Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į Černivcių nacionalinio Jurijaus Fedkovyčiaus universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Alyonos Shybos pranešimą “The state of Baltic Studies at Chernivtsi National University and in Ukraine nowadays”. Renginys vyks pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimo su Baltistikos centrais projektą.

Laukiame Jūsų gruodžio 2 d., 15.00 val., A9 auditorijoje.

Iki pasimatymo!

VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra

Gruodžio 4 d. VU Filologijos fakultete vyks mokslinė konferencija, skirta teatrologės, Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojos Petronėlės Česnulevičiūtės 100-osioms gimimo metinėms paminėti „Petronėlė Česnulevičiūtė: pasaulio dramoje, dramos pasaulyje“.

Petronėlė Česnulevčiūtė buvo neeilinė asmenybė – Perlojos Prezidento Jono Česnulevičiaus dukra, sukūrusi pirmuosius dramaturgijos vadovėlius šiuolaikinėje lietuvių literatūrologijoje. Renginyje planuoja dalyvauti ir iš JAV atvyksiantys Petronėlės Česnulevčiūtės giminaičiai, kurie pasidalins gyvais liudijimais.

Kviečiame susipažinti su renginio  programa ir maloniai lauksime Jūsų mokslinėje konferencijoje.

VDU Filosofijos katedra / Vitalija Kasperavičiūtė

Lapkričio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro dėstytoja Rūta Šileikytė-Zukienė sėkmingai apgynė disertaciją „Neoplatoninės minties įtaka Boetijaus „Filosofijos paguodos“ vertime į senąją anglų kalbą“. Disertacijos mokslinė vadovė: prof. dr. Tatjana Aleknienė.

Nuoširdžiai sveikiname Rūtą Šileikytę-Zukienę ir linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrimuose! 

Viktorijos universiteto nuotrauka

Gruodžio 1-9 dienomis VU Filologijos fakultete pagal ERASMUS+ programą lankysis žymus kalbinio nacionalizmo tyrėjas Alexandar Maxwell. Viktorijos universiteto Velingtone (Naujoji Zelandija) docentas yra išleidęs daug publikacijų apie lingvistinį nacionalizmą, lingvistinių ideologijų istoriją, kasdienio gyvenimo istoriją, nacionalizuotą seksualumą ir aprangos socialinę istoriją. Jis taip pat rašo pedagoginius straipsnius apie istorijos mokymą. Docentas domisi nacionalizmu ir kultūros istorija Habsburgų, Romanovų, Hohencolernų ir Osmanų imperijose bei vėliau šiose teritorijose atsiradusiose valstybėse. Jis yra „Antipodean East European Study Group“ vadovas.

Kviečiame į docento paskaitas anglų kalba:

• Gruodžio 1 d. 17.00 val.: „Linguistic Panslavism in the Habsburg State Apparatus“, 314AB auditorija;
• Gruodžio 3 d. 9.45 val.: „Vladimir Putin, Normative Isomorphism, and the Language/Dialect Dichotomy“, TSPMI, 303 auditorija;
• Gruodžio 4 d. 17.00 val.: „The Myth of Circassian Beauty: Chauvinism, Racism and Sexual Fantasy“, 118 (Krėvės) auditorija;
• Gruodžio 5 d. 15.00 val.: „Restoring Polylingual nationalism to East-Central European Historiography: Hungary as a case study“, 314AB auditorija;
• Gruodžio 8 d. 17.00 val.: Diskusija „Limits of lingusitic agnosticism“ (su VU Filologijos fakulteto mokslininkais doc. Vladimiru Panovu ir doc. Vuku Vukotičiumi), Donelaičio auditorija;
• Gruodžio 9 d. 17.00 val.: „National Uniforms, Sartorial Sovereignty, and Democratization“, 314AB auditorija.

Daugiau informacijos anglų kalba rasite čia. 

Matt Wilson nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu kviečia į britų literatūrologo prof. Beno Hutchinsono paskaitą „From European Origins to Globalization: Comparison and its Discontents“, kuri vyks lapkričio 27 d. (ketvirtadienį) 17 val. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginį moderuos prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Globalizacija daro įtaką ne tik politikai, ekonomikai, klimato kaitai ar kultūrai, bet ir humanitariniams mokslams. Lyginamosios literatūros disciplina ilgą laiką buvo siejama su europietišku kultūriniu paveldu, o šiandien ieško naujų būdų kalbėti apie pasaulio literatūras ir jų tarpusavio ryšius.

„Lyginamoji literatūra visada balansavo tarp savo europietiškų šaknų ir pastangų jas peržengti“, – teigia prof. B. Hutchinsonas.

Paskaitoje bus keliami klausimai, svarbūs šiuolaikinei humanitarikai: ar lyginamoji literatūra šiandien labiau teorizuojama nei praktikuojama? Ar ji gali tapti dialogo erdve tiek Europos viduje, tiek už jos ribų? Ar gali būti „per daug lyginimo“?

Prof. B. Hutchinsonas – Londono universiteto instituto Paryžiuje (ULIP) direktorius ir Europos literatūros profesorius, žinomas dėl savo darbų apie moderniąją Europos literatūrą, esė žanrą ir lyginamąją literatūrą. Jis yra knygų Comparative Literature: A Very Short Introduction (Oxford University Press, 2018), The Midlife Mind (Reaktion/Chicago, 2020), On Purpose: Ten Lessons on the Meaning of Life (2023) ir Lateness and Modern European Literature (Oxford, 2016) autorius.

Profesorius yra Philipo Leverhulme’o premijos ir Šiuolaikinių kalbų forumo (Forum for Modern Languages) premijos laureatas, Alexanderio von Humboldto fondo stipendininkas, Europos akademijos narys ir žurnalo „Times Literary Supplement“ redakcinės kolegijos narys.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutartis Nr. S-ACO-25-12.

Tekstą parengė: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija bei Filologijos fakultetu. 

Gedvilė (viduryje) diplomų įteikimo dieną

Turime džiugių naujienų! Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros magistrės Gedvilės Diržiūtės magistro darbas „Kurčiuosius vaikus auginančių šeimų kalbų politika“ tapo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos organizuojamo konkurso „Geriausias magistro darbas 2025“ laureatu. Gedvilės darbas išrinktas geriausiu magistro darbu humanitarinių mokslų srityje.

Džiaugiuosi šiuo apdovanojimu, jis tikrai reikšmingas ne tik man asmeniškai, bet ir gestakalbių bendruomenei. Tai – svarbus mano tyrimo įvertinimas. Tikiuosi, kad taip bus atkreiptas didesnis dėmesys į kurčiuosius vaikus auginančių šeimų kalbų politikos sprendimų procesą, glaudesnį bendradarbiavimą tarp institucijų bei platesnes tėvų psichologinės pagalbos, konsultavimo galimybes. Norėtųsi, kad kalbų politikos sprendimai labiau atlieptų kurčiųjų vaikų poreikius ir kalbos deprivacijos atvejai būtų vis retesni.

Sveikiname Gedvilę ir jos darbo vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Šiuo metu Gedvilė – ne tik puiki studentė, bet ir sportininkė – dalyvauja Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Japonijoje. Linkime tau sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų!

Vytauto Kardelio nuotrauka

Profesorė buvo Lietuvių kalbos katedros vedėja, keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovo vienuolikai disertacijų. Ne viena kalbininkų karta išugdyta jos knygų, tokių kaip „Veiksmažodžių daryba: priesagų vediniai“, „Leksikologija“, „Leksikografija“ „Leksinė semantika“ ir kitų. Oslo universiteto kvietimu 1991–1993 m. ji norvegų studentams dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kultūros istoriją. Šio laikotarpio rezultatas – „Lietuvių–norvegų kalbų žodynas“, kitataučiams skirta lietuvių kalbos mokomoji knyga „Lietuviškai apie Lietuvą“. O kur dar straipsniai visuomenei, viešosios paskaitos, radijo ir televizijos laidos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbai, aktyvi veikla tarptautinėje moterų organizacijoje „ZONTA International“…

Jeigu dailininko paprašytume nutapyti profesorės portretą, jam tektų sunkus uždavinys. Kodėl? Nes vieno paveikslo apie Profesorę būti negali. Tai būtų mažiausiai triptikas, o iš tikrųjų net keturių ar penkių paveikslų ciklas.

Pirmasis paveikslas, be abejo, būtų Profesorė – mokslininkė. Ryškiausiomis spalvomis tame paveiksle šviestų, žinoma, jau minėti pagrindiniai jos darbai: „Veiksmažodžių daryba: priesagų vediniai“, kurią buvome išmokę mintinai, „Leksinė semantika“, kurią visą skaitėm ir suskaitėm po lapą, taip pat „Leksikologija“, „Leksikografija“ ir „Lietuvių kalbos morfologija“, nes Profesorė buvo tos knygos bendraautorė. Ir, žinoma, „Lietuvių– norvegų kalbų žodynas“. Taip pat ir mokslo populiarinimo darbai: ir „Lietuviškai apie Lietuvą“, kur išleisti keli leidimai, ir „Ką ir kaip reiškia žodžiai“. Be abejo, vadovėliai, kuriuos skaitėme ir suskaitėme. Kad spalvų nebūtų mažoka, tai pridėkime dar ir apdovanojimus: Šv. Olavo ordino Riterio kryžius (Norvegija), kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija.

Kitas paveikslas būtų Profesorė – dėstytoja. Kas labiausiai įsiminė ir kas labiausiai žavi Profesorės darbe su studentais: ji sugebėdavo juos ne tik juos uždegti, bet ir pasakyti kritiką su šypsena. Ir tą kartą, kai tu klausaisi kritikos, tu net nesupranti, kad tai kritika, ir tik po kelių dienų suvoki, kad taip, čia buvo kritika, reikia taisyti. Bet tą dieną tu esi laimingas ir patenkintas, nes ta kritika pasakyta taip gražiai. Be abejo, Profesorės balsas, kurį mes girdėdavom laukdami paskaitos K. Būgos auditorijoje: ir jau girdim – Profesorės balsas sako: tuoj tuoj ateisiu. Ji girdėdavosi visur. Ji puikiai sugebėdavo pritraukti studentus. Atrodo, kažkokia tokia tema – daugiareikšmiai žodžiai... Ir staiga Profesorė taip ima pasakoti apie tuos daugiareikšmius žodžius, kad tu įsivaizduoji, jog čia yra stebuklų stebuklas. Ir tas žodis atgyja ir veikia, žodis, kuriam ji atidavė visą gyvenimą.

Dar vienas paveikslas būtų Profesorė – doktorantų vadovė. Ir čia taikliau ir neįmanoma pasakyti, negu tai, ką bibliografijoje rašo jos disertantai ir visi kaip vienas sako – Profesorė buvo kaip mama, antroji mama: griežta, tvirta, visada sakanti aiškiai, tiksliai, bet kartu ir be galo mylinti. Kada sakoma, kad čia universitetas, iš čia kylama į žvaigždes, kažkas juk turi pamėtėti, kad tu tais sparnais sumosuotum ir nuskristum. Profesorė buvo tas žmogus, kuris mus pamėtėjo ir mes nuskridom. Ji padėdavo visur: ne tik susigaudyti tarp painių ir neaiškių dalykų, ji padėdavo net tada, kai buitiniai rūpesčiai tave bandydavo kaip nors užkabinti. Profesorė ir čia būdavo kaip mama.

Kitas paveikslas, be abejo, būtų Profesorė ir šeima. Tai didžiulis pavyzdys: nepaprasta meilė vaikams. Sugebėjimas būti šeimoje ir pirmai, ir pagrindinei, ir sukurti tą nuostabią aurą. Kai nueidavai Profesorės į namus, ta aura būdavo visur. Nepaprastai gražus ir santykis su anūkais – čia būtų pats šviesiausias paveikslas.

Ir tikriausiai dabar visi sakote: o kur vaikystė, kur studentiški metai, kur teatras? Bet čia reikia pasakyti, kad sunku įsivaizduoti Profesorę mažą mergytę, lakstančią po Strazdų kaimą, skinančią rugiagėles, pinančią vainiką. Mes ją prisimenam visada tik tokią: graži, stilinga, tvirta ir nuostabi dėstytoja. Ir tai ne paskutinis paveikslas, jų galima būtų tapyti ir dar daugiau.

Sveikindami Profesorę su gražiu jubiliejumi kiekvienas šviesiame paveiksle palikime savo potėpį, nes kiekvienas, kuris buvome susiję su Profesore, ją be galo mylim ir gerbiam. Mieloji Profesore, nuoširdžiausi Lietuvių kalbos katedros žmonių, kuriuos Jūs vadinate vaikais, buvusių studentų, doktorantų ir kolegų sveikinimai!

Linkime dar daug sveikatos metų, geros nuotaikos, artimųjų meilės ir kolegų šilumos!

VU Filologijos fakulteteo Lietuvių kalbos katedra

Lapkričio 11–13 dienomis prof. Jurgis Pakerys lankėsi Černivcių nacionaliniame Jurijaus Fedkovičiaus universitete, susitiko su lietuvių kalbą studijuojančiais studentais, dalyvavo lietuvių kalbos seminare ir skaitė paskaitą, o su universiteto ir Užsienio kalbų fakulteto vadovais aptarė bendradarbiavimo galimybes. Viešnagę organizavo Černivcių universiteto Anglų kalbos katedros docentė Aliona Šyba, puikiai kalbanti lietuviškai ir besirūpinanti lietuvių kalbos dėstymu ir Baltistikos centro veikla. Jos dėka daug studentų lankėsi ir mokėsi Lietuvoje, o centriniuose universiteto rūmuose visi jau seniai supranta Alionos tradicinį pasisveikinimą „labas!“

„Per tas kelias dienas išgirdau labai daug jautrių ir gražių žodžių apie Lietuvą ir jos žmonių paramą Ukrainai. Černivcių gyventojai šiuo metu per dieną elektros turi tik 1–2 valandas, bet niekas nesustoja, žmonės kantriai stengiasi išlaikyti gyvenimą įprastose vėžėse: plauna mašinas, šlavinėjasi kiemuose, vyksta paskaitos ir seminarai, prie sankryžų močiutės prekiauja vaisiais ir rudens gėlėmis, parduotuvėlės ir kavinės į gatvę išsineša elektros generatorius ir toliau dirba, o vakare, visai sutemus, žmonės pasišviesdami žibintuvėliais veda šunis pasivaikščioti. Viskas šiomis dienomis atrodė saugu, bet tai tik atsitiktinumas – praėjusią savaitę ne sykį buvo skelbiamas oro pavojus“, – įspūdžiais dalijasi šiuo metu iš Ukrainos grįžtantis profesorius. 

Profesorius J. Pakerys ir Filologijos fakultetas kviečia visais įmanomais būdais remti Ukrainą.