Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Vakar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimuose už lietuvių kalbos puoselėjimą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrai įteikta padėka už nuoseklią lietuvių kalbos plėtrą ir sklaidą. Džiaugiamės, kad mūsų fakulteto darbuotojų nenuilstantis darbas buvo įvertintas, ir linkime sėkmės toliau kuriant sveiką ir pagarbų požiūrį į kalbą ir jos mokymąsi.

Įteikdama padėką VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė akcentavo, kad Lituanistinių studijų katedra yra ta vieta, kur žengiantys pirmuosius lietuvių kalbos mokymosi žingsnius gali sutikti bendrakeleivių, dalytis našta ir džiaugsmais:

„Tai yra ta institucija, kuri diktuoja lietuvių kalbos dėstymo madas, ta institucija, į kurią kreipiamės, kai reikia naujų testų, mokymo priemonių ar tiesiog pasitarti, kaip tą lietuvių kalbą pateikti kaip ne tokią baisią ir tą pasakymą „reikia išmokti lietuvių kalbą“ supaprastinti iki kur kas žmogiškesnio pasakymo – „mes jūsų prašome pramokti lietuvių kalbos“, kad gatvėje susišnekėtumėte ir būtumėte savesni.“

Apdovanojimuose kaip ir kasmet įteiktos tradicinės „Sraigės“ skulptūrėlės, nuo 2016-ųjų skiriamos už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tarp trijų laureatų – ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė. Sveikiname kolegę, kuriai kalbos, kraštotyros ir istorijos tyrimai yra neatskiriama gyvenimo dalis.

Šiandien VU Filologijos fakultete vyko renginys, skirtas lengvai suprantamai kalbai. Renginio metu organizatorės ir projekto „Eksperimentinis lietuvių kalbos sudėtingumo tyrimas“ tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė pristatė projekto idėją, jau nuveiktus darbus ir ateities planus. Kalbėdama apie projektą L. Vilkaitė-Lozdienė akcentavo lengvai suprantamos kalbos tekstų svarbą ir jų poreikį visuomenėje:

„Tekstai lengvai suprantama kalba padeda atsiversti knygą ar sužinoti naujienas tiems, kurie kitaip mums įprasto teksto nepaskaitytų. Tai žmonės su intelekto negalia, negimtakalbiai, žmonės, kuriems dėl garbaus amžiaus skaityti darosi sunkiau ir panašiai. Jei tokių tekstų visuomenėje rastųsi daugiau, šie žmonės galėtų drąsiau ir savarankiškai daryti tai, kas mums atrodo akivaizdu: pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, apžiūrėti muziejų su audiogidu ar skaityti grožinę knygą. Manau, tai labai svarbu. Jau nekalbant apie didesnį informacijos prieinamumą – kiekvienas turėtų suprasti tai, ką svarbaus jam praneša savivaldybė ar SODRA.

Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų diskusija subūrė socialinius partnerius iš įvairių organizacijų: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Martyno Mažvydo, Mickevičiaus bibliotekų, įvairių dienos centrų. Čia dirbantys kolegos yra įsitraukę į įvairius projektus apie lengvai suprantamą kalbą. Smagu, kad su jais jau bendradarbiaujame, bet norime bendradarbiauti dar daugiau – dialogas tarp tyrėjų ir įvairių sričių praktikų labai įgalina. Taip galime atlikti tyrimus, kurie aktualūs visuomenei.“

Kovo 24 d. VU Filologijos fakultete viešės žymi prancūzų sociologė, Lietuvoje gerai žinomo Pierre’o Bourdieu pasekėja Gisèle Sapiro. Kviečiame atvykti pasiklausyti jos pranešimo tema: „Ar galima atskirti kūrinį nuo jo autoriaus? Atšaukimai kultūroje“.

Nuo Richardo Wagnerio ir Martino Heideggerio iki Romano Polanskio, Gabrielio Matzneffo ir kitų – autoriaus ir jo kūrinio santykio klausimas buvo daugelio debatų ir skandalų centre. Žymi prancūzų sociologė G. Sapiro šį klausimą nagrinėja iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Rasistiniais, seksistiniais ar transfobiniais laikomų autorių ir menininkų kūriniai buvo boikotuojami, o literatūrinis ir meninis kanonas iš šios perspektyvos taip pat buvo kvestionuojamas.

Remdamasi savo naujausia knyga Peut-on dissocier l’œuvre de l’auteur? (Seuil, 2020; Points, 2024), pranešime G. Sapiro aptars autoriaus ir kūrinio santykio klausimą iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Pranešimą pratęs platesnė diskusija, kurią moderuos VU Filologijos fakulteto prof. Eglė Kačkutė. Anot jos, sociologės tyrimai ir įžvalgos gali padėti permąstyti ir Lietuvos atvejus:

„Ši paskaita ir naujausia socioliteratūrologės, Gisèle Sapiro knyga be galo aktuali mums visiems, galvojantiems, ką daryti su politiškai ar asmeniškai moraliai susikomprovitavusių kūrėjų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Šarūno Barto ar Jono Vaitkaus kūryba ir jos kanonizavimu.“

Daugiau apie G. Sapiro: https://rb.gy/9w0mb0

Paskaita anlgų kalba vyks:

Kovo 24 d., 17 val.

VU Filologijos fakulteto, 118 (Vinco Krėvės) auditorijoje

Nuotr. Hannah Assouline.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatytas reikšmingas lietuvių kalbos istorijai skirtas leidinys – mokslinis Pilypo Ruigio žodyno leidimas.

Trijų tomų publikacija atveria XVIII a. leksikografijos kontekstą ir leidžia naujai pažvelgti į lietuvių kalbos raidą bei jos tyrimus. Kritinį žodyno leidimą ir studiją apie jo genezę, šaltinius bei reikšmę leksikografijos ir kalbos istorijai parengė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė. Tyrimą apie XVIII a. žodyno kalbos ypatybes ir morfologiškai anotuotą lietuviškų žodžių indeksą parengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslininkė, Vilniaus universiteto alumnė dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Renginys turėjo ir dar vieną progą – jo metu buvo pasveikinta docentė Vilma Zubaitienė, mininti savo 50 metų jubiliejų.

Pristatymas subūrė akademinę bendruomenę aptarti šio svarbaus leidinio reikšmės lietuvių kalbos tyrimams, leksikografijos tradicijai ir raštijos paveldo pažinimui.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį, kovo 6 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įteikti pažymėjimai pirmajai Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio absolventų laidai. 

Prieš pradėdamas pažymėjimų teikimo ceremoniją, Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas kvietė programą baigusius mokytojus tapti klasikinio pasaulio ambasadoriais: „Studijų metu atradote, kad klasika niekur nėra dingusi. Kad klasika savo mitais, siužetais, idėjomis, formomis toliau kuria ir palaiko mūsų civilizaciją. Sveikinu užbaigus studijas ir įžengus į visą gyvenimą truksiantį pokalbį tarp klasikos ir dabarties. Nuoširdžiai linkiu, kad jaunoji karta Jūsų pagalba atrastų pamokose šio pokalbio prasmę.“ 

Dėkojame asist. dr. Tomui Rikliui už įdomią ir interaktyvią paskaitą, skirtą neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių apžvalgai. Nuoširdžiai sveikiname pirmuosius absolventus ir linkime, kad studijų metu įgytos žinios prasmingai tęstųsi mokyklų klasėse: naujose pamokose, idėjose ir atradimuose. Tegul ši patirtis kartu stiprina jau užsimezgusį ryšį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir tampa prasmingo bendradarbiavimo pradžia.  

Primename, kad modulio studijos skirtos Lietuvos pedagogams, siekiantiems įgyti papildomų kompetencijų ir teisę mokyti naujų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. Studijos vykdomos pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris skatina mokytojų profesinį augimą ir naujų žinių sklaidą. Projektą administruoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 

Kviečiame pedagogus prisijungti prie Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio ir šiais metais.

Cent­ri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Antrus metus Vilniaus universitete (VU) rengiamas konkursas Romualdo Ozolo stipendijai, įsteigtai Šiaulių rajono savivaldybės, gauti. Stipendija yra skiriama pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams ir studentėms, kurių moksliniai interesai apima R. Ozolo iškeltus esminius kultūros, kalbotyros, istorijos, filosofijos, politikos ar tarptautinių santykių klausimus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, nepriklausomybės atgavimo istorijos mokslo sritis.

Pretenduoti į stipendiją gali III ir IV kursų bakalauro, I ir II kursų magistrantūros ir priešpaskutinio ir paskutinio kursų vientisųjų studijų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą.

III kurso bakalauro, I kurso magistrantūros ir priešpaskutinio kurso vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti gauti 500 eurų dydžio stipendiją už baigiamojo darbo projektą.

Baigiamųjų kursų bakalauro, magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti į 1000 eurų dydžio stipendiją už parengtą baigiamąjį darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 23 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka, kurioje turi būti apibūdintas numatomas (arba jau atliktas) tiriamasis darbas, jo struktūra, apimtis, galima reikšmė šalies mokslui ar Lietuvos kultūrai, istorijai ar Šiaulių rajono istoriniam paveldui ir kt.

Be to, svarbu pridėti VU kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto, mokyklos) baigiamojo darbo vadovo patvirtintą rekomendaciją arba atsiliepimą apie baigiamąjį darbą ir pažymą apie paskutinio egzaminų laikymo laikotarpio rezultatų vidurkį. Su paraiškų vertinimo kriterijais ir kita svarbia informacija galite susipažinti VU Romualdo Ozolo vardinės stipendijos skyrimo nuostatuose.

Romualdas Ozolas (1939–2015) – Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas, filologas, filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Baigęs Šiaulių rajono Bazilionų vidurinę mokyklą, iki 1962 m. studijavo ir baigė lietuvių kalbą ir literatūrą VU Istorijos ir filologijos fakultete, dirbo žurnalų „Kultūros barai“, „Meno saviveikla“, „Muziejai ir paminklai“ redaktoriumi ir žurnalistu, „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir dėstė filosofijos istoriją VU. 1988–1990 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo narys, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas ir derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys. 1992–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1991 m. pelnė Stasio Šalkauskio premiją, 2000 m. – Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių ir Lietuvos nepriklausomybės medalį.

Romualdas Ozolas įkūrė Lietuvos centro judėjimą, 1993 m. perorganizuotą į Lietuvos centro sąjungą, vėliau – Lietuvos centro partiją, buvo šių politinių organizacijų pirmininkas. 2013 m. įsteigė Bazilionuose (Šiaulių r.) leidžiamą kultūros ir istorijos žurnalą „Padubysio kronikos“. Bazilionuose veikia Romualdo Ozolo paramos fondas, kurio pagrindą sudaro paties R. Ozolo dovanota apie 15 tūkst. leidinių biblioteka ir dokumentų archyvas.

Kovo 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Naujojo Pietų Velso doktorantė Sandra Amankavičiūtė skaitys pranešimą tema „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje“

Seksualizuotas moters vaizdavimas populiariojoje kultūroje neretai rodo moterį kaip laisvą, emancipuotą ar tiesiog pragmatišką. Tai laikoma ir visuomenės demokratizacijos rodikliu – tik laisvoje valstybėje jos piliečiai gali reikšti save laisvai. Vis dėlto vizualinėje kultūroje gausūs, neretai pornifikuoti moterų atvaizdai, skverbdamiesi į kasdienę vartoseną, normalizuoja ją ne tik kaip agentyviai reiškiančią savo seksualumą, bet ir kaip privalomai seksualią. Kyla klausimas, ar toks primygtinumas neatkartoja prie neoliberalizmo logikos prisitaikiusios tos pačios patriarchalinės sanklodos ir yra skirtas daugiau vartojimui nei hierarchijai tarp lyčių kvestionuoti, juoba griauti.

Seminaras vyks mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams nuoroda: Sociokultūrinių tyrimų seminaras: „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje" (Sandra Amankavičiūtė)
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti YouTube paskyroje adresu: https://www.youtube.com/channel/UCaPow2CWAy0oY0rAvXUlPuw

Kviečiame dalyvauti rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinės stipendijos konkurse.

 Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

 Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai:

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos Fakulteto Studijų skyriui per informacinę sistemą VU IS užpildo laisvos formos prašymą dėl Stipendijos skyrimo ir pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, magistro darbo vadovo rekomendaciją, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu. Jei publikacijos prieinamos internete, reikia pateikti nuorodas į publikacijas publikacijų sąraše, jei publikacijos internete neprieinamos – teikiant prašymą reikia pateikti publikacijas.

Jei turėtumėte klausimų, prašome rašyti el. paštu: