Sidebar

Bendros naujienos

DN34_Vilnius_poster_extendedCfP.png

 

The DN34 International Conference on Discourse, Identity and Polarisation will be held on November 10–12 2026 at Vilnius University in person and online via MS Teams. The call for papers and panel proposals is open until June 1st 2026 (extended).

The conference provides an interdisciplinary forum for exploring how identities, subjectivities and social divisions are discursively constructed, negotiated and challenged in increasingly polarised societies. We welcome contributions from scholars at all career stages working in the transdisciplinary field of Critical Discourse Studies.

The conference will also feature two pre-conference workshops on 9 November aimed especially at doctoral candidates, postdoctoral researchers and other early-career scholars.

Further information about the themes, abstract guidelines, registration and workshops can be found on the conference website: https://www.dare.flf.vu.lt/call-for-papers

 

DSC_3560_copy_copy_copy.jpg

 

Gegužės 19-22 d. mūsų fakultete vyko ERASMUS+ studijų projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)“ partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduoda savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų tobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto koordinatorė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, dr. Monika Kelpšienė ir psichologė Asta Kundreckaitė.

Praktinių užsiėmimų metu VU tyrėjai dalinosi VU FSF Vaikystės pedagogikos studijų programos rengimo ir įgyvendinimo patirtimis, S. Neifachas ir M. Kelpšienė, dviejų Vilniaus vaikų darželių vadovai, ir darželio psichologė A. Kundreckaitė pristatė socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programas (Kimochis, Zipio draugai, Siautukai ir kt.), skaitmenines mokymo(si) technologijas bei IKT įrankius. Lopšelyje-darželyje Vydūnėlis projekto partneriai pamatė, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. 

 

DSC_3590_copy.jpg

 

DSC_3569.jpg

 

DSC_3536.jpg

 

702910410 10238460796732897 1586345618345818987 n

Gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Slavistikos katedros docentą Pavel Lavrinec I laipsnio Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“. Apdovanojimas įteiktas už pilietinės visuomenės vertybių puoselėjimą, įvairių tautinių bendrijų kultūrų dialogo skatinimą ir ilgametį profesionalų visuomeninį darbą nepriklausomos Lietuvos įtvirtinimo laikotarpiu.

Nuoširdžiai sveikiname!

Biržiškos gimnazija. Nuotrauka 1

Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Paskaita Biržiškoje

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

 

konferencija_copy.jpg

 

Druskininku_muziejuje.jpg

 

Markuciu_dvaras.jpg

 

Druskininkai_-1.jpg

 

Druskininkai_-2.jpg

DSC_3658.jpg

 

Šį pavasarį Anglistikos akademijoje apsilankė trys Vilniaus mokyklos – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (04.30), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (05.08) ir Vilniaus Pilaitės gimnazija (05.22) – pakviesdamos mokinius pažinti daugybę pasaulių, kuriuos atveria Anglų filologijos studijos.

 

Kartu tyrinėjome, kaip kalba susitinka su muzika per ritmą ir garsą, kaip metaforos formuoja mūsų supratimą apie mokyklą ir mus pačius, kaip dirbtinis intelektas įsilieja į literatūros rašymą ir vertimą, kaip žaidimai tampa langu į kalbą ir kultūrą, kaip sėkmingai kurti akademinius tekstus, kur slypi emocijos – kalboje ar kūne – ir kodėl distopiniai pasauliai kartais atrodo stebėtinai artimi ir pažįstami.
 
Šie susitikimai dar kartą priminė, kokios turtingos ir tarpdisciplininės yra anglų filologijos studijos: kalba, literatūra, kultūra, technologijos, emocijos, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas čia susitinka bendroje smalsumo ir atradimų erdvėje.
 
Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, mokytojams, mokiniams ir kolegoms, kurie prisidėjo prie šių susitikimų. Visada yra ypatinga dalintis tuo, ką mylime, ir matyti, kaip gimsta bendrystė, idėjos ir planai ateičiai.
 
DSC_1859.jpg
DSC_1813.jpg
DSC_2246.jpg
DSC_2295.jpg
DSC_3691.jpg
DSC_3720.jpg

 

DSC_0078.jpg

 

Po ekspertinio vertinimo 2026 m. gegužės 14 d. LMT pirmininkui patvirtinus II kvietimo „Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos“ rezultatus, pirmojoje mokslo paraiškų grupėje (Filologijos kryptis) finansavimas skirtas trims mūsų Fakulteto mokslininkų projektams (tai pusė iš visų šioje grupėje patvirtintų projektų, Iš viso mūsų Fakulteto mokslininkai šiam kvietimui teikė 6 paraiškas):

 „Vilnius vokiečių akimis: Vokiečių imperijos 10-osios armijos periodikos (1915-1918) imagologinis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Aleksej Burov); 

„Lietuvių kalbos veiksmažodžių priešdėlis be- kaip episteminės reikšmės žymiklis: vartosenos tyrimas“ (projekto vadovė dr. Julija Korostenskienė); 

„Mstislavo Dobužinskio meninio ir literatūrinio paveldo Lietuvoje skaitmeninimas ir tarpdisciplininis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Pavel Lavrinec). 

Nuoširdžiai sveikiname projektų vadovus, jų bendradarbius ir visus prisidėjusius prie paraiškų rengimo, linkime gero pasirengimo ir sklandaus įgyvendinimo!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu„ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia

 

Peizazas_su_Polifemu.png