Praėjusių metų pabaigoje VU Filologijos fakulteto profesorės dr. Eglės Kačkutės-Hagan vadovaujama tyrėjų grupė su projektu „Per anksti mama“ (PRETERMOTHER) pelnė aukščiausią įvertinimą Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių projektų finansavimo konkurse, užimdama pirmąją vietą.

2025–2028 m. profesorė kartu su doc. dr. Atėne Mendelyte ir Santaros klinikų psichologe Evelina Sabaityte įgyvendins tarpdisciplininį tyrimą, jungiantį feministinę fenomenologiją, psichologiją ir naratyvinę mediciną. Projektas gilinsis į priešlaikinį gimdymą patyrusių motinų patirtį – nuo emocinių ir psichologinių išgyvenimų iki santykio su kūdikiu, galimų sveikatos komplikacijų ir bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais.

Be to, bus nagrinėjama, kaip literatūros, kino ir televizijos pasakojimai gali padėti išreikšti ir gydyti motinystės traumas. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengti specialūs literatūros ir audiovizualinių kūrinių sąrašai, skirti per anksti pagimdžiusioms motinoms ir jų artimiesiems – siekiant skatinti empatiją, stiprinti šeimos ryšius ir gerinti santykį su motinas bei neišnešiotus kūdikius palaikančia sveikatos priežiūros sistema. 

Džiaugiamės šiuo reikšmingu įvertinimu ir linkime komandai sėkmės įgyvendinant visuomenei svarbų tyrimą.

VU Konsultavimo ir karjeros centras kviečia Tave į 3 dalių mokymų ciklą „Nerk į studijas“, kuris Tau padės pradėti naujus metus universitete gerai pasiruošus!  Šiame cikle tu sužinosi:

⫸ Kaip efektyviai mokytis, pasiruošti atsiskaitymams ir įveikti atidėliojimą; 
⫸ Kaip susiplanuoti savo laiką, kad kuo daugiau suspėtum, užtikrintum sveiką gyvenimo ritmą ir pasitenkinimą savo gyvenimu;
⫸ Kaip pasiekti finansinį stabilumą studijų metu.

Mokymai vyksta nuotoliniu būdu per Microsoft Teams platformą.

⫸ Vasario 23 d., 15:00-16:00 – „Laiko planavimas ir balansas“
⫸ Vasario 24 d., 15:00-16:00 – „Efektyvus mokymasis“ 
⫸ Vasario 25 d., 15:00-16:00 – „Asmeninių finansų ABC“ 

Mokymus veda VU Karjeros konsultantai Lina Uturytė ir Tadas Karosas. Mokymai yra skirti visų pakopų studentams.

Kviečiame registruotis į mokymus čia.

2026 m. vasario 9 d. 15 val. kviečiame į seminarą apie tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankį „Voyant Tools“.

„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų skaitmeninės humanitarikos įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.

Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.

Glaustai:

· Laikas: 2026 m. vasario 9 d. 15.00–16.00 val. · Vieta: MS Teams (Skaitmeninių tekstų analizė įrankiu „Voyant Tools“ | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“) · Registracija: https://forms.gle/FX7FwZHr4TtEUE1RA

· Seminarą ves Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia: https://voyant-tools.org/docs/#!/guide.

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

· Kovo 2 d. – eScriptorium: text recognition of manuscripts and prints (ves Sergii Gurbych)

· Balandžio 13 d. – Orange Tool – tekstų ir vaizdų analizės įrankis (ves Justina Madravickaitė)

Dalis susitikimų bus nuotoliniai, dalis vyks Fakulteto erdvėje, daugiau informacijos rasite artėjant konkrečiam seminarui. Jei ir Jūs norėtumėte prisidėti ir pasidalinti savo patirtimi, parašykite .

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Ingą Daraškienę apgynus daktaro disertaciją „Vilniaus kalbinis kraštovaizdis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus universitete. Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Loreta Vilkienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Johaneso Gutenbergo universitetas Maince, Vokietija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Anna Verschik (Talino universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Nuotraukos autorius Asta Žukaitė

Vasario 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame dr. Jurga Jonutytė skaitys pranešimą tema

„Nesklandūs, nerišlūs, stringantys pasakojimai apie save: kodėl ir kaip jie tyrinėjami?“

Anotacija: „Kalbėsiu apie sakytinius pasakojimus - pirmiausia apie pasakojimus apie save, kuriuos tyrinėja antropologai, etnologai ar filosofinės naratologijos atstovai. Spontaniški sakytiniai pasakojimai, kitaip nei apgalvoti ir nugludinti rašytiniai, dažnai būna nešlifuoti, negriežtos struktūros, nesugula į užbaigtą paveikslą. Jų tyrimas leidžia iš naujo pažvelgti į pasakojimo ribas, pasakojimo funkcijų įvairovę, pasakojimo modalumo klausimus. Nepasisekę interviu (kai kalba „nesiriša“), besiblaškantis, temas kaitaliojantis pasakotojas, nenorminiai pasakojimai (kai minties eigą ar atmintį trikdo liga arba negalia), galiausiai atsisakymas pasakoti yra nė kiek ne mažiau verti naratologų dėmesio nei sklandūs, rišlūs autonaratyvai.“

Jurga Jonytytė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir VDU Filosofijos katedros docentė. Ji publikavo (kolektyvines) monografijas Sniego spalva per balta: norma ir galia sakytiniuose gyvenimo pasakojimuose (2025), (kartu su Giedre Šmitiene) Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose (2021), (kartu su Lina Būgiene) Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis (2013), Tradicijos sąvokos kaita (2011).

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams platformoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Jurga Jonutyte | Meeting-Join | Microsoft Teams.

Filologijos fakultete 2026 m. vasario 2–4 d. vyksta bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Pirmosios dienos pranešimai skirti tekstynų didaktikos, tekstynų sudarymo ir naudojimo, jų taikymo mokant ir mokantis užsienio kalbos. Kviestinį pranešimą tekstynų pragmatikos tema skaitys prof. dr. Cordula Meißner iš Insbruko universiteto.

Antrosios konferencijos dienos pranešimų temos – tekstynais grįstų tyrimų pristatymas, istorinės spaudos tekstų ir tekstynų, taip pat Lietuvoje tarpukario metu leistos vokiškos spaudos apžvalga, istorinių tekstynų sudarymo klausimai. Prof. dr. Jörgas Meieris iš Insbruko universiteto / P. J. Šafariko universiteto plenarinio pranešimo metu apžvelgs Vidurio ir Rytų Europos įvairiakalbę ir vokišką spaudą ir esamus skaitmeninus šaltinius.

Konferencijos trečiąją dieną bus aptariamas tolesnis Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimas pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) finansuojamą projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, pavyzdžiui, dėstytojų ir studentų mainai, studijų ir mokslinių tyrimų planai, Hamburgo ir Vilniaus universitetų bakalauro studijų programos „Germanistika“ dvigubo diplomo programos vykdymas.

Sausio 28 d. Danijos karaliaus Frederiko X-ojo valstybinio vizito į Lietuvą metu mūsų kolegė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde apdovanota Danebrogo ordino (dan. Dannebrogordenen) Komandoro kryžiumi.

Danebrogo ordinas yra antras pagal svarbą Danijos Karalystės valstybinis apdovanojimas, įsteigtas 1671 m. Jis yra skiriamas už pilietinius ar karinius nuopelnus Danijos karalystei. 

Nuoširdžiai sveikiname!