Gegužės 21 d.  (ketvirtadienis)

 10.00 Iškilmingas atidarymas

Tarptautinė studentų konferencija „Filologiniai skaitiniai” („Lektury filologiczne”)

 K. Donelaičio auditorija

10.15–14.15.

 Moderuoja: Daniel Daukševič, Ewa Zakrzewska (II kurso studentai)

1. Filip Bukowski (doktorantas, Torunės M. Koperniko universitetas), Cmentarny cień – pod powierzchnią znaczeń. Symbolizm w jednoaktówce „Sen Krysty. Misterium zaduszne” Stefana Grabińskiego.

2. Agata Czapiewska (doktorantė, Torunės M. Koperniko universitetas), Na szlakach ezoteryki wileńskiej. Wilno jako miasto-medium w eseistyce Stanisława Przybyszewskiego

3. Gabriela Grzelak (magistrantė, II kursas, Varšuvos universitetas), Do końca naszego życia pamiętać – kategoria pamięci w „Lalku” Zbigniewa Herberta

4. Daniel Daukševič (lenkų filologija, II kursas, VU), W jakim języku Polacy na Litwie korzystają z AI (na podstawie badań ankietowych) 

5. Ewa Zakrzewska (lenkų filologija, II kursas, VU), Słownictwo motoryzacyjne w języku młodzieży z Wileńszczyzny

6. Justyna Ida Candravičienė (lenkų filologija, IV kursas, VU), Kognitywny obraz drzew w podaniach Mieczysława Dowojny-Sylwestrowicza 

7. Malgožata Raicevičiūtė (lenkų filologija, III kursas, VU), Bajka jako pomost między kulturami, czyli o tym, jak opowieści łączą ludzi z różnych stron granicy

11.45 – 12.00 Kavos pertrauka (15 min.)

8. Milda Statkutė (prancuzų filologija, II kursas, gretutinės polonistikos studijos, VU), Frazeologizmai su daiktavardžiu “akis” ir veiksmažodžiais “matyti”, “žiūrėti” lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai/

Frazeologizmy z rzeczownikiem „oko” oraz czasownikami „widzieć”, „patrzeć” w języku polskim, francuskim i litewskim. Analiza semantyczna i ekwiwalenty

9. Violeta Salvinska (polonistika, I kursas, VU), Felietony z dziennika „Kurier Wileński” w 2026 roku 

10. Marta Sadovska (polonistika, I kursas, VU), Analiza typów tytułów na pierwszych stronach „Kuriera Wileńskiego” 

11. Juzef Jakšta (lenkų filologija, III kursas, VU), „Grażyna” Adama Mickiewicza. Cechy „poematu archeologicznego”

12. Juliana Amelia Mickevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Poetka Karolina Proniewska – muza Antanasa Baranauskasa

13. Kamilė Barškutytė (lenkų filologija, III kursas, VU), Portrety kobiet w wybranych utworach Emmy Jeleńskiej-Dmochowskiej 

14. Beata Zenkevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Apoteoza Francji w powieściach Antoniego Libery „Madame” i Andreïa Makine’a „Testement francuski”(„Le testament français”). Analiza komparatystyczna

15. Karolina Kežun (lenkų filologija, III kursas, VU), Wilno wielonarodowościowe w powieści Tadeusza Konwickiego „Kronika wypadków miłosnych”

16. Nazar Magier-Šman (lenkų filologija, III kursas, VU), Polacy - bohaterowie gier komputerowych

17. Margarita Anuškevič (Istorijos fakultetas, III kursas, VU) „Podania i legendy wileńskie” po litewsku: różnice między zbiorem Władysława Zahorskiego a wolnym przekładem P. Vingisa

14. 20  Konferencjjos uždarymas 

Kiti renginiai:

Gegužės 20 d. (trečiadienis), 15.15 – ekskursija į Markučių dvarą (Subačiaus g. 124). Po ekskursijos - paskaita habil. dr. Magdalenos  Woźniewskos-Działak (Varšuva) „Promethidion” Cypriana Norwida jako wstęp do refleksji o sztuce współczesnej (z wątkiem litewskim w tle).

Gegužės 22 d. (penktadienis) –  ekskursija į Druskininkus.

Renginių rėmėjai: VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

Gegužės 22 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Sveikiname ir didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ilgamete dėstytoja Karina Karčiauskiene, kuri gegužės 14 d. Prezidentūroje vykusios iškilmingos valstybinės vakarienės metu buvo įvertinta prestižiniu Suomijos Prezidento teikiamu valstybiniu apdovanojimu – Liūto ordino I laipsnio riterio kryžiumi! 

Šis garbingas apdovanojimas – reikšmingas įvertinimas už ilgametį ir atsakingą darbą, suomių kalbos ir kultūros puoselėjimą, akademinę veiklą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos ryšius. 

„Suomių kalbą Lietuvoje dėstau nuo 1989 metų. Esu labai sujaudinta, kad Suomijos valstybė pastebėjo ir įvertino mano pastangas perteikti studentams meilę suomių kalbai, literatūrai ir kultūrai“, – sako apdovanojimą iš Suomijos Prezidento Alexanderio Stubbo gavusi K. Karčiauskienė.

Taip pat džiaugiamės, kad į Lietuvą valstybinio vizito atvykusi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb apsilankė Vilniaus universitete. Kartu su Lietuvos pirmąja ponia Diana Nausėdiene ji susitiko su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir apžiūrėjo retus rankraščius, kartografijos kolekcijas bei su Suomija susijusius dokumentus. Vizito metu S. Innes-Stubb ir D. Nausėdienė taip pat bendravo su Skandinavistikos centro studentais ir alumnais, su kuriais aptarė jų pasirinkimą domėtis ir studijuoti suomių kalbą.

Šie reikšmingi įvykiai dar kartą pabrėžia universiteto bendruomenės vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius ir bendrystę. 

nuotr. Ugnius Bagdonavičius | Vilniaus universitetas

Kūrybinės dirbtuvės kviečia susipažinti su tradiciniais turkų knygos menais, daugelį amžių puoselėtais islamo kultūros aplinkoje ir Osmanų imperijos meninėje tradicijoje. Renginio metu dalyviai turės galimybę praktiškai išbandyti tris unikalias meno šakas – ebru (turkišką popieriaus marmuravimą), kat’i (dekoratyvinį popieriaus karpymą) ir miniatiūrų tapybą.

Dirbtuvių metu bus pristatomos pagrindinės šių menų medžiagos, įrankiai ir tradicinės technikos. Dalyviai žingsnis po žingsnio mokysis kurti ornamentus ant vandens paviršiaus, komponuoti karpinių motyvus bei spalvinti klasikinės miniatiūros elementus. Užsiėmimai suteiks galimybę ne tik pažinti turkų meno tradicijas, bet ir praktiškai patirti kruopštaus rankų darbo procesą.

Renginys suteiks galimybę iš arčiau pažinti tradicinius turkų menus kaip svarbią kultūrinio dialogo, istorinio paveldo ir meninės tapatybės dalį.

Daugiau informacijos

nuotr. sesupe.com

Džiaugiamės galėdami pasveikinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoją ir partnerystės docentę Giedrę Kazlauskaitę, tapusią 62-ojo „Poezijos pavasario“ laureate!

Šis įvertinimas poetei skirtas už eilėraščių rinkinį „Marialė“ – penktąją jos poezijos knygą, pernai pelniusią ir Jotvingių premiją. G. Kazlauskaitės kūrybai būdinga intelektuali ironija, jautrumas ir drąsa kalbėti apie motinystę, tikėjimą, LGBT bendruomenės patirtis bei įvairius socialinius ir kultūrinius kontekstus.

Kalbėdama LRT KLASIKA laidoje „Ryto allegro“  poetė prisiminė savo pirmuosius ryšius su „Poezijos pavasariu“ – dar paauglystėje kartu su mama ji lankydavosi poezijos skaitymuose M. K. Sarbievijaus kiemelyje. Būdama septyniolikos, įsigijo pirmąjį nuosavą almanachą ir pradėjo rinkti žymių poetų, tokių kaip Kazys Bradūnas ar Vacys Reimeris, autografus.

Ypač įsimintini jai liko 2000-ieji, kai, dar studijuodama antrame filologijos kurse, į Valdo Kukulo, Viktorijos Daujotytės ir Eugenijaus Ališankos sudaromą almanachą pirmą kartą buvo įtraukti ir jos pačios eilėraščiai. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, šiandien pripažinta poetė, eseistė ir literatūros kritikė sako kasmet su ypatingu dėmesiu vartanti naujausią almanachą, jame ieškodama kažko, kas turbūt svarbiau už pasaulio naujienas.

VU Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad dėl nepasiekto kvorumo (dalyvavo 112 iš 211 rinkėjų) rinkimai į VU Senatą Filologijos fakultete laikomi neįvykusiais.

Balsai šiuose rinkimuose pasiskirstė taip (abėcėlės tvarka):

• doc. dr. Aistė Kučinskienė - 60 balsų,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė - 54 balsai,
• doc. dr. Vilma Zubaitienė - 78 balsai.

Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 20 ir 21 dienomis, nuo 10 iki 15 valandos, KC2 auditorijoje (priešais Vertimo studijų katedrą).

Kad rinkimai įvyktų, reikalingas 1/5 rinkėjų dalyvavimas (43 iš 211 rinkėjų).

Jeigu turėtumėte klausimų ar pasiūlymų, kviečiame kreiptis telefonu 068523222 arba elektroniniu paštu .

Adriana Monteiro | EEG UMinho 

Gegužės 11–15 d. Filologijos ir Filosofijos fakultetuose lankosi kolegos iš Minjo universiteto (Portugalija), taip užbaigdami antrąjį „Arqus Twinning 2.0“ projekto „Šiuolaikiniai visuomeniniai ir politiniai iššūkiai lyčių ir LGBTIQ+ teisių srityje“ etapą. 

Šis susitikimas Vilniuje – tai balandį Bragoje prasidėjusios pažinties tęsinys. Tuomet Filologijos fakulteto delegacija viešėjo Portugalijoje, kur susipažino su įvairių nevyriausybinių organizacijų veikla, bendravo su aktyvistais, o Filologijos fakulteto dėstytoja dr. Ieva Bisigirskaitė skaitė paskaitą apie kartu su dr. Lina Šumskaite atliktą tyrimą apie organizaciją "Mamos už LGBT" vaikus.

Šią savaitę Vilniuje vyko dr. Luíso F. Motos ir dr. Ednos Costos (Minjo universitetas) paskaitos. Mokslininkai apžvelgė LGBTIQ+ teisių institucinę raidą: nagrinėjo pokyčius nuo diskriminacijos draudimo darbo rinkoje iki civilinių sąjungų bei santuokos lygybės įteisinimo įvairiose ES šalyse. Paskaitą apie lesbietes motinas lietuvių poezijoje Filologijos fakulteto studentams ir svečiams skaitė Prof. Eglė Kačkutė.

Projekto veiklose dalyvavo: Ainė Lašaitytė (FLF magistrantė), Gabija Plūkė (FLF magistrantė), James Ian McLean (FLF magistrantas), Matteo Silverstri (FLF doktorantas), Vilius Mickūnas (TSPMI doktorantas).

VU Lituanistinių studijų katedra jau nuo 2009 m. organizuoja užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šiais metais kursai organizuojami birželio 15–19 dienomis, į kursus atvyksta dėstytojai iš Armėnijos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos universitetų.

Šiemet pasaulio Baltistikos centruose dirbantys dėstytojai susitiks Vilniuje, VU Filologijos fakultete, nors šie kvalifikacijos tobulinimo kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose: Dzūkijoje (2011 m.), Žemaitijoje (2012 m.), Aukštaitijoje (2013 m.), Suvalkijoje (2014 m.), Vilniuje (2015 m.), Biržuose (2017 m. ), Vilniuje (2020 m.), Šilutėje (2022 m.). 

2026 m. VU Lituanistinių studijų katedros organizuojamuose kursuose planuojame sutelkti dėmesį į daugiakultūrę Lietuvą, tautinių mažumų kultūrinį paveldą ir tapatybę.Dėstytojams bus skaitomos 10 paskaitų, skirtų daugiakultūrės Lietuvos pažinimui. Po pietų rengiama kultūrinė programa: ekskursija po 2026 m. Lietuvos kultūros sostinę Kėdainius, apsilankymas parodoje apie Vincentą Slendzinskį, spektaklis ir beigelių kepimo edukacija. Taip pat planuojame diskusiją-vakarienę, skirtą lituanistikos (baltistikos) centrų problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Kursų dalyviams bus išduoti VU kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimai.