Sidebar

Bendros naujienos

2026 m. vasario 9 d. 15 val. kviečiame į seminarą apie tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankį „Voyant Tools“.

„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų skaitmeninės humanitarikos įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.

Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.

Glaustai:

· Laikas: 2026 m. vasario 9 d. 15.00–16.00 val. · Vieta: MS Teams (Skaitmeninių tekstų analizė įrankiu „Voyant Tools“ | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“) · Registracija: https://forms.gle/FX7FwZHr4TtEUE1RA

· Seminarą ves Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia: https://voyant-tools.org/docs/#!/guide.

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

· Kovo 2 d. – eScriptorium: text recognition of manuscripts and prints (ves Sergii Gurbych)

· Balandžio 13 d. – Orange Tool – tekstų ir vaizdų analizės įrankis (ves Justina Madravickaitė)

Dalis susitikimų bus nuotoliniai, dalis vyks Fakulteto erdvėje, daugiau informacijos rasite artėjant konkrečiam seminarui. Jei ir Jūs norėtumėte prisidėti ir pasidalinti savo patirtimi, parašykite .

01

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Ingą Daraškienę apgynus daktaro disertaciją „Vilniaus kalbinis kraštovaizdis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus universitete. Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

  • prof. dr. Loreta Vilkienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • dr. Aurelija Tamošiūnaitė (Johaneso Gutenbergo universitetas Maince, Vokietija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
  • prof. dr. Anna Verschik (Talino universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

02

J.J. fotografavo Asta Žūkaitė

Nuotraukos autorius Asta Žukaitė

Vasario 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame dr. Jurga Jonutytė skaitys pranešimą tema

„Nesklandūs, nerišlūs, stringantys pasakojimai apie save: kodėl ir kaip jie tyrinėjami?“

Anotacija: „Kalbėsiu apie sakytinius pasakojimus - pirmiausia apie pasakojimus apie save, kuriuos tyrinėja antropologai, etnologai ar filosofinės naratologijos atstovai. Spontaniški sakytiniai pasakojimai, kitaip nei apgalvoti ir nugludinti rašytiniai, dažnai būna nešlifuoti, negriežtos struktūros, nesugula į užbaigtą paveikslą. Jų tyrimas leidžia iš naujo pažvelgti į pasakojimo ribas, pasakojimo funkcijų įvairovę, pasakojimo modalumo klausimus. Nepasisekę interviu (kai kalba „nesiriša“), besiblaškantis, temas kaitaliojantis pasakotojas, nenorminiai pasakojimai (kai minties eigą ar atmintį trikdo liga arba negalia), galiausiai atsisakymas pasakoti yra nė kiek ne mažiau verti naratologų dėmesio nei sklandūs, rišlūs autonaratyvai.“

Jurga Jonytytė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir VDU Filosofijos katedros docentė. Ji publikavo (kolektyvines) monografijas Sniego spalva per balta: norma ir galia sakytiniuose gyvenimo pasakojimuose (2025), (kartu su Giedre Šmitiene) Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose (2021), (kartu su Lina Būgiene) Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis (2013), Tradicijos sąvokos kaita (2011).

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams platformoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Jurga Jonutyte | Meeting-Join | Microsoft Teams.

Filologijos fakultete 2026 m. vasario 2–4 d. vyksta bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Pirmosios dienos pranešimai skirti tekstynų didaktikos, tekstynų sudarymo ir naudojimo, jų taikymo mokant ir mokantis užsienio kalbos. Kviestinį pranešimą tekstynų pragmatikos tema skaitys prof. dr. Cordula Meißner iš Insbruko universiteto.

Antrosios konferencijos dienos pranešimų temos – tekstynais grįstų tyrimų pristatymas, istorinės spaudos tekstų ir tekstynų, taip pat Lietuvoje tarpukario metu leistos vokiškos spaudos apžvalga, istorinių tekstynų sudarymo klausimai. Prof. dr. Jörgas Meieris iš Insbruko universiteto / P. J. Šafariko universiteto plenarinio pranešimo metu apžvelgs Vidurio ir Rytų Europos įvairiakalbę ir vokišką spaudą ir esamus skaitmeninus šaltinius.

Konferencijos trečiąją dieną bus aptariamas tolesnis Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimas pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) finansuojamą projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, pavyzdžiui, dėstytojų ir studentų mainai, studijų ir mokslinių tyrimų planai, Hamburgo ir Vilniaus universitetų bakalauro studijų programos „Germanistika“ dvigubo diplomo programos vykdymas.

VU HH 2026

3 1000064499

Sausio 28 d. Danijos karaliaus Frederiko X-ojo valstybinio vizito į Lietuvą metu mūsų kolegė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde apdovanota Danebrogo ordino (dan. Dannebrogordenen) Komandoro kryžiumi.

Danebrogo ordinas yra antras pagal svarbą Danijos Karalystės valstybinis apdovanojimas, įsteigtas 1671 m. Jis yra skiriamas už pilietinius ar karinius nuopelnus Danijos karalystei. 

Nuoširdžiai sveikiname!

1000064507

Prof.R.Koženiauskienė

Nuotraukos autorius Vytautas Kardelis

Maloniai kviečiame!

2026 metų vasario 6 dieną Profesorė Regina Koženiauskienė mini garbingą 80-ies metų jubiliejų.

Kviečiame Jus į jubiliejinę Profesorės paskaitą „Apie Vilniaus Alma Mater – romantikų tėvynę“, kuri prasidės 15 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje.

Po jos turėsime progą pasveikinti mūsų gerbiamą profesorę.

GK nuotr Dirk Skiba

Giedrė Kazlauskaitė. Nuotraukos autorius Dirk Skiba

ŽR nuotr FotoKuosa

Jurgita Žana Raškevičiūtė. Nuotraukos autorius FotoKuosa

Kritikai susikuria auditoriją žemindami kitus. Tai vienintelis būdas jiems įsitvirtinti. Toksiška kultūra. Neįsitrauk. Būkim aukščiau to.

Rebbeca F. Kuang Geltonveidė, Iš anglų k. vertė Inga Čepulienė. V., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024.​

Kviečiame į recenzijų rašymo dirbtuves! Šiais metais jas moderuos dvi – Baltoji ir Juodoji kritikės (dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė ir partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė). Kuri yra kuri, išsiaiškinsime dirbtuvėse. Jų metu analizuosime recenzijas (akademines, studentiškas, neformalias, nepaskaitomai nuobodžias, chuliganiškas, anonimines ir kt.). Ir, žinoma, daug kalbėsimės apie kritikos tikslus, vertinimo kompromisus, bandysime atsakyti į klausimą, kokia yra gera recenzija. Svarstysime kritikų laikysenas ir konfliktus su autoriais. Dalyviai ir dalyvės bus raginami aptarti jiems aktualias knygas ir parašyti recenziją – net jei ji virstų komiksu. Dirbtuvėse galima tikėtis smagių Juodosios ir Baltosios ginčų apie literatūrą.

Dirbtuvės planuojamos kas dvi savaites. Pirmasis susitikimas – vasario 12 d., ketvirtadienį, 17.00 J. Balkevičiaus auditorijoje.

Kontaktai pasiteiravimui: ,

Kalbotyra 78 2025

2025 m. publikuotas teminis mokslo darbų Kalbotyra 78 numeris „Tekstynų teorija ir praktika: prieinami ir patikimi metodai ir įrankiai“. Sąsiuvinis parengtas VU germanistėms ir germanistams bendradarbiaujant su Hamburgo universitetu pagal germanistinių katedrų bendradarbiavimo projektą, jį rengiant mokslo darbų Kalbotyra redakcijai talkino teminio numerio sudarytojos Heike Zinsmeister, Carla Sökefeld ir Skaistė Volungevičienė. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

Žurnale Kalbotyra 78 (2025) publikuoti straipsniai vokiečių, anglų ir lietuvių kalbomis, juose nagrinėjamas tekstynų naudojimas atliekant mokslinius tyrimus ir mokant kalbų, aptariami tekstynų raštingumo ir didaktikos klausimai. Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys konkrečių tekstynų naudojimą ir skaitmeninių įrankių taikymą, mokymo scenarijai, kuriuose tekstynų metodai integruojami į mokomąją medžiagą, taip pat ir tiesiogiai įtraukiant studentus. Be to, aptariami klausimai, susiję su tekstynų sudarymu ir jų specifiniu anotavimu, tiriamas generatyvinio dirbtinio intelekto vaidmuo formuluojant paieškas tekstyne.

Mokslo darbų Kalbotyra 78 (2025) numerį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos 2025–2030 m. programą (sutarties Nr. P-LISs-25-62) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) Vokietijos federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

STRAIPSNIAI

Eglė Kontutytė

Was können Korpora besser als andere digitale Hilfsmittel? Korpusarbeit im fachbezogenen DaF-Unterricht am Beispiel der Rechtssprache

Marie Flüh

Digitale Literaturwissenschaft und pädagogische Praxis

Carla Sökefeld | Anastasiia Stulen

Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht

Baiba Egle | Dzintra Lele-Rozentāle | Agnese Dubova | Gints Jēkabsons

Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts

Bernhard Fisseni | Deniz Sarikaya | Bernhard Schröder

How to annotate a corpus for research on frames in the language of mathematics

Skaistė Volungevičienė | Maximilian Arndt

KI als Hilfsmittel für die Formulierung von Suchanfragen in Korpora

Patrick Grommes | Anastasiia Stulen

Vom Seminar zur Praxis: Korpusgestützt lehren lernen

Veslava Čižik-Prokaševa

Daiktavardžio pyktis valentingumas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

RECENZIJA

Christa Dürscheid

Melanie Andresen. Computerlinguistische Methoden für die Digital Humanities: Eine Einführung für Geisteswissenschaftler:innen