Balandžio 17 d. Vokiečių filologijos katedra rengia tradicinę studentų germanistų konferenciją. Per 22-jus metus konferencija tapo tarptautiniu renginiu –  šiemet joje dalyvauja 26 jaunosios germanistės ir jaunieji germanistai iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos. 

Bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatys vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos tyrimus. Temų spektras platus ir įvairus: Vilnius kaip atminties laukas, vokiečių kalbos mokytojų emocinė būklė, vokiečių rašytojų ir politikų tekstų vertimo į lietuvių ar ukrainiečių kalbą problemos, šiuolaikinės ir istorinės politikų kalbos bruožai, šiuolaikinės ir viduramžių literatūros klausimai, stabiliųjų junginių, frazeologijos ar istorinės kultūros temos mokantis vokiečių kalbos. Tai tik keletas pavyzdžių, apie ką kalbės konferencijos dalyviai. 

Džiaugiamės, kad konferenciją atidarys ir sveikinimo žodį tars ne tik Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, bet ir Vokietijos ambasados Vilniuje, Goethes instituto Lietuvoje atstovai bei Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, kuri vadovauja VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto partnerystės programai, finansuojamai Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD). Pagal šią programą į konferenciją atvyko ir būrys studentų iš Hamburgo universiteto. 

Visus besidominčius vokiečių kalba, literatūra ir kultūra maloniai kviečiame atvykti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ar dalyvauti nuotoliu. 

Daugiau informacijos apie konferenciją Vokiečių filologijos katedros puslapyje: 

https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/renginiai/internationale-tagung-fuer-germanistikstudierende-2026

Mielieji kolegos,

per pačias šv. Velykas, balandžio 5 d., užgeso ilgametė Filologijos fakulteto dėstytoja, kalbininkė, didelė lietuvių kalbos mylėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Ema Geniušienė (1938–2026).

nuotr. Emma Geniušienė / MELC archyvas

1960 m. baigusi tuometinį Leningrado universitetą, kur studijavo anglų kalbą ir literatūrą, o 1965–1967 m. mokėsi šio universiteto aukštuosiuose pedagogikos kursuose, nuo 1967 iki 1993 m. Ema Geniušienė dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedroje. Vėlesniais metais iki pat mirties ji dirbo tik mokslinį darbą Vilniuje ir Sankt Peterburge, nuo 2009 m. – ir kaip Kalbotyros instituto Sankt Peterburge vyriausioji mokslinė bendradarbė.

 Filologijos fakultete dirba ne vienas buvęs profesorės studentas ir doktorantas, prisimenantys jos išskirtinę erudiciją, puikų kalbotyros išmanymą, meilę kalboms ir ypač naujai išmoktai lietuvių kalbai, kurios tyrimams atsidavė su visa moksline aistra, jos neapleidusia iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Deja, paskutinis straipsnis apie lietuvių kalbos veiksmažodį liko nebaigtas. O jų profesorė paskelbė beveik 90. Be to, Ema Geniušienė yra viena iš akademinės lietuvių kalbos gramatikos (1997) ir jos vertimo į anglų kalbą (2006) bendraautorių, pasyvinėms lietuvių kalbos konstrukcijoms ir sangrąžiniams veiksmažodžiams skirtų monografijų lietuvių ir anglų kalbomis autorė.

 Nuo 1987 m., kai pirmą kartą Vilniaus universiteto kalbininkės knygą anglų kalba (The typology of reflexives) išleido prestižinė Walter de Gruyter leidykla, profesorė Ema Geniušienė Vakarų kalbininkams tapo žinoma ir kaip kalbų tipologijos autoritetas. Jos darbus šioje srityje vainikuoja daugiau kaip dešimties metų mokslinio darbo pareikalavęs reciprokų tipologijos penkiatomis (Reciprocal Constructions, 1996–2006), kurio mokslinė redaktorė, bendraautorė ir vertėja yra gerbiamoji profesorė, ir po vyro kalbininko Vladimiro Nedjalkovo mirties parengtos spaudai ir išleistos rusų ir anglų kalbomis jo nivhų kalbos sintaksės ir rezultatyvų tipologijos monografijos. 

 Gyvendama tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo Ema dažnai apsilankydavo mūsų fakultete, gėrėdavosi Vilniaus universiteto kiemeliais ir, kaip ji sakydavo, klausydavo ir neatsiklausydavo lietuvių kalbos, kurios labai pasiilgdavo. Ne vienas iš mūsų prisimename pokalbius su profesore apie kalbotyrą, lietuvių kalbą, apie anglų poeziją ir muziką ir dar daug ką. Jai netrūko humoro jausmo, ji mokėjo pasakoti istorijas, nuoširdžiai domėjosi visų mūsų Universiteto kolegų gyvenimu. 

Tegul šviesus Profesorės atminimas visuomet lieka ją pažinojusiųjų širdyse, o šios elegiškos Williamo Wordswortho eilutės tebūnie paskutinis žodis mūsų mielai Profesorei:

„Our noisy years seem moments in the being

Of the eternal Silence.“

Prof. Nijolė Maskaliūnienė,

buvusi doktorantė

Diskusijų ciklas „Pilietiškumo namas“ – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su portalu DELFI inicijuotas pokalbių ciklas, kviečiantis apmąstyti Lietuvos valstybės raidą, jos vertybinius pamatus ir pilietiškumo formas šiandienos visuomenėje. Per susitikimus su kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjais istorija čia tampa gyvu dialogu apie dabartį.

2026 m. balandžio 14 d. 18 val. vyks pokalbis „Ko šiandien galime mokytis iš Motiejaus Kazimiero Valančiaus? “ su prof. dr. Brigita Speičyte.

2026-ieji metai Lietuvoje yra paskelbti Žemaičių vyskupo, švietėjo ir rašytojo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) metai. Diskusija kvies pažvelgti į Valančių kaip į sudėtingą istorinę asmenybę, kurios pasirinkimai leidžia kelti svarbius klausimus ir XXI amžiaus Lietuvai: kaip ugdoma pilietinė visuomenė, kokie yra taikaus pasipriešinimo būdai ir kokį vaidmenį juose gali atlikti Bažnyčia, kultūra ir švietimas.

Svarstysime, kaip vertinti Valančiaus pasirinkimą veikti pragmatiškai, ieškant būdų stiprinti visuomenę net ir imperijos sąlygomis? Kalbėsime ir apie jo kaip ganytojo bei rašytojo veiklą: didaktinę literatūrą, skirtą paprastiems žmonėms, siekį formuoti ne tik tikėjimą, bet ir kasdienio gyvenimo etiką. Ar šiandien dar tikime, kad moralinis ugdymas ir bendruomenės praktikos gali keisti visuomenę?

Pokalbį moderuos VU Filologijos fakulteto doktorantas Laisvūnas Čekavičius.

Kur? LNM Pilininko name, Arsenalo g. 1, Vilnius

Kas dar? Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.

Diskusijų įrašai bus skelbiami portale Delfi.lt ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

Artėjantys diskusijų ciklo renginiai:

Rugsėjo 8 d. 18 val. pokalbis „Lietuvos Helsinkio grupė: žmogaus teisių balsas nelaisvėje“ (pašnekovai bus paskelbti)

Spalio 13 d. 18 val. pokalbis „Šimtas metų eteryje: Lietuvos radijas ir valstybė“ (pašnekovai bus paskelbti)

Lapkričio 10 d. 18 val. pokalbis „Ką šiandien reiškia Balio Gajausko laikysena?“ (pašnekovai bus paskelbti)

VU Filologijos fakulteto Polonistikos centras kviečia į tarptautinį seminarą „Šv. Rašto žodis ir jo tradicija: dėstymo menas Vilniaus akademijoje XVII a. pradžioje“. 

Seminaras vyks nuotoliniu būdu balandžio 14 d. 16 val. 

Prisijungimo nuoroda

Seminaras skirtas 2023–2026 m. vykdomo projekto
„Šv. Rašto dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII a. pradžioje“
(LMT Nr. P-MIP-23-51, Mokslininkų grupių programa) rezultatams aptarti.

Kviečiame bendruomenės narius į 2026 m. balandžio 13 d. 15 val. vyksiantį seminarą apie duomenų analizės bei vizualizavimo įrankį „Orange“.

„Orange“ yra atvirojo kodo duomenų analizės ir mašininio mokymosi platforma, kurią kuria mokslininkų bendruomenė, vadovaujama Liublianos universiteto Bioinformatikos laboratorijos. Šis įrankis leidžia atlikti duomenų analizę vizualiai – kuriant darbo eigas iš tarpusavyje sujungtų modulių (angl. widgets), todėl juo gali naudotis ir tie tyrėjai, kurie neturi programavimo patirties.

Nors „Orange“ plačiai naudojamas duomenų mokslo ir mašininio mokymosi srityse, jis taip pat gali būti naudingas humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose. Naudojant papildinius galima analizuoti tekstinius duomenis (pvz., tirti žodžių dažnius, temas, semantinius ryšius ar dokumentų panašumus) bei taikyti kompiuterinės regos metodus vaizdų analizei ir klasifikavimui.

Seminaro metu bus pristatyti pagrindiniai darbo su „Orange“ principai, išbandytos tekstų analizės galimybės ir supažindinta su vaizdų analizės modulių veikimu. Dalyviai galės praktiškai susipažinti su įrankiu ir susikurti nesudėtingos analizės darbo eigą programoje.

Planuojama eiga: ~50 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta klausimams.

Glaustai:

• Laikas: 2026 m. balandžio 13 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: VU FLF A4 kompiuterių klasė.
• Registracija: https://forms.gle/25oFFSeCD6dag7eh9
• Seminarą ves Justina Mandravickaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia: https://orangedatamining.com/docs/.

Turite klausimų? Rašykite .

Kviečiame į Skandinavistikos studentų mokslinę konferenciją!

Balandžio 2 d. nuo 13:00 iki 18:00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Skandinavistikos bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentų konferencija.

Šiemet – atnaujintas formatas:
• magistrantų plenariniai pranešimai
• apskritojo stalo diskusijos
• studentų pranešimai ir posterių pristatymai

Tai puiki proga susipažinti su naujausiais studentų tyrimais, įsitraukti į diskusijas ir palaikyti jaunuosius tyrėjus jų kelyje link baigiamųjų darbų gynimo.

Lauksime jūsų 92 (Z. Zinkevičiaus) ir 314AB auditorijose bei Rašytojų menėje. Iki pasimatymo akademinėje šventėje!

Programą ir santraukas lietuvių ir anglų kalbomis rasite čia:

Academia Nordica - Baltic–Nordic Nexus Conference

Kovo 28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko antroji Prancūzų akademija, subūrusi prancūzų kalba, literatūra, kultūra ir kinu besidominčius vyresniųjų klasių moksleiviams.

Visą dieną moksleiviai klausėsi universiteto dėstytojų paskaitų, kvietusių pažvelgti į prancūzišką pasaulį iš skirtingų perspektyvų – nuo viduramžių interpretacijų iki šiuolaikinio kino ir literatūros idėjų. Doc. dr. Vita Valiukienė kvietė permąstyti stereotipus apie Viduramžius; dr. Antanas Keturakis pristatė prancūzų kalbos artikelių sistemą ir jos subtilybes; dr. Greta Štikelytė kalbėjo apie rasės, laisvės ir literatūros santykį; o prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan pristatė prancūzų naujosios bangos kiną.

Akademijos dalyviai turėjo progą susipažinti su universiteto akademine aplinka, užduoti klausimus dėstytojams ir patirti, kaip įvairiai galima tyrinėti kalbą, kultūrą bei literatūrą. Dėkojame visiems moksleiviams už smalsumą, o pranešėjams – už įkvepiančias paskaitas. Iki kitų susitikimų Prancūzų akademijoje!