Prieš mėnesį VU Filologijos fakultete vyko Baltijos šalių prancūzų kalbos moksleivių olimpiada, kurios laimėtojais tapo latvė Katrīna Spūle, estas Andre Viitamees ir lietuvė Ingeborga Aleliūnaitė. Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija apdovanojo laureatus, o VU Filologijos fakultetas pasidomėjo, kaip nutiko, kad moksleiviai susižavėjo prancūzų kalba ir ką jiems reiškia šis laimėjimas.

Andre pasakoja savo aistrą prancūzų kalbai siejantis su prancūzakalbių bendruomene. „Per pastaruosius kelerius metus man pasisekė užmegzti nuostabių pažinčių, kurių niekada nebūtų buvę, jei nebūčiau kalbėjęs šia gražia ir nepaprastai elegantiška kalba. Planuoju tęsti studijas Prancūzijoje, tam, kad galėčiau pratęsti šį didelį kultūrinį nuotykį“, – ateities planais dalijasi vienas iš trijų pirmosios vietos laureatų. Andre prisipažįsta, kad laimėjimas prancūzų kalbos tarptautinėje olimpiadoje jam reiškia „jaunųjų europiečių vienybę, bendrą aistrą, taip pat prancūzakalbių kultūros tarptautiškumą ir įtaką visame pasaulyje“.

Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivė Ingeborga šioje olimpiadoje dalyvavo nesitikėdama daug pasiekti, todėl ši pergalė jai yra didžiulis džiaugsmas. „Esu įsitikinusi, kad ši sėkmė turės teigiamos įtakos mano ateičiai, ypač, kai stosiu į universitetą. Savo aistrą prancūzų kalbai sieju su mokytojais, kurie mane palaikė mokymosi kelyje, ir su savo pačios noru kuo daugiau sužinoti apie pasaulį, kuriame prancūzų kalba yra plačiai paplitusi“, – po olimpiados sakė laureatė iš Lietuvos.

Katrīna, į olimpiadą atvykusi iš Latvijos, taip pat džiaugiasi laimėjimu, nes ypač brangina prancūzakalbių bendruomenę. „Aš labai vertinu tuos ryšius ir draugystes, kurias užmezgiau bendraudama prancūzų kalba“, – pasakoja Katrīna, kuriai ši bendruomenė ne tik draugų, bet ir savęs atradimo vieta. Trečioji pirmos vietos laimėtoja nepriskiria visų laurų tik sau, nes mano, kad tai komandinio darbo rezultatas. Šis laimėjimas, anot Katrīnos, „rodo prancūzų kalbos gebėjimą suburti viso Baltijos regiono jaunimą, kurį sieja bendradarbiavimo dvasia“.

Baltijos šalių prancūzų kalbos moksleivių olimpiada yra kasmetinis renginys, vykstantis vis kitoje šalyje ir suburiantis bendrystės šventei trijų šalių prancūzų kalbos bei kultūros mylėtojus.

2025 m. gegužės 12–16 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Mišrioji intensyvioji programa (Blended Intensive Programme, BIP) „Orientas Lietuvoje ir Tiurkologijos studijos“ pagal Erasmus+, kurioje dalyvavo 30 mokslininkų iš Austrijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Dalyvius taip pat pasveikino Baltų kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Ērika Sausverde, Turkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Jo Ekscelencija Görkem Barış Tantekin bei Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Kiuraitė. Po oficialių kalbų visi svečiai buvo pakviesti į parodą „Septyni regionai – viena Turkija“.

Per visą savaitę trukusius renginius užsienio svečiai turėjo puikią progą susipažinti su Lietuvos istorija, kalba, literatūra, kultūra, religija, taip pat su Lietuvos orientu – totoriais ir karaimais.

Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės universiteto profesorė habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė skaitė pranešimą apie Lietuvos ir Rytų ryšius bei lietuvių kalbos raidą laike ir erdvėje. Literatūrologas, rašytojas, eseistas, kritikas doc. dr. Regimantas Tamošaitis pristatė oriento motyvus lietuvių literatūroje, o Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė apžvelgė orientalistinių studijų Vilniaus universitete istoriją nuo 1810 m.

Didelis dėmesys buvo skirtas bendriems Europos ir Turkijos universitetų projektams. Pranešimus skaitė šie turkologai mokslininkai ir tyrėjai: dr. Deniz Armağan Akto, doc. dr. Taner Gök, doc. dr. Mehmet Altay, prof. dr. Talat Dinar ir dr. Ayşe Yarar. Taip pat prof. dr. Grażyna Zając, prof. dr. Gülden Tüm, dr. Dilek Yumru, prof. dr. Ayşehan Deniz Abik bei dr. Füsün Deniz Özden pristatė naujausius turkų literatūros ir kultūros studijų tyrimus ir šiuolaikines turkų kalbos dėstymo metodikas.

Apie tiurkų tautų šventes, festivalius ir tradicijas kalbėjo prof. dr. Hakan Akdağ, dr. Ümit Turanlı ir doc. dr. İmran Gündüz Alptürker. Daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie Lietuvos totorius bei karaimus, kuriuos pristatė prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska, doc. dr. Hüseyin Durgut, dr. Artur Konopacki, dr. Anna Sulimowicz-Keruth, Diana Lavrinovič ir dr. Emine Şahingöz.

Po paskaitų ir pranešimų, dalyviai lankė kompaktiškai gyvenamas Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes Vilniaus regione, muziejus ir istorines sostinės vietas.

BIP projekto rezultatai:

1. Glaudesnis Lietuvos ir kaimyninių šalių istorijos, kalbos ir kultūros kontekstų supratimas;
2. Gebėjimas kritiškai vertinti ir interpretuoti informaciją apie Vilniaus kultūros istoriją bei šiuolaikinę daugiakultūrę bei daugiakalbę visuomenę;
3. Gilesnis Tiurkologijos studijų reikšmės suvokimas;
4. Aiškesnis Tiurkologijos studijų ir tiurkų tautų santykio supratimas;
5. Geresnis tiurkologijos centrų veiklos sinchroniškumo ir diachroniškumo supratimas.

Tikimės, kad įgyvendintas BIP projektas „Orientas Lietuvoje ir tiurkologijos studijos“ taps tvirtu pagrindu tolesniems bendriems Europos ir Turkijos universitetų projektams bei mokslinei partnerystei.

Padėkos raštas dėl BIP programos „Orient in Lithuania and Turkology Studies“ Vilniaus universitete organizavimo.

Projektą finansavo Europos Komisija pagal Erasmus+ programą. Projekto rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė.

Pexels nuotr.

Ignė ir Jolita vokiečių kalbos mokėsi mokykloje, susižavėjo šalies istorija ir kultūra, todėl Vilniaus universitete (VU) pasirinko studijuoti vokiečių filologiją. Pradėti mokytis vokiečių kalbos arba gilinti turimas kalbos žinias, kaupti patirtį Vokietijoje, atlikti praktiką, išbandyti save valstybės institucijose ar verslo įmonėse, kuriose vokiškai kalbančių specialistų poreikis nuolat auga – tokias galimybes šiandien atveria vokiečių filologijos studijos.

Ignė kalba susidomėjo dar mokykloje

VU vokiečių filologiją studijavusi Ignė Vrubliauskaitė šiuo metu dirba Užsienio reikalų ministerijoje – naujai atidarytame Generaliniame konsulate Miunchene. „Mano kelionė su vokiečių kalba prasidėjo labai paprastai – mokykloje nenorėjau mokytis kitos siūlomos užsienio kalbos. Man pasisekė – vokiečių kalbos mokytoja buvo nuostabi. Kiekvieną pamoką ji sugebėdavo vis labiau sudominti vokiečių kalba ir, žinoma, kultūra. Pamenu, mokydamasi mokykloje pirmą kartą skridau į Vokietiją – jau tuomet ši šalis paliko didelį įspūdį. Tuomet pažadėjau sau ten dar ne kartą sugrįžti“, – pasakoja I. Vrubliauskaitė.

 Ignė Vrubliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak pašnekovės, kad studijuos filologiją, žinojo anksti – mokykloje jai puikiai sekėsi mokytis kalbų. „Studijų metus ir šiandien pamenu kaip idilišką gyvenimo etapą, kuris atnešė ne tik daug žinių, tikėjimo tuo, ką darau, bet ir galimybių – nuo dalyvavimo įvairiose vietinio ir tarptautinio lygio diskusijose iki mainų bei kvalifikacijos kėlimo, gavus Vokietijos akademinės mainų tarnybos (DAAD) stipendiją“, – sako ji.

Studijuodama Ignė atliko praktiką Goethe’s institute Lietuvoje – kartu su kolege buvo atsakinga už pasaulinio garso Maxo Plancko biofizikinės chemijos instituto parengtos parodos pristatymą įvairaus amžiaus moksleiviams. Būtent ši praktika paskatino pradėti aktyviai naudoti studijų metu įgytas kalbos žinias.

Beje, VU Ignė pasirinko gretutines norvegų kalbos studijas. Studijuoti nebuvo sudėtinga, nes netrūko panašumų su vokiečių kalba.

Ignė pripažįsta, kad labiausiai studijų metu ji vertino galimybę išmokti ne tik kalbą, bet ir apie ją – šį skirtumą ji primena manantiems, jog kalbai išmokti pakanka užsienio kalbų kursų. „Vokiečių filologijos studijos – daug daugiau nei kalbos kursai. Tai visų pirma yra mokslas apie kalbą, šalies kultūrą, istoriją ir geografiją. Mane sužavėjo be galo platus pasirenkamųjų dalykų sąrašas, jie prisidėjo prie supratimo apie kitas kalbas ir jų sąsajas. Vokiečių filologijos studijos plačios, vietomis universalios ir tikrai įdomios. Žinoma, svarbu atlikti praktiką, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, išvykti studijų mainų, tuomet, neabejoju, augsite kaip profesionalas ir kaip asmenybė“, – apibendrina pašnekovė.

Baigusi studijas Ignė išvyko į Vokietiją, kur atliko praktiką Vasario 16-osios gimnazijoje, joje vėliau ir dirbo – mokė vaikus vokiečių ir lietuvių kaip užsienio kalbos. Taip pat stažavosi Europos Parlamente Liuksemburge.

„Iš Vokietijos grįžusi į Lietuvą supratau, kad savo gebėjimus noriu praplėsti dar labiau, todėl pradėjau politikos studijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir įsidarbinau Užsienio reikalų ministerijoje, kurioje visų pirma man prireikė būtent studijų baigimo diplomo. Norint tapti diplomatu, neužtenka mokėti tik vieną užsienio kalbą. Darbe man nuolat prireikia vokiečių kalbos – tiek susitikimuose su kitais diplomatais, tiek tarptautiniuose mokymuose, tad galiu tik patvirtinti, jog visas studijų metu įgytas žinias nuolat pritaikau praktikoje“, – pasakoja Ignė.

Studijos – neabejingiems vokiečių kultūrai

Pexels nuotr.

Vokiečių filologiją VU studijavusi Jolita Kartanaitė šios kalbos taip pat mokėsi mokykloje – ją pasirinko kaip pirmąją užsienio kalbą. Jau tuomet žinojo, kad ateityje norėtų dirbti vertėja. „Dažnai juokauju, kad ankstesniame gyvenime turbūt buvau vokietė – vokiška kultūra, mentalitetas man labai artimi. Pati kalba – labai graži, logiška, nuosekli, filosofiška, o Vokietijoje jaučiuosi kaip namuose“, – pasakoja Jolita.

Vokiečių filologijos studijos, anot pašnekovės, buvo įvairiapusės, gilios. Dėstytojai kasdien stebindavo vis naujais Vokietijos, jos kalbos, kultūros, filosofijos, literatūros, istorijos ypatumais.

„Daug ko ir nesugebėjau išmokti – toks neaprėpiamas ir platus tada atrodė vokiškasis pasaulis“, – komentuoja pašnekovė.

Vokiečių filologijos studijų programa 2024 m. pervadinta į Germanistikos studijų programą, parodant jos įvairiapusiškumą ir tarptautiškumą. Kam Jolita rekomenduotų rinktis šias studijas? Visų pirma tiems, kurie myli vokišką kultūrą ir kalbą. Tiems, kas yra pasiruošę nuolat mokytis – tik taip galima sukaupti bent dalelę žinių, o paskui mėgautis kalbos mokėjimo, kultūros pajutimo malonumais.

Studijuodama trečiame bakalauro studijų kurse Jolita į Berlyną išvyko pagal mainų programą „Erasmus“. Tuomet pradėjo versti pirmuosius tekstus. Vėliau, jau studijuodama magistrantūroje, metus praleido Flensburge ir Hamburge pagal Vokietijos remiamą studijų ir praktikos programą. Galiausiai atliko vertimo raštu praktiką Europos Parlamente, kur šiuo metu ir dirba.

„Vertėjo raštu darbas leidžia labai giliai pažvelgti į tekstą, skaityti „tarp eilučių“. Kita vertus, tam reikia daug laiko ir kantrybės, svarbu visada abejoti ir tikrinti, ar viską supratau teisingai. Tikrai yra daug žmonių, kuriems tokie dalykai nepatinka, bet man tai labai įdomu – juk kasdien dirbi savotiška detektyve ir vis kas nors nustebina, sužinai ką nors nauja“, – pasakoja pašnekovė.

Vertėjos darbas Europos Parlamente, anot Jolitos, sudėtingas, kartais – itin įtemptas, tenka nuolat suktis pasaulio įvykių centre. „Kasdieniame darbe iššūkių kelia kalbos, aktualijų kaita. Kartais reikia ieškoti kūrybiškų sprendimų, tartis su kolegomis, kitų Europos Sąjungos institucijų vertėjais, specialistais. Tempas spartus, tačiau daug ką atperka bendravimas su kolegomis – puikiausiais savo srities specialistais, sąmojingais, tobulai valdančiais žodį, įvairiapusiais žmonėmis. Kokių savybių reikia vertėjui? Pirmiausia – labai gerai mokėti užsienio kalbą (geriau – ne vieną). Tiems, kurie norėtų paragauti vertėjo duonos, būtina puikiai mokėti ir savąją kalbą. Taip pat reikia užsispyrimo, atkaklumo, darbštumo, kantrybės, atidumo smulkmenoms. Žinoma, ir didžiulio noro“, – apibendrina pašnekovė.

2025 m. gegužės 24 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete sėkmingai baigėsi nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalbų mokymo(si) optimizavimas pasitelkus generatyvinį dirbtinį intelektą (GDI)“. Ši inovatyvi programa buvo skirta užsienio (lenkų, lietuvių, prancūzų, vokiečių) kalbų mokytojams, siekiantiems tobulinti skaitmenines kompetencijas, būtinas šiuolaikiniam kalbų mokymui(si).

Programą parengė ir įgyvendino tarpdisciplininė komanda: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos dr. Vitalija Kazlauskienė, dr. Kinga Geben, dr. Virginija Masiulionytė, dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, dr. Eglė Žurauskaitė, dr. Anastasija Belovodskaja, lektorė Irena Vysockaja; VU Teisės fakulteto lektorė dr. Neringa Gaubienė; Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas dr. Linas Petkevičius; užsienio ekspertės – Berlyno Humboldtų universiteto dėstytoja dr. Daniela Hartmann ir Salamankos universiteto docentė dr. Jeanne Sophie Renaudin. Į programos įgyvendinimą įsitraukė ir informacinių technologijų mokytoja ekspertė Liudmila Norkaitienė, Nacionalinės švietimo agentūros specialistė Ana Pavilovič-Jančis ir Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji vadovė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė.

Programa truko 270 akademinių valandų ir buvo organizuojama mišriuoju būdu, derinant nuotolines paskaitas, pratybas, konsultacijas ir savarankišką praktiką. Dalyviai mokėsi kurti mokomąją medžiagą naudodami įvairius GDI įrankius; susipažino su šių įrankių taikymu organizuojant mokymo(si) procesą, vertinant mokinių pasiekimus ir teikiant grįžtamąjį ryšį, diferencijuojant bei individualizuojant mokymosi turinį, sprendžiant administracines užduotis; gilinosi į etinius GDI naudojimo aspektus.

Baigiamoji metodinė konferencija „Programos refleksija ir apibendrinimas: gerosios patirties sklaida“, vykusi gegužės 24 d., tapo puikia proga pasidalinti įgyta patirtimi ir aptarti praktikos metu įgyvendintas veiklas. Dalyviai pabrėžė, kad programa pakeitė jų požiūrį į technologijų naudojimą mokykloje, padėjo sėkmingai integruoti dirbtinį intelektą į įvairias pedagogines veiklas ir paskatino drąsiau eksperimentuoti bei kurti įdomesnes, patrauklesnes pamokas. Praktika parodė, kad naudojant GDI mokinių įsitraukimas pastebimai didesnis: pavyzdžiui, mokiniams buvo daug įdomiau klausytis avatarų, nei įprastų garso įrašų. Užduotys, kuriose mokiniai patys turėjo naudoti dirbtinio intelekto įrankius, buvo puiki proga parodyti GDI technologijų ribas ir galimybes, ugdyti mokinių gebėjimus kritiškai vertinti GDI pateikiamus rezultatus. Buvo pastebėta, kad mokinių skaitmeninės kompetencijos nėra savaime suprantamas dalykas: daugelis mokinių žinojo tik populiariausius įrankius (pvz., ChatGPT), dažnai juos naudojo vien nusirašinėjimui ir nemokėjo net tinkamai formuluoti užklausų. GDI atsiradimas skatina permąstyti ir vidines mokyklų taisykles  - pvz., įtraukti nuostatus, numatančius, kad kilus įtarimams dėl nesavarankiško darbo, mokytojas gali papildomai paprašyti mokinio pakomentuoti savo darbą žodžiu.

Apibendrinant dalyvių įspūdžius, galima drąsiai sakyti, kad ši programa tapo įkvepiančia patirtimi – ji ne tik paskatino naujų technologijų naudojimą mokyklose, bet ir padėjo mokytojams bei mokiniams drąsiau, kūrybingiau ir atsakingiau pažvelgti į ateities ugdymo galimybes. Programos organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už atvirumą naujovėms, profesinį bendradarbiavimą ir aktyvų dalijimąsi vertingomis idėjomis.

Projektas Nr. 10-046-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas „NextGenerationEU“ lėšomis.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

2025 m. gegužės 20 d., 17.00 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko tarpdisciplininiai tarpfakultetiniai akademiniai debatai „Diskursas ir visuomenė“, kuriuos laimėjo Filosofijos fakulteto (FLF) komanda – Žymantė Brazauskaitė ir Justas Asmonas. Debatų dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga trijų ekspertų komisija – savo sričių profesionalai ir aktyvūs visuomenės veikėjai: JAV ambasados diplomatas Jonathan P. Herzog, VU partnerystės prorektorius prof. Artūras Vasiliauskas bei Jungtinės Karalystės ambasados atstovas Markas Passas.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Šių metų debatai išsiskyrė ne tik dalyvių intelektiniu pasirengimu, bet ir unikaliu formatu – studentų komandos rengė moksliniais tyrimais pagrįstas tezes, atspindinčias jų akademines disciplinas ir būsimą profesinę kryptį. Dalyvavo keturios komandos iš Filologijos, Filosofijos, Teisės, bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų. Diskutuota aktualiomis šiuolaikinės visuomenės temomis:

1. Algoritmais valdomos socialinės žiniasklaidos priemonės kenkia visuomenės darnai.

• Propozicija: Agnė Semėnaitė (FLF) ir Fausta Bauer (FLF) – 102 t.
• Opozicija: Lėja Ažukaitė (EVAF) ir Kristė Blažiūnaitė (FSF) – 102 t.

2. Kobotų integracija objektivizuoja žmogaus kompetencijas.

• Propozicija: Maria Dreer (FLF) ir Austėja Bražaitė (FLF) – 97 t.
• Opozicija: Džiugas Jurevičius (TF) ir Ernestas Kliučnikovas (FLF) – 81 t.

3. Lyderystė yra nuo konteksto priklausantis įgūdis.

• Propozicija: Žymantė Brazauskaitė (FSF) ir Justas Asmonas (FSF) – 109 t.
• Opozicija: Konstantin Lyskoit (TF) ir Anastasija Dukalskaja (TF) – 107 t.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Po įtemptų ir argumentuotų diskusijų į superfinalą pateko dvi daugiausiai taškų surinkusios komandos. Jos turėjo parengti tezes labai ribotam laikui skirta tema:

4. Dirbtinis intelektas yra kaip GPS – jis garantuoja atvykimą, bet neatsižvelgia į tikslo pageidaujamumą.

• Propozicija: Konstantin Lyskoit (TF) ir Anastasija Dukalskaja (TF) – 84 t.
• Opozicija: Žymantė Brazauskaitė (FLF) ir Justas Asmonas (FLF) – 97 t.

Žiūrovų simpatijų prizas atiteko Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programos studentei Faustai Bauer – už įtaigią kalbėseną, aiškią argumentaciją ir gebėjimą įtraukti auditoriją. Šis apdovanojimas atspindi ne tik išskirtinius retorinius gebėjimus, bet ir aktyvų žiūrovų įsitraukimą, pabrėždamas debatų kultūros reikšmę universiteto bendruomenėje.

Renginys vainikavo bendrauniversitetinio kurso „Akademiniai debatai“, vykdomo Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programoje, baigiamąją dalį. Jis skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir suburia skirtingų fakultetų studentus, kuriuos vienija pagarbi, atvira ir moksliniais tyrimais pagrįsta diskusija. Tokie debatai tampa svarbia platforma akademinei bendruomenei augti, kurti vertybėmis grindžiamą viešąjį diskursą bei ugdyti kritiškai mąstančius, atsakingus ir argumentuotai kalbančius būsimos visuomenės lyderius.

Gegužės 14-25 d. penkiuose Lietuvos miestuose tarptautinis menininkių trio kvies gyventojus į muzikinį istorijų pasakojimą „Partizanių dainos“. Šis pasakojimas buvo sukurtas ir pirmą kartą pristatytas Prancūzijos publikai Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, o nuo gegužės 14 d. jį nemokamai galės pamatyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės miestų gyventojai bei svečiai.

„Pasirodymo metu pasakojame moterų kovotojų istorijas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. Pasakojame ir dainuojame apie moteris, kurios pasipriešino priespaudai, okupacijai, neteisingoms bei nežmoniškoms situacijoms. Kurdamos pasirodymą su kolegėmis iš Prancūzijos ir Ukrainos atradome stebėtinai daug bendrų dalykų tarp mūsų trijų šalių istorijos – tiek ryžtą priešintis okupacijai ir neteisybėms, tiek moterų indėlio „pamiršimą“. Iš šių bendrų atradimų ir gimė pasakojimas-pasivaikščiojimas su publika, į kurį įterpta ir muzikinių elementų“, – pasakoja šiuolaikinio istorijų pasakojimo pradininkė Lietuvoje, profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė.

Kartu su lietuve pasakotoja Milda Varnauskaite šį muzikinį pasakojimą-pasivaikščiojimą kūrė prancūzų aktorė ir pasakotoja Ariane Pawin bei ukrainietė dainininkė Oksana Zhuravel-Ohorodnyk.  

„Pasirodymai-pasivaikščiojimai yra viena iš mano kūrybos dalių, kurią renkuosi: tai būdas paskatinti žiūrovus pažvelgti į jiems pažįstamas erdves kitaip, poetiškai ir vaizdingai, atkreipti dėmesį į detales ar net iš naujo atrasti vietą, kuri jiems atrodė pažįstama. Tokiu būdu „Partizanių dainos“ iš tikrųjų yra tai, ką mes vadiname „kūryba vietoje“: kiekvieną kartą, kai atliekame pasirodymą, mes jį iš naujo ir kuriame, nes kiekviena erdvė ir aplinkos objektai tampa pasakojimo dekoracijomis ir dalimi. Reali erdvė sukuria daugialypį aidą su mūsų pasakojamomis istorijomis bei moterų likimais, kuriuos perduodame žodžiais ir veiksmais”, – apie Lietuvoje dar kiek neįprastą pasirodymo-pasivaikščiojimo formatą kalba prancūzė pasakotoja Ariane Pawin bei priduria, jog Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais su ginklais rankose ar rašomosiomis mašinėlėmis po pažastimi, nešdamos lagaminus ar gamindamos netikrus dokumentus, moterys užėmė daugelį pasipriešinimo naciams pozicijų.

Lietuvoje nuo 1944 m., kovodamos su sovietų okupacija,  moterys, kaip ir vyrai, perėjo į pogrindį. Moterys kartu su vyrais ėjo į mišką ir kovojo arba įsitraukė į partizaninį karą: dirbo ryšininkėmis, slapstėsi bunkeriuose, rašė eiles.

Ukrainoje šiuo metu daugiau nei 60 000 moterų kovoja gindamos savo šalį nuo Rusijos agresijos. Jos yra gydytojos, mokytojos, žurnalistės, politikės, menininkės.

„Spektaklio muziką daugiausia sudaro ukrainiečių liaudies dainos – lopšinės, raudos ir pasipriešinimo dainos. Jos man intuityviai atėjo į galvą per repeticijas: kai mintyse klausiausi teksto, natūraliai atsirasdavo tam tikros melodijos. Prisimindavau konkrečias dainas ir jos beveik paslaptingai rasdavo savo vietą pasakojime, susipindavo su istorija ir pagilindavo jos prasmę”, – procesu parenkant pasirodymui dainas dalinosi O. Zhuravel-Ohorodnyk.

Vienas iš pasirodymų vyks ir Vilniaus universiteto erdvėse – čia istorijų pasakojimo kultūra jau ne vienerius metus yra gyva ir puoselėjama.

Vilniaus universitete jau septynerius metus nuosekliai puoselėjame istorijų pasakojimo kultūrą. Džiugu, kad turime galimybę prisidėti prie visiškai naujo istorijų pasakojimo formos kūrinio, kuris užgimęs Prancūzijoje atkeliauja iki Vilniaus universiteto erdvių. Svarbu paminėti, kad šios erdvės slepia daugybę istorijų ir viena jų – VU bibliotekininkės Onos Šimaitės – nepaprastai ryžtingos ir drąsios moters, gelbėjusios žydų vaikus iš Vilniaus geto, istorija. Tikiuosi, kad tokie pasakojimai įkvėps stiprybės ir tikėjimo žmogiškomis vertybėmis, – sako VU Kultūros centro vadovė Gintė Jokubaitienė.

Pasitelkdamos istorijų pasakojimo žanrą, muziką ir dainas, muziejuose saugomas istorines vertybes, įtraukdamos žiūrovą į veiksmo sūkurį, menininkės subtiliai atskleis dramatiškus išgyvenimus ir jį lydintį buitinį kontekstą. Pasakojimo pasirodymas – tai trikalbė muzikinė kelionė, poetiška ir džiaugsminga, gili ir galinga, piešianti šių pasipriešinimo moterų iš skirtingų Europos kampelių portretus. Tai šių moterų istorijų dialogas.

Renginiai nemokami, tačiau reikalinga registracija.

Vilniuje pasirodymai vyks:

Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, Universiteto g. 3,  gegužės 24 d. 12:00 ir 15:00 val. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Buvusioje areštinėje, T. Kosciuškos g. 1, gegužės 25 d. 15:00 val. 

Pasirodymo gastroles Lietuvoje finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Atviros Lietuvos fondas, Vilniaus universiteto Kultūros centras, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno IX forto muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Prancūzijos institutas ir Paryžiaus miestas.

Lietuvių gestų kalbos literatai ir „Poezijos pavasaris“ kviečia į unikalų ir jau tradicija tampantį, pirmosios ponios Dianos Nausėdienės globojamą festivalio renginį – čia poezija ir literatūros kūriniai nebus skaitomi balsu ar užrašyti tekstu, jie bus matomi, suvokiami ir patiriami lietuvių gestų kalba!

Gegužės 28 d. trečiadienį, 18.00 val. vakare LR Prezidento rūmuose, Kolonų salėje vyks visiškai kitoks, unikalaus formato ir daugeliui dar nė kartą nepatirtos raiškos „Poezijos pavasario“ renginys „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Vakaro metu bus pristatyta 11 kūrinių, iš kurių net 10 dienos šviesą išvys pirmą kartą – tad visi vakaro svečiai bus visiškai naujos programos liudytojai. Programoje – autentiški, originalūs lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros kūriniai: giliai, kartais skaudžiai, o kartais ir itin šmaikščiai kalbantys apie LGK kelią Lietuvoje ir svetur, kūriniais metaforiškai kalbama apie šios kalbos ir bendruomenės liudijimą. Vakaras apjungia LGK kalbinį ir kultūrinį paveldą ir prieš trisdešimt metų LR Vyriausybės pripažinimą – LGK yra Lietuvos kurčiųjų gimtoji kalba. Renginio metu bus daug LGK, o kad kūriniai ja būtų suprantami, artimesni kiekvienam žiūrovui, net nemokančiam LGK, su kūriniais bus supažindinama: pristatomas ne tik jų turinys, bet ir kūrybos užkulisiai. O suprasti ne tik kūrinių mintį, bet ir kaip ta mintis perteikiama, kokios metaforos slypi kūriniuose, kur yra rimas (!), kas yra literatūros kinematografiškumas ir kitos meninės raiškos priemonės, per pokalbius su autoriais pakvies LGK literatūrologė Anželika Teresė, ji – šio renginio iniciatorė ir srities puoselėtoja. Dalis minėtų raiškos priemonių bus įskaitomi gan lengvai, o dalis – atradimas! Su dalimi kūrinių žiūrovai pasiners ir į dar kitokį potyrį – kūriniai bus lydimi balso ir originalios gyvos muzikinės partitūros!

„Šis renginys – istorinis įvykis tiek kurtiesiems, tiek visuomenei. Kurčiųjų kuriami kūriniai pirma kartą bus taip arti visuomenės, su ja iš labai giliai galės susipažinti kiekvienas atvykęs“ – prieš metus, prieš patį pirmąjį į renginį sakė LGK poetė Erika Jočytė. Šiemet renginys jau tampa tradicija ir buria net kartas! „Poezijos kūrinį kūrėme kartu su mama – man tai nauja, jautri ir labai giliai paliečianti patirtis. Per kūrinį nardau po jos istoriją, jos vaikystę, jaunystę, gyvenimą. Tai labai suartina. O koks malonumas kartu repetuoti!”, – sako jaunos kartos poetė Justina Čiplytė. „Apie gestų kalbas pasaulyje tebesklando daug klaidingų mitų – kad ji neva viena pasaulyje, kad ja neįmanoma kalbėti apie abstraktus, ir kad metaforos yra neįmanomos! Žiūrovai galės ne tik išsklaidyti šiuos mitus, bet panerti į nematytas kalbos gelmes. Tai labai jautrus, intymus ir stiprus šios kalbos meninių tekstų, t. y. kultūrinio ir kalbinio paveldo, patyrimas“, – sako literatūros tyrėja Anželika Teresė. „Tai iš tiesų – unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, dar vieną kalbą, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus! Šis renginys – tramplynas! Galios pažinimo tramplynas, nes žiūrovai pamatys ir patirs daug dalykų, kurių net nesitikėjo, kad galima patirti per kalbą“, – tęsė mintį Teresė.

Šio didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasario“ renginiu kuriama tradicija atskleisti, supažindinti visuomenę ir skleisti žinią apie LGK ir jos paveldą – suprantamai ir aiškiai. Tai durys į kitonišką patirtį.

Įėjimas į renginį laisvas (nėra reikalingas pasas, patikra nevyks).

Gegužės 22–27 d. Filologijos fakultete viešės semiotikas Jean-Paul Petitimbert, kuris skaitys paskaitų ciklą „Marketing semiotics at work“.

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas, dėstęs Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Jean-Paul Petitimbert atlieka semiotinius rinkodaros tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Semiotikos kurse „Praktinė rinkodaros semiotika“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė semiotika ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba, kviečiame prisijungti visus, kam įdomu. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų tvarkaraštį galite rasti čia >>

Prisijungti galite ir nuotoliu per Ms Teams nuorodą, kurią galite rasti čia >>

Laukiame atvykstant!