Sidebar

Bendros naujienos

Gegužės 8 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov

Šį kartą siūlome perskaityti Johno R. Tayloro straipsnį "Metaphors of Linguistic Knowledge". Jame nagrinėjamos dvi pagrindinės metaforos, kuriomis remiantis konceptualizuojamos kalbinės žinios (the knowledge of language). Tai bus įdomi medžiaga diskusijoms.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

DSC_1564.jpg

2026 m. balandžio 25–28 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Sakartvelo renginių ciklas, skirtas kartvelų kalbos dėstymo Vilniaus universitete dešimtmečiui paminėti. Renginiai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“, kurio autorė – profesorė Mariam Manjgaladzė iš Kaukazo universiteto. 2015–2016 akademiniais metais ji buvo vizituojanti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja.

DSC_1622_copy.jpg

Renginių programa prasidėjo balandžio 25 d. diktantu kartvelų kalba „Rašykime taisyklingai kartveliškai“. Tai jau buvo antrasis diktantas: pirmasis vyko 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus universiteto Senato salėje ir tuomet subūrė gausų Sakartvelo diasporos dalyvių būrį. Šiais metais vykęs renginys taip pat sutelkė Lietuvoje studijuojančius Sakartvelo piliečius, buvusius kartvelų kalbos kursų lankytojus bei kartvelų diasporos narius, kurie diktantą rašė kartu su savo vaikais. Diktanto tikslas – skatinti taisyklingą valstybinės kartvelų kalbos vartojimą, meilę kalbai ir stiprinti pilietinę atsakomybę už jos puoselėjimą.

DSC_1086_copy.jpg

Antrasis projekto renginys – kartvelų kaligrafijos meistriškumo dirbtuvės – vyko balandžio 27 d. Jas organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Kaukazo universitetu ir Sakartvelo kaligrafų asociacija. Sveikindama susirinkusius studentus ir dėstytojus, Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė pabrėžė kultūrų pažinimo svarbą ir akcentavo, kad tokia unikali galimybė yra ypač vertinga fakulteto studentams. 

Profesionalios kaligrafės Nestan Bagauri ir Ana Gokadzė supažindino dalyvius su unikaliu, daugiau nei penkiolika amžių gyvuojančiu kartvelų raštu bei kaligrafijos menu. Gausi Filologijos fakulteto studentų auditorija turėjo galimybę išbandyti plunksnos ir rašalo techniką bei sukurti individualius kaligrafinius darbus. Studentai susikaupę rašė abiem šalims – Lietuvai ir Sakartvelui – svarbų žodį „laisvė“, taip pat paliko savo įrašus apie kalbos reikšmę: „kalba – tai laisvė, kelias į išmintį“, „kalba – tai meilė“, „kalba – didžiausias tautos turtas“. 

DSC_1304_copy.jpg 

Baigiamasis Kartvelų kalbos dienų renginys vyko balandžio 28 d. Renginio atidarymo metu sveikinimo kalbas sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024) Andrius Kalindra, Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas bei Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. dr. Vilija Targamadzė.

DSC_1577.jpg 

Renginio metu buvo skaitomi pranešimai, kuriuose atsispindėjo įvairūs kartvelų kalbos, kultūros ir jos studijų aspektai. Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (VU FLF Užsienio kalų institutas), kurios nuoseklus darbas ir akademinė lyderystė reikšmingai prisidėjo prie kartvelų kalbos studijų įtvirtinimo Vilniaus universitete, pristatė pranešimą „Atveriant duris į kartvelų kalbą: dėstymas ir mokymasis Vilniaus universitete“, kuriame apžvelgė šios studijų krypties raidą, iššūkius ir pasiekimus. Projekto autorė prof. dr. Mariam Manjgaladzė (Kaukazo universitetas) aptarė projekto „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“ pradžią ir įgyvendinimą Vilniaus universitete nuo 2016 metų, pabrėždama, kad jos veikla universitete neapsiribojo vien kalbos dėstymu – ji taip pat padėjo atverti platesnius Sakartvelo kultūros klodus, supažindindama akademinę bendruomenę su šios šalies literatūra, tradicijomis ir kultūriniu savitumu. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė kalbėjo apie kartvelų ir lietuvių literatūrinius ryšius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė nagrinėjo lietuvių kalbos bendrumo klausimus tarp vertybių ir pragmatikos. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) pristatė pranešimą apie rankraščio svarbą dirbtinio intelekto amžiuje. Sakartvelo kaligrafų asociacijos atstovė Nestan Bagauri aptarė kaligrafo paveldo istoriją ir šiuolaikines tendencijas, o Vilniaus universiteto alumnė Laima Ničienė pasidalijo asmenine kartvelų kalbos ir kultūros studijų patirtimi.

Renginių pabaigoje vyko apdovanojimų ceremonija: buvo įteikti prizai už nuopelnus populiarinant kartvelų kalbą ir literatūrą, apdovanoti diktanto konkurso nugalėtojai bei įteikti pažymėjimai kaligrafijos dirbtuvių dalyviams.

Šis renginių ciklas ne tik pažymi svarbią akademinę sukaktį, bet ir stiprina Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinius bei akademinius ryšius, skatindamas pagarbą kalbai kaip esminei tapatybės ir pilietiškumo daliai. Renginys vyko anglų, lietuvių ir kartvelų kalbomis. Renginį moderavo Užsienio kalbų instituto prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, o vertimą tarp lietuvių ir kartvelų kalbų atliko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Danas Klimavičius.

 DSC_1348.jpg

DSC_1585.jpg

 DSC_1727.jpg 

DSC_1312.jpg

DSC_1453.jpg

Lietuvių-ispanų_patarlės.Kol_gyveni_tol_ir_mokaisi_viršelis.jpg

 

Ką tik dienos šviesą išvydo Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros lektorės Rasos Bačiulienės ir Romanų kalbotyros katedros docentės Carmen Caro Dugo parengtas lietuvių-ispanų patarlių žodynas „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Cada día se aprende algo nuevo“.

Knygą sudaro lietuvių ir ispanų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais.kurį iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Projekte dalyvavo moksleiviai net iš 16 mokyklų!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija užregistravo šias Filologijos fakulteto kandidatūras VU Senato rinkimuose (abėcėlės tvarka pagal pavardę):

  • doc. dr. Aistė Kučinskienė,
  • prof. dr. Inesa Šeškauskienė,
  • doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Senato rinkimų agitacinis laikotarpis truks iki gegužės 4 dienos. Jo metu mūsų ir kituose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks registruotų kandidatų debatai, kandidatai galės vykdyti kitą agitacinę veiklą.

VU Filologijos fakultete debatai vyks balandžio 29 d., trečiadienį, 11.00 val., Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat bus galimybė debatuose dalyvauti nuotoliu: nuoroda >>>; susitikimo ID: 327 248 167 398 768; slaptasis kodas: Ux22Ro7Y. Susitikimas Teams platformoje bus įrašinėjamas.

Senato narių rinkimai Filologijos fakultete vyks gegužės 13–14 dienomis 9.00-16.00 val. Kristijono Donelaičio auditorijoje. Negalėsiantiems balsuoti nurodytomis dienomis bus sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš anksto, dalyvaujant gegužės 6–7 dienomis numatytame išankstiniame balsavime. Apie tikslius laikus ir balsavimo vietas informuosime vėliau.

Primename, kad Senato rinkimai vyksta vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visą aktualią informaciją apie Senato rinkimus rasite VU intraneto skiltyje „Senato rinkimai 2026“.

TŠ2_cred._Robertas_Riabovas_BNS.png
nuotr. Robertas Riabovas / BNS
 
Gegužės 5 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame sociologas, VU Filosofijos fakulteto dėstytojas Tadas Šarūnas skaitys pranešimą „Geometrinė duomenų analizė. Ką ja galėtume papasakoti apie Lietuvos kultūrą?“ 
 
Kultūrines elgsenas tyrinėjančių sociologų empiriniuose darbuose svarbią vietą užima geometrinės duomenų analizės metodai. Jie suteikia galimybę analizuoti didelę kultūrinių elgsenų įvairovę aprašančius duomenis bei atskleisti jų ryšius su socialinėmis struktūromis. Šiuos matematinius metodus taikė ir Pierre‘as Bourdieu savo darbuose, kurie laikomi šiuolaikinės kultūros sociologijos ištakomis.
 
Geometrinės duomenų analizės metodai toliau išlieka svarbiu sociokultūrinės analizės instrumentu. O šių metodų taikymas formuojant dirbtinio intelekto modelius įkvėpė naują susidomėjimo bangą kultūros tyrimuose. Todėl šiame seminare pristatysiu epistemologines šių metodų taikymo prielaidas bei jų išskirtinumą. Taip pat aptarsiu šių metodų ryšį su pagrindinėmis Bourdieu sociologijos sąvokomis. Lietuvoje šie metodai kol kas beveik nebuvo taikomi. Tad padiskutuosime ir apie tai, ko reikėtų siekiant regeneruoti mūsuose kiek apmirusią kultūros sociologiją. Pasidalinsiu ir šių metodų taikymo (ne)sėkmėmis bandant suprasti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ poveikį bei kultūrinių elgsenų ryšį su Lietuvos gyventojų gerove.
 
Seminaras vyks VU Filologijos fakulteto 92 auditorijoje.
 
Negalinčius dalyvauti kontaktiniu būdu, kviečiame stebėti nuotolinę transliaciją.

Balandžio 23 d. vykusi Antroji studentų konferencija subūrė gausią ir įvairią akademinę bendruomenę – atidarymo ceremonijoje Donelaičio auditorijoje net pritrūko vietų.

Renginys tęsia pernai pradėtą iniciatyvą ir rodo jos augimą: šiemet dalyvavo studentai iš Vilniaus universiteto, LCC tarptautinio universiteto, Erasmus studentai iš Italijos ir Lenkijos bei studentai iš Kazachstano, taip stiprinant tarptautinį akademinį dialogą.

Konferencija tapo gyva akademine erdve, kurioje studentai veikė kaip aktyvūs kūrėjai – pristatė savo tyrimus, diskutavo, reflektavo ir įsivertino savo akademinį kelią. Ši patirtis leido ne tik „parepetuoti“ gynimus, bet ir pajusti savo darbo vertę bei pamatyti tolesnio tobulėjimo kryptis.

Džiaugiamės ir tarptautiniu dėmesiu – konferencijoje dalyvavo Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner ir LCC dėstytoja Robin Gingerich, kurios jau išreiškė susidomėjimą būsima Trečiąja konferencija.

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems – tiek dėstytojams, tiek studentams – prie šios iniciatyvos kūrimo ir tęstinumo.

Daugiau apie konferenciją.

 

DSC_0673_copy.jpg

 

DSC_0521.jpg

 DSC_0556.jpg

 

 

DSC_0564.jpg

 

DSC_0740.jpg

 

DSC_0889.jpg

 

DSC_0840.jpg

 

DSC_0853.jpg

 

 

Balandžio 20 d. įvyko Filologijos ir Kauno fakultetų organizuota tradicinė studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“, kurioje nuskambėjo net 17 pranešimų!
 
Balio Sruogos 130-mečio proga auditorijoje buvo atidengtas rašytojo atminimą įamžinantis skulptoriaus Mindaugo Junčio bareljefas, pagamintas pagal anksčiau čia kabėjusio skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus gipsinį modelį. Plenarinį pranešimą „Spragos ir kitos sovietmečio redagavimo liekanos Balio Sruogos Dievų miške" skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Neringa Markevičienė.
 
PLWH4435-1.jpg
 
PLWH4391-1.jpg
 
PLWH4405-1.jpg
 
PLWH4394-1.jpg

674085704_1512759490541810_7406926057503924644_n.jpg

Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.). 

Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras) 

Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.  

Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.