Sidebar

Bendros naujienos

Gegužės 15 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

52327935317 1caf9a5302 o copy copy

Gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto Slavistikos katedra rengia studentų konferenciją „Tretieji studentų skaitymai“. Konferencija vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) А8 ir А9 auditorijose.

Konferencijoje dalyvauja 28 studentai iš Austrijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo, Slovakijos ir Vengrijos.

Konferencijos metu bus aptariami socialinių tinklų reiškiniai, politinis diskursas, fotografijos vaidmuo visuomenėje bei japonizmo fenomenas interneto kultūroje. Didelis dėmesys bus skiriamas literatūros interpretacijoms – nuo F. Dostojevskio ir N. Gogolio kūrinių iki šiuolaikinės fantastikos ir distopijos. Taip pat bus aptariami folkloro motyvai kine, diktatūros vaizdavimas dramaturgijoje, kalbų interferencija, politinė retorika ir kalbos pokyčiai skaitmeninės komunikacijos kontekste.

Ši konferencija – tai kūrybinga akademinė erdvė, suteikianti galimybę studentams pristatyti savo tyrimus, dalintis idėjomis ir įsitraukti į prasmingą mokslinį dialogą. Linkime visiems dalyviams sėkmingų pranešimų, įkvepiančių diskusijų ir vertingų akademinių patirčių.

Konferencijos programa čia.

Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštas:

image copy copy copy copy copy copy copy copy

Vilniaus universitetas, kartu su partneriais iš Minjo universiteto (Portugalija), įgyvendindamas „Arqus“ Europos universitetų aljanso „Twinning 2.0“ iniciatyvą, maloniai kviečia į viešą dr. Luíso F. Motos paskaitą.

Data: 2026 m. gegužės 13 d. (trečiadienis)

Laikas: 11:00 val.

Vieta: 207 auditorija, Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)

Apie pranešėją ir temą:

Dr. Luís F. Mota (Minjo universiteto Viešosios politikos ir viešojo administravimo katedros lektorius, CICP-UMinho tyrėjas). Paskaitoje bus apžvelgiami svarbiausi LGBTIQ+ asmenų teisių teisėkūros pokyčiai Europoje, analizuojamas Europos Sąjungos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo šiuose procesuose. Pranešėjas taip pat pristatys politines diskusijas Portugalijoje (santuokos, įvaikinimo, lyties tapatybės klausimai) bei aptars pastarojo meto iššūkius, susijusius su anti-LGBTIQ judėjimų stiprėjimu.

Dr. L. Mota specializuojasi viešosios politikos procesų, tinklinio valdymo bei lyčių ir queer studijų srityse. 

Kontaktinis asmuo Ieva Bisigirskaitė el paštas: 

Gegužės 14 dieną Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks tarpfakultetiniaiakademiniai debatai anglų kalba „Diskursas ir visuomenė“. Renginys suburs skirtingų studijų krypčių studentus diskusijai apie aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus, skatindamas kritinį mąstymą, akademinį dialogą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Debatai į vieną diskusijų erdvę sukvies pirmosios ir antrosios pakopos studentų komandas iš įvairių VU padalinių – Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetų bei Verslo mokyklos. Tokie akademiniai renginiai prisideda prie Vilniaus universiteto siekio stiprinti atvirą, dialogu grįstą studijų kultūrą ir ugdyti kritiškai mąstančią akademinę bendruomenę.

Renginys yra bendrauniversitetinio kurso „Akademiniai debatai“, vykdomo Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programoje, baigiamoji dalis. Debatų tikslas – stiprinti kritinio mąstymo kultūrą universitete, skatinti argumentuotą akademinę diskusiją ir plėtoti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų sričių.

Studentai, pasitelkdami argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir akademinės diskusijos vedimo kompetencijas, diskutuos trimis aktualiomis temomis – socialinio konkurencingumo iššūkiais, reprodukcinių teisių diskursu ir žiniasklaidos kuriamos hiperrealybės reiškiniu

Anglų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė pažymi, kad „akademiniai debatai studentams suteikia galimybę išbandyti save realioje intelektinėje erdvėje, kur susitinka skirtingos patirtys, vertybės ir argumentavimo strategijos. Šių metų temos kviečia ne tik analizuoti visuomenėje kylančius iššūkius, bet ir atsakingai kalbėti apie sudėtingus socialinius klausimus. Debatai ugdo akademinę drąsą, gebėjimą pagrįstai reikšti savo poziciją ir ieškoti dialogo net tada, kai nuomonės išsiskiria.“

Renginio globėjas, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pabrėžia, kad „universitetas visų pirma yra vieta, kurioje gimsta argumentuotas pokalbis apie visuomenę ir jos ateitį. Akademiniai debatai leidžia studentams peržengti studijų programų ribas ir mokytis vieniems iš kitų – skirtingų disciplinų dialogas tampa svarbia šiuolaikinio universiteto kultūros dalimi. Tokie renginiai stiprina kritinio mąstymo tradiciją ir primena, kad akademinė bendruomenė kuriama per atvirą ir pagarbią diskusiją.“

Debatuojančius studentus vertins nepriklausoma ekspertų komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų: Jungtinės Karalystės ambasados diplomato Mark Pass, Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės prof. Vilmantės Pakalniškienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo reikalų ir inovacijos prodekano docento Karolio Ažukaičio, MarieSkłodowska–Curie podoktorantūros stažuotojos dr. Silvia Peterssen. Debatai vyks gegužės 14 d. 17.00 val. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5). Renginį moderuosFilologijos fakulteto docentė Liudmila Arcimavičienė. Debatų kalba – anglų.

 

AD__Poster.png

690367809_971971155592682_6848311605747242859_n.jpg
 
REGISTRACIJA STUDENTAMS IR DOKTORANTAMS! 
 
Pagaliau galime atskleisti, kad šių metų „Literatūros salos“ vyks Kretingoje liepos 27–30 dienomis ir bus skirtos humoro temai.
 
Nasrėnų kaime, Kretingos rajone, gimė vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, kurio 225-ųjų gimimo metų sukaktis minime šiais metais. Valančius itin daug dėmesio skyrė ir juokui, jo svarbai bendruomenės bei individo mąstymui, laisvam ir oriam buvimui, juokas jo kūryboje veikia ir kaip rezistencinė priemonė. Rašytojas parašė ne vieną veikalą, o tarp jų – ir garsiąją apysaką „Palangos Juzė“, tai yra didaktinis kūrinys, kuriame apstu komizmo. Ir, mes patvirtiname, kad „Palangos Juzė“ tikrai juokinga ir po šiai dienai! 
 
Humoras yra paslaptingas ir gilesnio tyrinėtojų dėmesio Lietuvoje laukiantis fenomenas – kviečiame tyrinėti.
 

Registracija.

Literaturos_salos_digital_260505.jpg

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad išankstinis balsavimas VU Senato rinkimuose vyks:

  • trečiadienį, 2026 m. gegužės 6 dieną, nuo 11 iki 15 val., KC2 auditorijoje;
  • ketvirtadienį, 2026 m. gegužės 7 dieną, nuo 11 iki 15 val., 116 auditorijoje.

VU Filologijos fakulteto Rinkimų komisija

DSC_2001.jpg
 
Balandžio 30-osios popietę Skandinavistikos centro studentų ir dėstytojų laukė net du neeiliniai renginiai. Pirmiausia pradžiugino tai, kad po ilgos pertraukos į fakultetą bent trumpam sugrįžo buvęs VU švedų kalbos lektorius dr. Jim Degrenius (itin šviesiai prisimenamas iš dėstymo laikotarpio 2014–2019 m.).
 
Vasario mėnesį Linėjaus universitete (Linnéuniversitetet) jis apgynė disertaciją apie šiuolaikinių švedų repo atlikėjų tekstus (Linguistic Features, Attitudes, and Persona in Contemporary Swedish Rap Lyrics). Šiai intriguojančiai temai buvo skirta ir gausių klausytojų sulaukusi svečio iš Švedijos paskaita.
 
Iš karto po paskaitos Daukanto kiemelyje jau laukė liepsnojantis laužas, visus subūręs tradiciniam pavasario įdainavimui – studentiškai Valborgo šventei, nuo seno paskutinę balandžio dieną švenčiamai Švedijos universitetuose, o pastarąjį dešimtmetį ir VU Filologijos fakultete.
 
Bundančiai gamtai pasveikinti skirtas dainas ir eiles švedų kalba šį kartą papildė ir Maironio „Pavasaris“, kurį daugelio nuostabai puikia lietuvių kalba perskaitė pats dr. Jim Degrenius. Sprendžiant iš pirmųjų gegužės dienų, akivaizdu, kad penktadieninis pavasario pasveikinimas pavyko visai neblogai.
 

DSC_2021.jpg

DSC_2046.jpg

DSC_1964-2.jpg

DSC_1943-2.jpg

 

1513728 108697 1287x836

Festivalio organizatorių archyvo nuotrauka

Goethe’s institutas Lietuvoje kartu su Thomo Manno kultūros centru jau dešimtąjį kartą kviečia aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentes ir studentus teikti esė tarptautinio Thomo Manno festivalio konkursui.

Trisdešimtasis Thomo Manno festivalis vyks Nidoje 2026 m. liepos 11–18 d., o šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“.

Laukiame tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus.
Trys atrinkti esė autoriai (-ės) bus pakviesti į festivalį, pristatys savo tekstus festivalio auditorijai liepos 16 d. ir galės dalyvauti kituose festivalio renginiuose. Šiems dalyviams bus apmokėta kelionė į Nidą Lietuvoje ir trys nakvynės. Esė bus publikuojamos lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių tinklalapiuose ir/ar socialiniuose tinkluose.

Konkurso sąlygos:

  • Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.
  • Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.
  • Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.
  • Tekstus siųsti el. paštu  iki 2026 m. birželio 8 d.
  • Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.
  • Darbus vertins festivalio komisija.
  • Rezultatai bus skelbiami www.mann.lt 2026 m. birželio 18 d.

Tema
Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“.
Kasdieniame kalbėjime viltis dažnai suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo laikysena. 
Plačiau >>

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę kultūros fiestą Nidoje!

Daugiau informacijos: , www.mann.lt arba , tel.: +370 52191502.
Organizatoriai: VšĮ Thomo Manno kultūros centras ir Goethe’s institutas.

Plačiau apie festivalį: XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis