų grupių pristatymus, dalyvaus diskusijose. Galiausiai plenarinėje sesijoje įvyks balsavimas dėl visų pateiktų rekomendacijų ir dalyviai bus kviečiami prisidėti prie jų sklaidos veiklų. Be to, studentai ir 65 Europos universitetų aljansų nariai turės galimybę sudalyvauti daugybėje kitų veiklų.

Daugiau informacijos rasite čia.

 slavistica_701.jpg

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsnius ir recenzijas anglų, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 70 (1) galite sužinoti čia > https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/view/2874

Turinyje: