Sidebar

Bendros naujienos

Kviečiame teikti pranešimų tezes 31-ajai tarptautinei mokslinei Jono Jablonskio konferencijai „Kalba kaip sistema ir procesas“, kuri vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 
 
Tezės gali būti teikiamos bendrajai arba kuriai nors iš pasiūlytų teminių sekcijų. Patvirtintų teminių sekcijų sąrašas paskelbtas čia. Pranešimų tezės teikiamos iki gegužės 31 d.
 
Kur teikti – konferencijos svetainėje adresu: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/.../pateikt.../
 
Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje:http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/
 
670862578 1541075348025797 4686304140838938639 n

Baltic Nordic Nexus panel discussion

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

BNN 314AB aud

BNN Opening

BNN meno paroda

 

Khor Virap Armenia.jpg

 

Jau trečius metus Vilniaus universiteto (VU) studentai ir studentės turi galimybę gauti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo įsteigtą vardinę stipendiją už baigiamąjį darbą, straipsnį, publikaciją ar kitus rašto darbus apie Armėniją.

Stipendijos tikslas yra paskatinti Lietuvos jaunimą domėtis Armėnijos kultūra, istorija, kalba, religija, politika, ryšiais su Lietuva. Stipendijos steigėjas dr. K. Babajanas, Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje, nuo jaunystės gyvenantis Lietuvoje, visada svajojo stiprinti Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimą. Jo teigimu, armėnologijos studijos yra plačiai paplitusios Europoje ir JAV.

Pretenduoti į stipendiją gali visų kursų bakalauro, magistrantūros, vientisųjų, doktorantūros ar kitų studijų pakopų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą armėnologijos tema.

Stipendija, kurios dydis yra nuo 200 iki 3000 eurų, yra išmoka dviem lygiomis dalimis: pirmoji dalis turi būti išmokėta per 30 dienų nuo stipendijos skirstymo komisijos sprendimo skirti stipendiją, o antroji – jau parengus darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 30 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka.

Daugiau informacijos apie stipendiją galite rasti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos skyrimo VU studentams nuostatuose

7 copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy

2026 m. balandžio 20 d.  Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) B. Sruogos auditorijoje.

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo! Dalyvavimas konferencijoje atviras visiems.  

Programa

Pranešimų anotacijos 

Konferencijos mokslinis komitetas:

  • Prof. Jurgis Pakerys (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Brigita Speičytė (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Loreta Vilkienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Doc. dr. Eglė Keturakienė (VU Kauno fakultetas)
  • Doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Partnerystės docentė Lina Buividavičiūtė (VU Kauno fakultetas)
  • Dokt. Viltė Nausėdaitė (VU Kauno fakultetas) 
  • Dokt. Jolanta Vasiliauskaitė (VU Kauno fakultetas)

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

  • Dr. Ernesta Kazakėnaitė
  • Dr. Eleonora Terleckienė
  • Stud. Greta Leigaitė
  • Stud. Marija Nordkvelle 
  • Stud. Gabrielė Repečkaitė
  • Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

  • Doc. dr. Rita Baranauskienė   

Taip pat skaitykite – „Pasiruošimas studentų lituanistų konferencijai „Generalinė repeticija“ https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/pasiruosimas-studentu-lituanistu-konferencijai-generaline-repeticija

 

Heading A4 2

 

Balandžio 28 d. kviečiame į renginį, skirtą paminėti kartvelų kalbos dienas Vilniaus universitete ir švęsti kartvelų kalbos dėstymo universitete dešimtmetį.

Atidarymo sesijoje sveikinimo žodžius tars VU rektorius Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024 m.) Andrius Kalindra, VU Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Dalyvių laukia pranešimai apie kartvelų kalbos dėstymą ir mokymąsi VU, lietuvių ir kartvelų literatūrinius ryšius, kaligrafijos tradicijas, rašysenos svarbą dirbtinio intelekto amžiuje ir kt. (žr. žemiau)

Renginį vainikuos apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie kartvelų kalbos ir literatūros sklaidos, taip pat apdovanoti kartvelų kalbos diktanto nugalėtojai. Kaligrafijos dirbtuvių dalyviams bus įteikti sertifikatai (registracija į kaligrafijos pamoką vyksta iki balandžio 24 d.)

Dalyviai taip pat galės aplankyti parodą, išvysti kartvelų folkloro pasirodymą bei pabendrauti prie vyno ir vaišių stalo.

Planuojančius dalyvauti prašome užpildyti registracijos formą

Renginys vyks balandžio 28 d. 16–18 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Prenešimai:

  1. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University, Lithuania) – Opening the Door to Georgian: Teaching and Learning at Vilnius University
  2. Mariam Manjgaladze (Cauacasus University, Georgia) – "I Love Georgian – My State Language!": Project Based at Vilnius University in 2016
  3. Birutė Jonuškaitė (Lithuanian Writers’ Union, Lithuania) – Georgian-Lithuanian Literary Relations
  4. Violeta Meiliūnaitė (State Commission of the Lithuanian Language, Lithuania) – Commonness of the Lithuanian Language: Between Values ​​and Pragmatics
  5. Jolanta Zabarskaitė (Kazimieras Simonavičius University, Lithuania) – Why Handwriting Becomes Essential in the Age of Artificial Intelligence
  6. Nestan Bagauri (Georgian Calligraphers Association, Georgia) – The Calligrapher's Heritage: History and Modernity
  7. Laima Niciene  (Vilnius University, Lithuania, Former Student) – My Experience - Studying Georgian Language and Culture

Organizatoriai:

Kaukazo universitetas,

VU Filologijos fakultetas,

VU FLF Užsienio kalbų institutas.

Partneriai:

Lietuvos rašytojų sąjunga,

Lietuvos respublikos ambasada Sakartvele,

Gruzijos kaligrafų asociacija,

Leidykla „Intellect“.

Balandžio 16–17 d. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedra rengia jau tradicinę studentų anglistų konferenciją „English Studies 2026: Discourse and Society“.

Per daugiau nei du dešimtmečius konferencija išaugo į tarptautinį renginį – šiemet joje dalyvauja daugiau nei 40 studentų. Programoje numatyti 4 plenariniai pranešimai ir 4 kūrybinės dirbtuvės (workshops).

Konferencijoje dalyvauja studentai ir svečiai iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Ispanijos, Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Ukrainos, Turkijos, Maroko, Egipto, Azerbaidžano ir Kazachstano.
 
Pranešimų temos atspindi šiuolaikinių anglistikos studijų kryptis ir studentų interesus. Lingvistikos srityje daug dėmesio skiriama socialinių tinklų diskursui, neologizmams, politinei kalbai, daugiakalbystei, tapatybės konstravimui bei komunikacijai skaitmeninėje erdvėje. Literatūros ir kultūros tyrimuose analizuojamos tokios temos kaip distopija, trauma, motinystė, queer tapatybė, galia, pasakojimo struktūros ir žmogaus būklės trapumas.
 
Konferencijos išvakarėse dalyviai kviečiami į pasivaikščiojimą „Public Spaces, Body and the Sense of Place“. Jo metu prof. Almantas Samalavičius pristatys Vilniaus viešąsias erdves ir jų reikšmes.
 
Šiemet konferencijos simbolis – mėlynasis varnas, kurio autorė – Emilija Varnelytė (Anglų filologija, IV kursas).
 
Ši konferencija – tai erdvė jauniesiems tyrėjams apmąstyti pasaulį, kuriame kalba ir pasakojimas tampa pagrindiniais įrankiais suprasti save ir visuomenę.
 

649571816 122246603768254820 3887562101368518169 n 2

Balandžio 14 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Vilniaus dailės akademijos doktorantė ir dėstytoja Gabrielė Radzevičiūtė skaitys pranešimą tema „Vizualinė sovietų propaganda tarpukario Lietuvoje“.
 
667658505 1571501554705587 1823838709164314165 n
Nuotr. Gintarės Grigėnaitės, LNDM
 
Gabrielė Radzevičiūtė – menotyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos kuratorė ir Vilniaus dailės akademijos lektorė. Šiuo metu rengia menotyros disertaciją „Kasdienybės vizualizacija tarpukario Lietuvos dailėje“ (VDA). Pagrindinės jos tyrimų sritys yra XX a. Lietuvos ir Rytų-Vidurio Europos meno istorija, avangardo ir vizualinės propagandos sankirtos, socialinė kritika ir kasdienybės istorija, postkolonializmo studijos.
 
Seminaras vyks VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje.
Negalinčius dalyvauti kontaktiniu būdu, kviečiame stebėti nuotolinę transliaciją.
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti mūsų YouTube paskyroje.

mann

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę menų fiestą Nidoje

Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Taigi bendra šiųmečio jubiliejinio festivalio tema  –­ „Išniręs laikas. Viltis“.  

Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“. 

„Buitiškame, kasdieniame kalbėjime ir laikysenoje viltis suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. 

Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, kad troškimai ir svajos išsipildys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Taigi Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo  laikysena“ (visą anotaciją galite perskaityti ČIA). 

Jau dešimti metai Thomo Manno festivalis skelbia ir studentų esė konkursą. Laukiame jūsų tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus. 

Trijų atrinktų esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir 3 d. nakvynė), dalyvaus esė skaitymuose, kituose festivalio renginiuose. Esė bus publikuoja lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių soc. tinkluose. 

Sužinoti, kuo ypatingas esė žanras, kuo jis skiriasi nuo samprotaujamojo rašinio, akademinio referato ar autobiografinės prozos, galite atsivertę paties T. Manno eseistiką. Jeigu neskaitote vokiškai, atsiverskite R. Rastausko, G.Beresnevičiaus, Cz. Miloszo, S. Sontag ir kt. eseistų knygas, taip pat ankstesnių konkursų laureatų esė, kurias galite rasti festivalio svetainėje www.mann.lt, naujienų skiltyje. 

KONKURSO SĄLYGOS:

– Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.

– Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.

– Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.

–Tekstus siųskite el. paštu  iki birželio 8 d.

– Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.

– Darbus vertins kuratoriumo paskirta komisija.

– Konkurso rezultatai skelbiami Thomo Manno festivalio svetainėje www.mann.lt birželio 18 d., nurodant tris į finalą patekusius esė autorius. 

– Daugiau informacijos teikiama el. paštu www.mann.lt

Organizatorius:
VšĮ Thomo Manno kultūros centras

Projekto partneris:
Goethe‘s institutas Lietuvoje