Kokie tiltai sieja Lietuvą su Italija? VU Filologijos fakulteto profesorius dr. Diego Ardoino sako, kad Lietuvos ryšys su „Bel Paese“ yra senas ir stiprus, o vienu iš paskutinių kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdžių mini Ligūrijos pakrantėje (Italija) įvykusį kultūros ir literatūros festivalį „Cervo in Blu d'Inchiostro“.

Prof. dr. Diego Ardoino / Vytauto Kardelio nuotr.

Daugiau nei dešimtmetį Cervo mieste vykstantis festivalis skatina literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Kadaise buvęs lokalus, šiuo metu festivalis apima ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai.

Rugsėjo pradžioje VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai prof. dr. Diego Ardoino ir doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje pristatė „lotyniškąją teoriją“ – Renesanso laikais gyvavusią hipotezę apie itališką lietuvių kalbos kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje, pradedant garsiąja Lenkijos ir Lietuvos sosto įpėdinio kunigaikščio Vladislavo Vazos kelione į Italiją 1624–1625 m. ir baigiant architektūros paminklais, tapusiais italų kultūrinės įtakos Baltijos šalyse simboliu. Apie festivalį ir lietuvių mokslininkų dalyvavimą jame galite skaityti ir itališkoje spaudoje.

Doc. dr. Dainius Būrė / Vytauto Kardelio nuotr.

Norime priminti ir apie šio festivalio atgarsius Filologijos fakultete: XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu, spalio 20 dieną, vyks susitikimas su italų rašytoja, prestižinio literatūros konkurso „Premio Campiello” laimėtoja Federica Manzon. Susitikimą su rašytoja moderuos „Cervo in Blu d'Inchiostro“ festivalio iniciatorė, tikinti, kad literatūrą reikia ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate, Francesca Rotta Gentile. Kviečiame dalyvauti.

Juozas Tysliava (1902–1961), eilėraščio juodraščio fragmentas.

Spalio 3 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje bus atidaryta rankraščių paroda „Taisanti ranka“, skirta VU Filologijos fakultete spalio 2–4 d. vyksiančiai tarptautinei mokslinei konferencijai „Genesis – Vilnius 2025“. Parodai parinkti Lietuvos rašytojų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų rankraštiniai dokumentai, atskleidžiantys jų veikalų radimosi ir kaitos procesą.

Būtent tokius archyvinius dokumentus tiria genetinė kritika, siekdama suvokti kultūriškai reikšmingų veikalų teksto raidą, rekonstruoti kūrėjo dirbtuvę, rašymui ir publikavimui įtaką dariusius aplinkos veiksnius. Greta rankraštinių teksto korekcijų autoriui atkarpas išbraukiant ar įterpiant pateikiami retesni pavyzdžiai: papildymai įklijomis, cenzoriaus taisymų žymės, laužinio korektūra.

Parodos lankytojai išvys iškilių Lietuvos istorijos ir kultūros asmenybių – Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio, Kazio Griniaus, Juozo Tumo-Vaižganto, Kazimiero Būgos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Kazio Binkio, Alfonso Nykos-Niliūno ir kitų – autografus, žymių kūrinių – Balio Sruogos „Milžino paunksmės“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir kitus rankraščius.

Konferencijų ciklas „Genesis“ yra kas kartą vis kitoje šalyje rengiamas tarpdisciplininis genetinės kritikos specialistų forumas. Konferencija Vilniuje yra šeštoji, ankstesnės vyko Helsinkyje, Krokuvoje, Oksforde, Taipėjuje ir Bolonijoje. Šių metų konferencijos tema – „Genesis & Mimesis“.

Filologus, istorikus, filosofus ir menotyrininkus įtraukiantys „Genesis“ forumai skirti nuo XX a. vidurio intensyviai plėtojamai, Prancūzijoje gimusiai critique génétique – autorinių rankraščių ir skaitmeninių rašymo liudijimų mokslinės analizės krypčiai. Ji laikoma viena iš dominuojančių teksto ir kūrybos proceso tyrimų metodologijų. Genetinė kritika plačiai praktiškai taikoma rengiant šiuolaikines mokslines Naujųjų laikų literatūrinių, istorinių, filosofinių veikalų publikacijas tradicine ir skaitmenine forma.

Paroda veiks iki lapkričio 28 d.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Kitą savaitę prasideda registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šis renginys – išskirtinė proga moksleiviams ir visiems besidomintiems su VU susipažinti iš arčiau – išbandyti dominančias studijų programas ir užduoti rūpimus klausimus dėl studijų proceso. Renginyje dalyvavę studentai sako, kad jis ne tik suteikė naujų įspūdžių, bet ir sustiprino apsisprendimą studijuoti VU.

„Šis renginys buvo labai naudingas – jis padėjo iš arčiau pažinti universitetą, suteikė galimybę išbandyti įvairias studijų kryptis ir sustiprino mano apsisprendimą dėl tolimesnio kelio. Tikrai rekomenduočiau kitiems moksleiviams dalyvauti, nes tai puiki proga ne tik pamatyti, kokios yra paskaitos, bet ir atrasti save bei galbūt susidėlioti ateities planus“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete kiekybinę ekonomiką studijuojanti pirmakursė Gabrielė Balionytė.

„Ypač verta, jei svarstai apie studijas Vilniaus universitete – ši patirtis gali tapti lemiamu žingsniu apsisprendžiant. Man šis renginys buvo itin naudingas, nes galiausiai pasirinkau VU kaip savo studijų vietą“, – priduria ji.

VU Medicinos fakultete mediciną pirmame kurse studijuojanti Laura Gataveckaitė sako renginio metu turėjusi galimybę susipažinti su VU erdvėmis, studijų programomis ir dėstytojais.

„Visada smagu patirti naujų įspūdžių, taip pat žvilgtelti į tai, koks galėtų būti gyvenimas ateityje. Rekomenduočiau bent kartą apsilankyti kiekvienam moksleiviui, ypač jei pavyksta užsiregistruoti į dominančias paskaitas. Dalyvavimas renginyje – puiki galimybė įsitikinti, ar siekiama kryptis tikrai domina. Nepavykus gauti vietų norimose srityse rekomenduoju registruotis ir į mažiau aktualias paskaitas, galbūt taip atrasite potencialias sritis, apie kurias net nepagalvojote“, – pataria studentė.

G. Balionytė sako, kad dalyvauti renginyje „Studentas vienai dienai“ paskatino noras geriau pažinti VU: „Jau kurį laiką svajojau apie studijas čia, todėl norėjosi pamatyti, kaip atrodo tikras studento gyvenimas, susipažinti su paskaitų aplinka ir dėstytojais. Prie sprendimo prisidėjo ir draugai, su kuriais kartu sutikome dalyvauti šiame renginyje.“

Ji sako turėjusi galimybę pasiklausyti įvairių paskaitų – nuo ekonomikos teorijos iki politikos ir žurnalistikos – ir priduria, kad dalyvavimas jose suteikė progą išbandyti kelias dominusias sritis.

„Labiausiai įsiminė žurnalistikos paskaita, nes joje buvo daug kalbama apie tuo metu vykusius aktualius įvykius, pateikiama daug pavyzdžių, o tai leido dar labiau įsitraukti. Mane labai sužavėjo ir dėstytojų darbo stilius – buvo įdomu pamatyti, kaip vyksta studijos universitete ir kuo jos skiriasi nuo mokyklos“, – pasakoja studentė.

Balandį vykusio renginio metu moksleiviai galėjo rinktis daugiau kaip 445 paskaitas iš politikos filosofijos, žurnalistikos, informatikos, teisės, odontologijos, ekonomikos, istorijos ir daugelio kitų sričių. Tarp populiariausių paskaitų – „Kaip sėkmingai parašyti VBE anglų k. egzamino rašymo užduotis pagal atnaujintas programas“, „Mitai ir faktai apie mūsų smegenis“, „Rytų medicina: istorija ir dabartis“, „Studijų paslaptys – ko mokykloje nesužinosi“ ir kitos.

Šiemet „Studentas vienai dienai“ vyks spalio 20–24 d., registracija į paskaitas prasideda spalio 6 d. 10 val. Dėl riboto vietų skaičiaus kviečiame registruotis atsakingai ir rinktis ne daugiau nei 5 paskaitas.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Alumnų festivalyje kvietė į diskusiją su mokytojais „Kokiomis rožėmis klotas filologo kelias į mokyklą?“. Pokalbį moderavo Mokslo ir strateginės plėtros prodekanas doc. dr. Giedrius Tamaševičius, o patirtimi dalijosi fakulteto absolventai: Vilniaus Jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Živilė Račkauskienė, KTU gimnazijos anglų kalbos mokytojas Karolis Zeniauskas ir Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas Edvinas Šimulynas.

Diskusijoje kalbėta apie tai, kaip gimsta mokytojo pašaukimas, kokius įspūdžius palieka studijos Filologijos fakultete ir kokie iššūkiai laukia mokykloje. Absolventai pasakojo, kad pedagogo kelią jiems atvėrė tiek šeimos aplinka, tiek įkvepiantys mokytojai, tiek universiteto patirtys: nuo pirmųjų paskaitų, kuriose jie buvo vadinami „kolegomis“, iki ilgam įstrigusių dėstytojų žodžių, paskatinusių rinktis pedagogiką.

Mokytojai pabrėžė, kad ši profesija – tai nuolatinis santykis su mokiniais, kūryba ir augimas drauge. Jie dalijosi patirtimi, kaip hobiai padeda užmegzti ryšį su jaunimu, kaip teatras ar muzika tampa papildomais būdais pažinti mokinius, o literatūra – galimybe ugdyti kritinį mąstymą bei skatinti diskusijas.

Ne mažiau svarbios buvo mintys apie kalbų mokytojų trūkumą ir daugiakalbystės vertę šiuolaikinėje visuomenėje. Kalbų mokėjimas, pasak diskusijos dalyvių, ne tik atveria platesnes ateities galimybes, bet ir lavina įvairias kompetencijas, reikalingas kitose srityse.

Kalbėta ir apie iššūkius: abiturientų patiriamą neužtikrintumą, mokytojų atsakomybę padėti pasiruošti egzaminams, poreikį įsitraukti į profesines bendruomenes. Svarbiausia žinutė būsimiems pedagogams – nebijoti „pasimatuoti mokytojo batų“: daug kas ateina su patirtimi, o bendruomenė visuomet palaiko ir padrąsina.

Žanetos Ružauskytės nuotr.

Diskusijos pabaigoje skambėjo padėka mokytojams už jų pasiaukojimą, ištikimybę pašaukimui ir drąsą dalytis patirtimi.

VU Polonistikos centras kartu su Vroclavo universiteto Antropologinės lingvistikos laboratorija bei Polonistų glotodidaktikos studentų būreliu kviečia į tarptautinį mokslinį seminarą "Lenkų kalba – kalbų atmainų mozaika" (iš ciklo: "Lenkų kalba: negimtoji, antroji ir paveldėta") .

Renginys vyks spalio 14 d., VU Filologijos fakultete, A 6  aud. (Domus Philologiae, II a.). Renginio kalba: lenkų.

Seminaro programą raste čia >>

Vilniaus universitetas ir Hamburgo universitetas pasirašė dvigubo diplomo sutartį (Double Degree), atveriančią unikalią galimybę studentams germanistams siekti dviejų universitetų diplomų.

Pagal susitarimą, dvigubą diplomą galės gauti studentai, nuo 2025 m. studijuojantys arba vėliau įstoję į VU Germanistikos bakalauro programą. Sutartis vainikavo jau ketverius metus trunkantį glaudų Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendradarbiavimą – dvigubas diplomas buvo vienas svarbiausių partnerystės tikslų. Iki šiol studentai į Hamburgą vykdavo semestro studijoms, o dabar jų laukia dar platesnės tarptautinės galimybės.

„Vilniaus universitetas siekia plėsti bendradarbiavimą su stipriais užsienio universitetais tiek mokslo, tiek studijų srityje. Turime gerų naujienų Filologijos fakulteto studentams – šiuos mokslo metus pradedame su dar viena dvigubo diplomo programa. Nuo 2025 m. germanistikos bakalauro studentai galės įgyti dvigubą Vilniaus ir Hamburgo universitetų diplomą. Džiaugiamės partneryste su mūsų svarbiu akademiniu partneriu ir naujomis galimybėmis mūsų germanistams“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Hamburgo universitetas yra vienas prestižiškiausių Vokietijoje – jam suteiktas „Exzellenzuniversität“ (Excellence University) statusas. Universitetas garsėja savo inovatyviais tyrimų projektais, stipriais akademiniais tinklais ir aiškia kryptimi kurti darnią ateitį skaitmeniniame amžiuje.

Skaistės Volungevičienės nuotr.

Naujai atsivėrusios studijų galimybės suteiks mūsų studentams dar didesnį konkurencinį pranašumą akademinėje ir profesinėje karjeroje.

Kontaktinis asmuo VU Filologijos fakultete – doc. dr. Skaistė Volungevičienė

Hamburgo universitete – prof. dr. Heike Zinsmeister.

Vilniaus universiteto nuotr.

Spalio 2–4 d. Vilniaus universitete (VU), Filologijos fakultete, vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Anot VU Filologijos fakulteto profesoriaus Pauliaus V. Subačiaus, konferencijoje bus keliami klausimai apie tai, kaip kūrinio komponavimo procese subalansuojamas vientisumas ir poetinis trapumas, kaip sufikcinimo veiksmuose gali būti atpažįstama autoriaus pasitelkta medžiaga, kodėl redagavimas kartais patobulina idėjų raišką, o kartais jas užtemdo.

Konferencijų ciklas „Genesis“ yra kas kartą vis kitoje šalyje rengiamas tarpdisciplininis genetinės kritikos specialistų forumas. Konferencija Vilniuje yra šeštoji, ankstesnės vyko Helsinkyje, Krokuvoje, Oksforde, Taipėjuje ir Bolonijoje.

Filologus, istorikus, filosofus ir menotyrininkus įtraukiantys „Genesis“ forumai skirti nuo XX a. vidurio plėtojamai, Prancūzijoje gimusiai critique génétique – autorinių rankraščių ir skaitmeninių rašymo liudijimų mokslinės analizės krypčiai. Ji laikoma viena iš dominuojančių teksto ir kūrybos proceso tyrimų metodologijų. Genetinė kritika plačiai taikoma rengiant šiuolaikines mokslines Naujųjų laikų literatūrinių, istorinių, filosofinių veikalų publikacijas tradicine ir skaitmenine forma.

Kadangi genetinė kritika dalį ne tik terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojama, kaip analogijos, brėžiamos pasitelkiant mimezės ir mimikrijos konceptus, veikia teorinės minties plėtotę, kokių sąveikų esama tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.

Forumą VU ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) rengia drauge su Moderniųjų tekstų ir rankraščių institutu (ITEM) – pirmuoju ir svarbiausiu genetinės kritikos centru pasaulyje, prestižine Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) institucija. Konferencijoje dalyvaus tyrėjai iš 19 šalių, greta Europos valstybių – mokslininkai iš JAV, Kanados, Japonijos, Argentinos, Kolumbijos. Plenariniai pranešėjai: Barbara Bordalejo – Letbridžo (Lethbridge) universiteto (Kanada) Humanitarinių inovacijų laboratorijos vadovė; Paola Italia – Bolonijos universiteto profesorė; Franz Johansson – ITEM tyrėjas ir Sorbonos universiteto profesorius; Dirk Van Hulle – Oksfordo universiteto profesorius, Mokslinio redagavimo ir teksto teorijos centro vadovas; Juozas Rimantas Lazutka – VU genetikos profesorius.

Renginio programą rasite čia.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Prieš 400 metų buvo pirmąkart išleistas garsiausias Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus lotyniškos poezijos rinkinys „Lyricorum libri tres“, dėl to 2025-ieji metai Lietuvoje paskelbti Baroko literatūros metais. Abiejų Tautų Respublikos neolotyniškasis jėzuitų poetas Sarbievijus buvo vadinamas krikščioniškuoju arba sarmatiškuoju Horacijumi. Jo teorinės mintys apie poeziją ir retoriką tebėra vertinamos ir įkvepia vis naujus Baroko literatūros ir autorių tyrimus, tad šis jubiliejus suteikia galimybę patyrinėti Baroko literatūrinės kultūros mastą ir įvairovę, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė didelio susidomėjimo tiek akademiniame pasaulyje, tiek populiariojoje kultūroje. Šia proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas surengė kelių dienų tarptautinę mokslinę konferenciją „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Iš skirtingų pasaulio kraštų į konferenciją susirinkusius jos dalyvius pasveikinęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pažymėjo, kad žymus Baroko epochos poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus buvo mūsų universiteto absolventas ir profesorius, o pristatydamas Vilniaus universitetą, pabrėžė nuo pat jo įkūrimo pradžios čia tvyrojusią tarptautiškumo dvasią.

„Vilniaus universitetas nuo pat įkūrimo pradžios buvo tarptautinis mokymosi centras. Pirmieji profesoriai čia atvyko iš Bohemijos, pirmasis rektorius buvo lenkas, seniausią išlikusią disertaciją parašė portugalų mokslininkas, ilgiausiai rektoriaus pareigas ėjo ispanas, pirmieji teisės profesoriai buvo iš Vokietijos, o pirmieji medicinos profesoriai – iš Prancūzijos ir Austrijos. Sarbievius taip pat priklausė šiai tarptautinei iškilių mąstytojų bendruomenei, kuri formavo universiteto tapatybę kaip „universitas magistrorum et scholarium“, – įžvalgomis dalinosi Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Šios daugiadisciplininės konferencijos tikslas – paskatinti diskusiją apie „ilgojo XVII a.“ (nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio) literatūrinę kultūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis istorinis laikotarpis, susijęs su dramatiškais pokyčiais ir visuotine kultūros krize, dažnai apibūdinamas prieštaringai, nuolatinėje įtampoje tarp proto ir jausmų, griežtos struktūros ir aistrų bei pan. Atsižvelgdami į šį prieštaravimą, kviečiame nagrinėti Baroko literatūrą ir jos raišką per dinamiškos proto (ratio), emocijų (affectus) ir jausmų (sensus) sąveikos prizmę, kurią galima įžvelgti įvairiuose šio laikotarpio žanruose ir vėlesnėje jų recepcijoje, išlaikančioje barokinę dvasią.