Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

Šį pavasarį Anglistikos akademijoje apsilankė trys Vilniaus mokyklos – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (04.30), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (05.08) ir Vilniaus Pilaitės gimnazija (05.22) – pakviesdamos mokinius pažinti daugybę pasaulių, kuriuos atveria Anglų filologijos studijos.

Po ekspertinio vertinimo 2026 m. gegužės 14 d. LMT pirmininkui patvirtinus II kvietimo „Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos“ rezultatus, pirmojoje mokslo paraiškų grupėje (Filologijos kryptis) finansavimas skirtas trims mūsų Fakulteto mokslininkų projektams (tai pusė iš visų šioje grupėje patvirtintų projektų, Iš viso mūsų Fakulteto mokslininkai šiam kvietimui teikė 6 paraiškas):

 „Vilnius vokiečių akimis: Vokiečių imperijos 10-osios armijos periodikos (1915-1918) imagologinis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Aleksej Burov); 

„Lietuvių kalbos veiksmažodžių priešdėlis be- kaip episteminės reikšmės žymiklis: vartosenos tyrimas“ (projekto vadovė dr. Julija Korostenskienė); 

„Mstislavo Dobužinskio meninio ir literatūrinio paveldo Lietuvoje skaitmeninimas ir tarpdisciplininis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Pavel Lavrinec). 

Nuoširdžiai sveikiname projektų vadovus, jų bendradarbius ir visus prisidėjusius prie paraiškų rengimo, linkime gero pasirengimo ir sklandaus įgyvendinimo!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu„ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

Gegužės 21 d.  (ketvirtadienis)

 10.00 Iškilmingas atidarymas

Tarptautinė studentų konferencija „Filologiniai skaitiniai” („Lektury filologiczne”)

 K. Donelaičio auditorija

10.15–14.15.

 Moderuoja: Daniel Daukševič, Ewa Zakrzewska (II kurso studentai)

1. Filip Bukowski (doktorantas, Torunės M. Koperniko universitetas), Cmentarny cień – pod powierzchnią znaczeń. Symbolizm w jednoaktówce „Sen Krysty. Misterium zaduszne” Stefana Grabińskiego.

2. Agata Czapiewska (doktorantė, Torunės M. Koperniko universitetas), Na szlakach ezoteryki wileńskiej. Wilno jako miasto-medium w eseistyce Stanisława Przybyszewskiego

3. Gabriela Grzelak (magistrantė, II kursas, Varšuvos universitetas), Do końca naszego życia pamiętać – kategoria pamięci w „Lalku” Zbigniewa Herberta

4. Daniel Daukševič (lenkų filologija, II kursas, VU), W jakim języku Polacy na Litwie korzystają z AI (na podstawie badań ankietowych) 

5. Ewa Zakrzewska (lenkų filologija, II kursas, VU), Słownictwo motoryzacyjne w języku młodzieży z Wileńszczyzny

6. Justyna Ida Candravičienė (lenkų filologija, IV kursas, VU), Kognitywny obraz drzew w podaniach Mieczysława Dowojny-Sylwestrowicza 

7. Malgožata Raicevičiūtė (lenkų filologija, III kursas, VU), Bajka jako pomost między kulturami, czyli o tym, jak opowieści łączą ludzi z różnych stron granicy

11.45 – 12.00 Kavos pertrauka (15 min.)

8. Milda Statkutė (prancuzų filologija, II kursas, gretutinės polonistikos studijos, VU), Frazeologizmai su daiktavardžiu “akis” ir veiksmažodžiais “matyti”, “žiūrėti” lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai/

Frazeologizmy z rzeczownikiem „oko” oraz czasownikami „widzieć”, „patrzeć” w języku polskim, francuskim i litewskim. Analiza semantyczna i ekwiwalenty

9. Violeta Salvinska (polonistika, I kursas, VU), Felietony z dziennika „Kurier Wileński” w 2026 roku 

10. Marta Sadovska (polonistika, I kursas, VU), Analiza typów tytułów na pierwszych stronach „Kuriera Wileńskiego” 

11. Juzef Jakšta (lenkų filologija, III kursas, VU), „Grażyna” Adama Mickiewicza. Cechy „poematu archeologicznego”

12. Juliana Amelia Mickevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Poetka Karolina Proniewska – muza Antanasa Baranauskasa

13. Kamilė Barškutytė (lenkų filologija, III kursas, VU), Portrety kobiet w wybranych utworach Emmy Jeleńskiej-Dmochowskiej 

14. Beata Zenkevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Apoteoza Francji w powieściach Antoniego Libery „Madame” i Andreïa Makine’a „Testement francuski”(„Le testament français”). Analiza komparatystyczna

15. Karolina Kežun (lenkų filologija, III kursas, VU), Wilno wielonarodowościowe w powieści Tadeusza Konwickiego „Kronika wypadków miłosnych”

16. Nazar Magier-Šman (lenkų filologija, III kursas, VU), Polacy - bohaterowie gier komputerowych

17. Margarita Anuškevič (Istorijos fakultetas, III kursas, VU) „Podania i legendy wileńskie” po litewsku: różnice między zbiorem Władysława Zahorskiego a wolnym przekładem P. Vingisa

14. 20  Konferencjjos uždarymas 

Kiti renginiai:

Gegužės 20 d. (trečiadienis), 15.15 – ekskursija į Markučių dvarą (Subačiaus g. 124). Po ekskursijos - paskaita habil. dr. Magdalenos  Woźniewskos-Działak (Varšuva) „Promethidion” Cypriana Norwida jako wstęp do refleksji o sztuce współczesnej (z wątkiem litewskim w tle).

Gegužės 22 d. (penktadienis) –  ekskursija į Druskininkus.

Renginių rėmėjai: VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

Gegužės 22 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Sveikiname ir didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ilgamete dėstytoja Karina Karčiauskiene, kuri gegužės 14 d. Prezidentūroje vykusios iškilmingos valstybinės vakarienės metu buvo įvertinta prestižiniu Suomijos Prezidento teikiamu valstybiniu apdovanojimu – Liūto ordino I laipsnio riterio kryžiumi! 

Šis garbingas apdovanojimas – reikšmingas įvertinimas už ilgametį ir atsakingą darbą, suomių kalbos ir kultūros puoselėjimą, akademinę veiklą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos ryšius. 

„Suomių kalbą Lietuvoje dėstau nuo 1989 metų. Esu labai sujaudinta, kad Suomijos valstybė pastebėjo ir įvertino mano pastangas perteikti studentams meilę suomių kalbai, literatūrai ir kultūrai“, – sako apdovanojimą iš Suomijos Prezidento Alexanderio Stubbo gavusi K. Karčiauskienė.

Taip pat džiaugiamės, kad į Lietuvą valstybinio vizito atvykusi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb apsilankė Vilniaus universitete. Kartu su Lietuvos pirmąja ponia Diana Nausėdiene ji susitiko su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir apžiūrėjo retus rankraščius, kartografijos kolekcijas bei su Suomija susijusius dokumentus. Vizito metu S. Innes-Stubb ir D. Nausėdienė taip pat bendravo su Skandinavistikos centro studentais ir alumnais, su kuriais aptarė jų pasirinkimą domėtis ir studijuoti suomių kalbą.

Šie reikšmingi įvykiai dar kartą pabrėžia universiteto bendruomenės vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius ir bendrystę. 

nuotr. Ugnius Bagdonavičius | Vilniaus universitetas