Kovo 27 ir balandžio 3 d. magistrantų seminaruose „Muzikos kultūra: teoriniai akiračiai“ lankėsi Daramo universiteto Filosofijos departamento profesorius Andy Hamilton. Seminaruose buvo nagrinėjamos muzikos kilmės teorijos, evoliucinių argumentų pagrįstumas, taip pat muzikos ir kalbos sąveika dainose. Diskutuota apie muzikines raiškos priemones, kuriomis konstruojamos kūrinio reikšmės, analizuota džiazo tradicija ir pasirinktų kūrinių interpretacijos. Seminarai suteikė studentams galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis muzikos estetikos problemomis, naujai įvertinti garsių atlikėjų interpretacijas, permąstyti muzikos bei literatūros ryšį platesniame kultūriniame ir filosofiniame kontekstuose.

Visus ir visas kviečiame į Ispanų kultūros savaitę, vyksiančią balandžio 21–24 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Renginiai vyks ispanų kalba.

Į du Kultūros savaitės renginius reikalinga išankstinė registracija:

- Balandžio 22 d. 15 val. vyks poetinio vertimo iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą dirbtuvės.

Registracija: https://forms.gle/sqC8GWmqQxbpYKeN8.

- Balandžio 22 d. 18 val. vyks ispanakalbių kraštų kultūros viktorina.

Registracija: https://forms.gle/7Fd1EQdKUahHu6CK8.

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks studentų lituanistų konferencija „Generalinė repeticija“. Tai galimybė studentams pristatyti savo tiriamuosius darbus ir gauti naudingų įžvalgų. Apie pasiruošimą, pranešimus ir patirtį konferencijoje sutiko pasidalinti VU Kauno fakulteto docentė dr. Rita Baranauskienė ir praeitais metais dalyvavusi studentė Gabrielė Repečkaitė. 

Kuo Jums buvo naudinga „Generalinė repeticija“? Kodėl svarbu dalyvauti konferencijose? 

Rita Baranauskienė: Manau, ši konferencija yra gera proga Vilniaus ir Kauno studentams lituanistams susipažinti, pasidalinti savo mokslinėmis idėjomis. Būtų puiku, jei ateityje prie Vilniaus universiteto prisijungtų ir kituose – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – universitetuose studijuojantys lietuvių filologijos studentai. Tuomet renginys taptų tikru Lietuvos studentų lituanistų sambūriu. 

Gabrielė Repečkaitė: „Generalinė repeticija“ buvo puiki galimybė išeiti iš komforto zonos ir išbandyti savo pranešimą. Kadangi pristačiau baigiamąjį darbą, gautas grįžtamasis ryšys padėjo pastebėti silpnesnes vietas, patobulinti pristatymo struktūrą bei sustiprinti pasitikėjimą savimi prieš tikruosius gynimus. Be to, dalyvavimas konferencijose suteikia galimybę susipažinti su bendraminčiais, dalytis idėjomis ir plėsti akademinį akiratį. 

Kokį patarimą duotumėte studentui, pirmą kartą pristatančiam savo tyrimą?  

Rita Baranauskienė: Svarbu, kad tyrimas būtų įdomus pačiam studentui. Tuomet patarčiau paklausyti kitų skaitomų pranešimų, vadovautis metodiniuose reikalavimuose nurodytais patarimais, parengtą pranešimą kelis kartus pasirepetuoti prieš veidrodį. Taip atsakingai ir kruopščiai parengtą pranešimą studentas pristatys pasitikėdamas savimi ir bus pasiruošęs mokslinei diskusijai.  

Gabrielė Repečkaitė: Svarbiausia – atsirinkti pagrindines mintis ir jas išdėstyti aiškiai bei struktūruotai. Taip pat verta kelis kartus pasipraktikuoti, kad pristatymo metu jaustumėtės užtikrinčiau. Ir tikrai nereikėtų išsigąsti jaudulio, nes tai natūrali patirties dalis! 

Koks yra įdomiausias pranešimas, kurio esate klausiusi? 

Rita Baranauskienė: Vieną pranešimą išskirti sunku. Esu atkreipusi dėmesį, kad įdomiausia klausytis mus auginančių pranešimų, kuriuose iškeliamos neišspręstos problemos arba remiamasi nauja teorija, metodologija, leidžiančia net ir į žinomus dalykus pažvelgti naujai. Tuomet ir supranti, kad mokslas, nuolat ieškodamas atsakymų į neatsakytus klausimus, atsinaujina ir keičiasi. O tikras mokslininkas yra tas, kuris yra klausiantis, ieškantis, abejojantis ir galiausiai išgyvenantis atradimo džiaugsmą.  

Gabrielė Repečkaitė: Negalėčiau išskirti vieno konkretaus pranešimo, tačiau ši konferencija buvo pirmoji galimybė plačiau susipažinti su kitų kolegų tyrimais ir jų atradimais. Visi pranešimai buvo savaip įdomūs ir praturtinantys. 

----- 

Studentai, norintys konferencijoje pristatyti tyrimus, kviečiami registruotis iki balandžio 10 d. 13:00 val. Registracijos nuoroda: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F. 

Dalyvavimas klausytojo teisėmis yra atviras visiems, kviečiame ateityje programos ieškoti čia: https://www.facebook.com/events/2606746563027039/. 

Prasidėjo priėmimas į doktorantūros studijas 2026 m. Priėmimas vyksta VU nustatyta tvarka.

SVARBU! Siekdamas stojantiesiems suteikti kuo aiškesnę ir išsamesnę informaciją apie kriterijus, kuriais bus vadovaujamasi vertinant projektus ir stojamuosius pokalbius, Doktorantūros komitetas sudarė išsamų vertinimo kriterijų sąrašą >

Moksliniai projektai doktorantūros komitetui pateikiami elektronine forma. Atranka į doktorantūros studijas (mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas) vyksta Fakulteto nustatytu ir viešai skelbiamu laiku. Stojantieji į doktorantūrą į pokalbį PRIVALO atsinešti mokslinių straipsnių (jei turi išspausdintų) recenzuojamuose mokslo žurnaluose kopijas ir jas pateikti komisijai. Už projektą skiriama 50 %, už pokalbį taip pat 50 % stojamojo balo vertės.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu  (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio data – birželio 29-30 d. Pokalbiai vyks V. Krėvės (118) auditorijoje. Prašymų ir kitų dokumentų pateikimo datos nuo 03 01 d. iki 06 25 d. 12 val. Stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje, ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento – nuo 03 01 d. iki 05 18 d. 12 val.

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

„Švenčiame 35-erius mūsų bendrystės metus, esame kaip niekad artimi“, –  tai Šiaurės ministrų tarybos generalinės sekretorės Karen Ellemann žodžiai drauge su šiltais palinkėjimais įrašyti Skandinavistikos centro svečių knygoje.

Balandžio 8 d. ji susitiko su švedų, norvegų, danų ir suomių kalbas studijuojančiais studentais ir jų dėstytojais Erika Sausverde, Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene ir Giedriumi Tamaševičiumi. Šis vizitas įvyko tarptautinės konferencijos, skirtos paminėti 35-ąsias Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje veiklos metines, išvakarėse.

Studentai papasakojo, kuo juos sudomino Skandinavija ir kalbų studijos, pasidalijo savo atliekamų tyrimų atradimais. Pokalbis vyko tiesiogiai bendraujant skandinavų kalbomis. Šiaurės ministrų tarybos vadovė išreiškė viltį dėl tolimesnio artimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Simboliška, kad vienoje iš Skandinavistikos centro bibliotekos lentynų viešnia atpažino savo tėčio – žymaus danų politiko,  ilgamečio Danijos užsienio reikalų ministro Uffe Ellemanno Jenseno (1941–2022) prisiminimų knygą. Tai vienas iš labiausiai prie Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo ir jų integracijos į Vakarų pasaulį prisidėjęs skandinavų politikas.

Konferencija „Shared Values, Shared Security: The Nordic–Baltic Partnership at 35 and the Path Forward“ vyks balandžio 9 d. Vilniaus Universiteto Teatro salėje.

Daugiau informacijos ir programa: https://norden.lt/en/event/shared-values-shared-security-the-nordic-baltic-partnership-at-35-and-the-path-forward/

Balandžio 17 d. Vokiečių filologijos katedra rengia tradicinę studentų germanistų konferenciją. Per 22-jus metus konferencija tapo tarptautiniu renginiu –  šiemet joje dalyvauja 26 jaunosios germanistės ir jaunieji germanistai iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos. 

Bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatys vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos tyrimus. Temų spektras platus ir įvairus: Vilnius kaip atminties laukas, vokiečių kalbos mokytojų emocinė būklė, vokiečių rašytojų ir politikų tekstų vertimo į lietuvių ar ukrainiečių kalbą problemos, šiuolaikinės ir istorinės politikų kalbos bruožai, šiuolaikinės ir viduramžių literatūros klausimai, stabiliųjų junginių, frazeologijos ar istorinės kultūros temos mokantis vokiečių kalbos. Tai tik keletas pavyzdžių, apie ką kalbės konferencijos dalyviai. 

Džiaugiamės, kad konferenciją atidarys ir sveikinimo žodį tars ne tik Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, bet ir Vokietijos ambasados Vilniuje, Goethes instituto Lietuvoje atstovai bei Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, kuri vadovauja VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto partnerystės programai, finansuojamai Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD). Pagal šią programą į konferenciją atvyko ir būrys studentų iš Hamburgo universiteto. 

Visus besidominčius vokiečių kalba, literatūra ir kultūra maloniai kviečiame atvykti į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ar dalyvauti nuotoliu. 

Daugiau informacijos apie konferenciją Vokiečių filologijos katedros puslapyje: 

https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/renginiai/internationale-tagung-fuer-germanistikstudierende-2026

Mielieji kolegos,

per pačias šv. Velykas, balandžio 5 d., užgeso ilgametė Filologijos fakulteto dėstytoja, kalbininkė, didelė lietuvių kalbos mylėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Ema Geniušienė (1938–2026).

nuotr. Emma Geniušienė / MELC archyvas

1960 m. baigusi tuometinį Leningrado universitetą, kur studijavo anglų kalbą ir literatūrą, o 1965–1967 m. mokėsi šio universiteto aukštuosiuose pedagogikos kursuose, nuo 1967 iki 1993 m. Ema Geniušienė dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedroje. Vėlesniais metais iki pat mirties ji dirbo tik mokslinį darbą Vilniuje ir Sankt Peterburge, nuo 2009 m. – ir kaip Kalbotyros instituto Sankt Peterburge vyriausioji mokslinė bendradarbė.

 Filologijos fakultete dirba ne vienas buvęs profesorės studentas ir doktorantas, prisimenantys jos išskirtinę erudiciją, puikų kalbotyros išmanymą, meilę kalboms ir ypač naujai išmoktai lietuvių kalbai, kurios tyrimams atsidavė su visa moksline aistra, jos neapleidusia iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Deja, paskutinis straipsnis apie lietuvių kalbos veiksmažodį liko nebaigtas. O jų profesorė paskelbė beveik 90. Be to, Ema Geniušienė yra viena iš akademinės lietuvių kalbos gramatikos (1997) ir jos vertimo į anglų kalbą (2006) bendraautorių, pasyvinėms lietuvių kalbos konstrukcijoms ir sangrąžiniams veiksmažodžiams skirtų monografijų lietuvių ir anglų kalbomis autorė.

 Nuo 1987 m., kai pirmą kartą Vilniaus universiteto kalbininkės knygą anglų kalba (The typology of reflexives) išleido prestižinė Walter de Gruyter leidykla, profesorė Ema Geniušienė Vakarų kalbininkams tapo žinoma ir kaip kalbų tipologijos autoritetas. Jos darbus šioje srityje vainikuoja daugiau kaip dešimties metų mokslinio darbo pareikalavęs reciprokų tipologijos penkiatomis (Reciprocal Constructions, 1996–2006), kurio mokslinė redaktorė, bendraautorė ir vertėja yra gerbiamoji profesorė, ir po vyro kalbininko Vladimiro Nedjalkovo mirties parengtos spaudai ir išleistos rusų ir anglų kalbomis jo nivhų kalbos sintaksės ir rezultatyvų tipologijos monografijos. 

 Gyvendama tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo Ema dažnai apsilankydavo mūsų fakultete, gėrėdavosi Vilniaus universiteto kiemeliais ir, kaip ji sakydavo, klausydavo ir neatsiklausydavo lietuvių kalbos, kurios labai pasiilgdavo. Ne vienas iš mūsų prisimename pokalbius su profesore apie kalbotyrą, lietuvių kalbą, apie anglų poeziją ir muziką ir dar daug ką. Jai netrūko humoro jausmo, ji mokėjo pasakoti istorijas, nuoširdžiai domėjosi visų mūsų Universiteto kolegų gyvenimu. 

Tegul šviesus Profesorės atminimas visuomet lieka ją pažinojusiųjų širdyse, o šios elegiškos Williamo Wordswortho eilutės tebūnie paskutinis žodis mūsų mielai Profesorei:

„Our noisy years seem moments in the being

Of the eternal Silence.“

Prof. Nijolė Maskaliūnienė,

buvusi doktorantė