Prof. Vytauto Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Su liūdesiu pranešame, kad netekome ilgametės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės narės doc. dr. Reginos Sinkevičienės. Velionė Regina Sinkevičienė buvo tuo metu veikusio Užsienio kalbų instituto Humanitarinių mokslų Vokiečių kalbos katedros vedėja. Doc. dr. R. Sinkevičienė prisidėjo prie germanistikos studijų plėtros, studentų ugdymo ir akademinės bendruomenės telkimo.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems.

Jau dvidešimtą vasarą – liepos 28–31 dienomis – skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų literatūros krypties studentai, doktorantai, dėstytojai, mokslininkai ir kitų humanitarinių sričių tyrėjai rinksis į akademinį seminarą „Literatūros salos“. Svarbiausias šios Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuojamos akademinės stovyklos požymis ir tikslas – dėstytojų ir studentų akademinė bendrystė, skirtingų humanitarinių disciplinų idėjinė apykaita. Seminaro programoje – akademinė konferencija, humanitarų diskusija, susitikimas su rašytoju, studentų vakaras bei geriausio literatūrologinio mokslinio straipsnio konkursas.

Kaskart skirtingose Lietuvos ar kaimyninių šalių vietovėse rengiamas seminaras šiemet, minint lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejų ir Baroko literatūros metus, įsikurs Dzūkijoje – barokiniame Liškiavos vienuolyno ansamblyje. Seminaro tema – „Menai ir tinklai“ – siejama su Baroko kultūrai ir M. K. Čiurlionio kūrybai būdingu menų sinteziškumu ir šiuolaikinės kultūros savybe – tinkliškumu.

Konferencinėje dalyje literatūros mokslininkai (dr. Gintarė Bernotienė, dr. Neringa Butnoriūtė,  dr. Nida Gaidauskienė,  dr. Giedrė Ivanova,  doc. Jurga Katkuvienė, dr. Eleonora Terleckienė, doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė), istorikai (doc. Martynas Jakulis), filosofai (doc. Vilius Dranseika, Edvardas Šumila), menotyrininkai (doc. Laima Kreivytė) pristatys savo tyrimus, kurių problematika įvairi – nuo Liškiavos vienuolyno įkūrimo istorijos ir barokinės literatūros kritikos iki šiuolaikinio meno kuratorystės principų. Literatūrologai daugiausiai analizuos M. K. Čiurlionio kūrybinę biografiją, jo kūrybos pėdsakus XX a. poezijoje, taip pat – lietuvių literatūros ir muzikos sąsajas, šiuolaikinės literatūros bruožus Baroko kultūrinio palikimo kontekste. Seminaro vieta – Dzūkija – aktualizuoja ir partizanų kūrybą: doc. J. Katkuvienė pristatys tyrimą apie partizanės Dianos Glemžaitės poeziją. Seminare nuskambės ir dešimt studentų pranešimų įvairiais literatūros ir kitų menų bei jų sąveikų klausimais.

Seminaro tradicinės humanitarų diskusijos dėmesio centre – literatų plačiąja prasme savireprezentacijos ir misijos šiuolaikinėje visuomenėje problema. Kintant literatūros paskirčiai ir skaitmenizuojantis bei globalėjant literatūros sklaidos terpei, keičiasi ir rašytojų savivoka. Diskusijoje „Tarp eilučių ir tarp vaidmenų: šiuolaikinio literato vieta visuomenėje“ politinio korektiškumo ir žodžio laisvės, technologijų ir socialinių tinklų įtakos, globalumo ir sumišusių tapatybių klausimais kalbėsis rašytoja ir literatūrologijos doktorantė Akvilina Cicėnaitė, literatūros kritikė dr. N. Butnoriūtė, literatūros projektų organizatorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, menotyrininkė, poetė doc. L. Kreivytė, mokslininkas ir poetas prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Programos dalyje „Susitikimas su rašytoju“ šiemet viešės poetas, festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ pradininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kornelijus Platelis, ką tik išleidęs eilėraščių rinkinį „Su Ferdinandu“. Tradicija tapusi renginio dalis „Poezija iš atminties“ kvies dalyvius gražiausias eilėraščių eilutes ištarti garsiai atmintinai.

„Literatūros salų“ bendruomenė jau ketvirtus metus rengė geriausių mokslinių straipsnių konkursą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į humanitarų pagrindinę mokslinę veiklą – jų straipsnius, kuriuose pristatomi naujausi literatūrologų atradimai. Geriausių straipsnių autoriai bus paskelbti ir apdovanoti paskutinę seminaro dieną.

„Literatūros salų“ akademinė programa yra atvira visuomenei. Vieną dieną (liepos 30-ąją) seminaras persikels į Druskininkų biblioteką, kad mokslinė konferencija būtų prieinamesnė Druskininkų gyventojams ir svečiams.

Seminarą organizuoja VU Filologijos fakultetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Seminaro partneris Druskininkų biblioteka, seminarą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

Visą renginio programą galite rasti čia >>

Vilniaus universiteto / Justino Auškelio nuotr.

Belaukiant kito „Arqus Café“ sezono, Europos kalbų dienos proga „Arqus“ daugiakalbystės centras organizuoja specialų renginį „Language Dives“, skirtą pažinčiai su naujomis kalbomis.

Rugsėjo 26 d. siūlysime pasinerti į įvairias kalbas pradedančiųjų (A1) lygiu. Užsiėmimų metu išmoksite prisistatyti ir palaikyti trumpą pokalbį naująja kalba.

„Language Dives“ – tai galimybė dalyvauti „Arqus Café“ susitikimuose pasirinkta kalba, kurios iki šiol nesate mokęsi. Kiekvienas užsiėmimas truks 45 minutes. Kad dalyviai galėtų pasirinkti jiems įdomiausią ir patogiausią variantą, sieksime pasiūlyti kuo daugiau skirtingų laikų ir kalbų.

Šiuo metu ieškome savanorių, kurie norėtų vesti užsiėmimą savo gimtąja kalba. Registracija vyksta iki liepos 30 d. (imtinai).

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto alumnas ir jaunas literatūros kritikas Martynas Pumputis jau spėjo sulaukti priekaištų dėl savo aštrių recenzijų, tačiau juos priima ir rašo toliau. Pokalbyje su poete, eseiste ir literatūros kritike Giedre Kazlauskaite Martynas atvirai pasakoja apie kritiko darbo užkulisius, kaip pats pasirinko recenzento kelią, kaip derina leidyklos „Slinktys“ redaktoriaus, šių metų „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojo ir kritiko vaidmenis ir kodėl, jo manymu, net griežčiausia recenzija nepajėgi sumažinti skaitomų knygų populiarumo.

Tiems, kurie skaito „Šiaurės Atėnus“, „Literatūrą ir meną“, „Naująjį Židinį – Aidus“, Martynas jau yra pažįstamas kaip literatūros kritikas. Nors, kaip pats juokauja, tikriausiai yra įsiminęs dėl savo griežtesnių recenzijų, – tokia kritiko dalia, – nemažai rašo ir palankių. G. Kazlauskaitės paklaustas, kaip nutiko, kad pasirinko būtent tokį kelią, Martynas sveikos kritikos nestokoja ir sau bei sako studijų pradžioje bandęs rašyti poeziją, tačiau nepavyko: „Man grožinė kūryba nelabai ir sekėsi“.

O štai kritika Martyno dėmesį traukė visada. „Kai dar nerašiau recenzijų, kultūriniuose leidiniuose mane žavėjo būtent recenzijų skiltys. Galvojau, „oho, žmogus perskaito knygą ir tada skiria savo laiko jai aptarti“, – pasakoja Martynas ir prisipažįsta, kad recenzijas jam rašyti sekasi daug geriau. Pamėginęs literatūros kritiko darbą, už kurį labiau mėgsta tik skaityti, Martynas sako prie savo kūrybos grįžti nesvarstęs.

Ką galima kritikuoti, o ko nevertėtų

„Tu rašai gana aštrias recenzijas, su humoru ir ironija. Bet ar tau kartais negaila silpnesniųjų, ne pirmojo plano poetų. Ar tai neatrodo kaip gulinčiojo spardymas?“ – domisi Giedrė, mananti, kad rašymas didelės žalos visuomenei nedaro, yra kas užsiima ir daug žalingesniais niekais. Anot Martyno, kuris jau yra sulaukęs tokio priekaišto po apžvalgų apie Nijolės Daujotytės, Gintaro Bleizgio ir Ramūno Čičelio knygas, tokia pastaba ydinga ir nelabai pritaikoma kultūriniam laukui, nes autoriaus, kuris yra finansuojamas ir turi leidyklos užnugarį, auka pavadinti nebūtų galima.

O štai apie tuos, kurie kažkur regionų spaustuvėlėse už savo pinigus išsileidžia šimtą egzempliorių draugams ir giminaičiams, Martynas sako, kad jų kritikuoti nereikėtų, ir priduria, kad vienintelė, anot jo, prie silpniausiųjų autorių priskirtino Tomo Taškausko knyga, apie kurią yra rašęs, buvo išleista leidykloje.

Pašnekovai sutaria: kad ir kokios recenzijos – neigiamos ar palankios – svarbu, kad jos būtų konstruktyvios, neįžūlios ir nenukreiptos ad hominem.

O kaip su skaitytojų mėgstamomis, bet ne itin vertingomis knygomis? Martynas džiaugiasi, kad žmonės skaito, pastebi knygas, ir mano, kad knyga vienu metu gali būti ir populiari, ir nelabai pripažinta literatūros lauke. Tokiu atveju kritika veikia kaip atsvara: „Kuo knyga populiaresnė, tuo daugiau svorio reikia į kitą pusę. Jeigu ji nėra labai aukšto literatūrinio lygio, praėjus kažkiek metų, nebebus tokia populiari. Atsiminsime tik, kad ji buvo labai mėgstama skaitytojų“, o tai nebūtų labai gerai.

Ir kritikas turi jausmus

„Klausimas, kiek žmogus yra nusiteikęs kurti, jeigu viena recenzija atbaidytų jį nuo rašymo?“ – retoriškai klausia Martynas. Tačiau pasiteiravus, ar galvoja apie autoriaus poziciją, norą būti suprastam ir ar stengiasi įsilipti į jo batus, atsako suprantantis rašančius ir neneigiantis autoriaus teisės jaustis blogai dėl kritikuojamos knygos: „Neišvengiamai visiems žmonėms kyla tam tikrų emocijų, kai apie jų kūrinius kalba neigiamai ar teigiamai. Aš žinau, kad man irgi būtų liūdna ir turbūt skaudu, bet nemanau, kad išlieti emocijas recenzentui yra išeitis.“

Giedrės užklaustas, ar nesijaustų nejaukiai, jeigu, pvz., parašytų nelabai palankią recenziją apie universiteto dėstytojo (-os) knygą ir jis (ji) sureaguotų: „Žinai ką, Martynai, tu esi nebrandus“, atsako trumpai – jaustųsi ir būtų truputį liūdna, bet iš karto ir sutiktų, nes tame būtų tiesos.

Giedrė antrina Martynui: visur pasaulyje žmonės yra jautrūs, opūs kritikai ir įvairiai reaguoja į recenzijas. Vis dėlto visiems reikėtų laikytis tam tikro etiketo: rašyti savo vardu (ne slapyvardžiu), prisiimant visą atsakomybę už savo tekstą ar recenziją, neperžengiant ribų, kontroliuojant turinį, išlaikant civilizuotą diskursą.

Darbas su knygomis ir interesų derinimas

Mielai ir kitų filologinių darbų besiimantis Martynas per daug nenutolsta nuo kritiko veiklos – dirba su kitų žmonių kūryba. Šiais metais sudarė „Poezijos pavasario“ almanachą – anot Giedrės, tai gan bjauri užduotis, nes kai išeina almanachas, visi turi pretenzijų. Taip pat sudarinėja knygas. Nors Martynas mano, kad sudarytojo nuopelnas mažas, bet jam smagu dirbti su tekstais, ypač jeigu toji kūryba mažiau skaitoma ir mažiau žinoma, kaip Juozo Tysliavos. „Malonu XX a. pirmosios pusės autorių iš naujo pristatyti skaitytojams ir taip grąžinti į literatūros apyvartą“, – pripažįsta Martynas.

Leidykloje „Slinktys“ taip pat atsakingą darbą dirbantis Martynas sako, kad šališkumo pavyksta išvengti bandant atskirti savo, autorių ir leidyklos interesus: „Kai rašau leidyklos projektus Lietuvos kultūros tarybai, bandau negalvoti apie kritiką. O kai rašau kritiką, mėginu negalvoti apie leidyklos interesus. Žinau, tai atrodo įtartinai, nes automatiškai galima įžvelgti kokių nors paslėptų ketinimų. Vis dėlto esu žmogus, kuris parašė daugiausia neigiamų recenzijų apie „Slinkčių“ išleistas knygas...“

Paklaustas, ar nesulaukia priekaištų iš leidyklos vadovo, Martynas šypsosi ir sako su vadovu sutariantys, kad nuoširdumas yra vertybė.

Kritika būtina

Pačiam Martynui atrodo natūralu, kad į „Poezijos pavasario“ almanachą jis pakvietė savo kūrybą siųsti ir tuos rašytojus, apie kuriuos yra neigiamai atsiliepęs. Daugiau polemikos spaudoje literatūros tema pasigendantis Martynas tiki, kad kritika turėtų būti normalizuota. Prie šio tikslo bando prisidėti ir pats – į „Poezijos pavasario“ almanacho anketą įtraukė klausimą apie trijų nemėgstamų (ne kaip asmenų) autorių kūrybą. Jis mano, kad jeigu literatūros bendruomenė garsiai įvardytų savo antipatijas, nutiktų teigiamų dalykų.

„Labai norėčiau tikėti, kad jeigu normalizuotume kalbėjimą apie tai, kas nepatinka, galbūt kritiškos recenzijos nekeltų tokių aštrių reakcijų. Gal nebūtų ir išpuolių prieš kritikus. Be to, norint atsakyti į tokį klausimą tektų perskaityti bent kelias knygas, jas įvertinti ir argumentuoti kodėl – visiška smegenų mankšta“, – kritikos pliusus vardija tas, kuriam kritika yra įgūdis ir mielas darbas.

Filmuotą Giedrės Kazlauskaitės ir Martyno Pumpučio pokalbį kviečiame žiūrėti „YouTube“ kanale.

Hanos Holub nuotr.

Lituanistinių studijų katedros rengiami tradiciniai Vasaros lituanistikos kursai šiemet vyks nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 1 d. Mokytis lietuvių kalbos atvyksta 98 dalyviai iš 28 šalių. Daugiausia studentų – 33 – atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 13 – iš Vokietijos. Po vieną, du ar kelis studentus – iš Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Singapūro, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos.

21 kursų dalyvis dalyvauja su Švietimo mainų ir paramos fondo finansavimu.

Lietuvių kalbos studentai mokysis kasdien po 4 arba 6 akademines valandas, pradedančiųjų, pažengusiųjų ir jau mokančiųjų grupėse. Kursus ves 11 dėstytojų: Lina Vaškevičienė, Ieva Ancevičiūtė, Elvyra Petračiūnienė, Rita Migauskienė, Vaida Našlėnaitė Eberhardt, Aurelija Kaškelevičienė, Giedrė Junčytė, Aušra Valančiauskienė, Inga Daraškienė, Daiva Litvinskaitė ir Eglė Gudavičienė.

Hanos Holub nuotr.

Po pietų kursų dalyviai klausysis paskaitų apie Lietuvos kultūrą – istoriją, kalbą, literatūrą, socialinį ir politinį gyvenimą, kasdienę kultūrą, bitininkystę, meną. Jie taip pat šoks ir dainuos kartu su VU folkloro ansambliu „Ratilio“. Bus organizuojamos ekskursijos po Vilniaus universitetą, Vilniaus arkikatedros požemius, Senamiestį ir į KGB muziejų.

Šeštadieniais kursų dalyviai vyks į Trakus ir Kauną.

Renginio programą galite rasti čia >>

Daugiau informacijos rasite nuorodoje >>

Liepos 3-6 dienomis Druskininkuose vyks 34-oji akademinių studijų savaitė „Baltos lankos“, kasmet sutraukianti per šimtą dalyvių – mokslininkų, dėstytojų, studentų bei jiems prijaučiančių, – besidominčių humanitarinių, socialinių bei gamtos mokslų sritimis. Renginyje bus pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, išmėginami įvairūs metodologiniai įrankiai, keliami klausimai ir rengiamos diskusijos, skatinamas tarpdisciplininis ir tarpinstitucinis mokslininkų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas.

2025 m. „Baltų lankų“ programa siūlo platų temų spektrą: Lietuvos filosofijos bei dailės tyrimų apžvalgos, fenomenologija, partizanų fotografijos, irracionalumas ir autoritarizmas pasaulio politikoje, architektūros istorija, dirbtinis intelektas, logikos istorija, matematika kaip kultūros reiškinys ir kitos.

Lino Daugėlos nuotr.

Pranešėjai ir pranešėjos – žinomi savo sričių specialistai, akademikai: filosofai Algis Mickūnas, Arūnas Sverdiolas, Gintautas Mažeikis, Jonas Dagys, Mintautas Gutauskas, Laurynas Peluritis, filosofės Danutė Bacevičiūtė, Jolanta Saldukaitytė, literatūrologas Saulius Žukas, Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė, meno istorikė Giedrė Mickūnaitė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, matematikas Rimas Norvaiša.

Ilgametis „Baltų lankų“ savaitės pranešėjas bei dalyvis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Mintautas Gutauskas šį renginį apibūdina kaip turintį ypatingą atmosferą.

„Baltos lankos“ yra išskirtinės savo atmosfera ir laiko ritmu. Tarpdalykinė erdvė išplečia akiratį, pažadina vaizduotę ir protą. Čia susitinki su kolegomis ir studentais, čia nėra laipsnių, titulų, administracinių protokolų, čia gali neskubėdamas bendrauti tiek apie dalykus, tiek apie tai, kas ateina į galvą pušų paunksmėje. Čia, priešingai nei konferencijose, beveik visi spėja pasakyti, ką norėjo, beveik visi spėja paklausti, kas parūpo; o kas nespėja ko aptarti – tam dar lieka vakaras, naktis ir Liškiava“, – pasakoja VU filosofas.

Renginio metu numatomas naujausios prof. Arūno Sverdiolo knygos „Dirbinio rastis ir tvermė“ pristatymas, kuriame į diskusiją kviečiami įsitraukti ir kiti savaitės dalyviai bei dalyvės.

Lino Daugėlos nuotr.

„Naujausia knyga pratęsia ankstesnėje knygoje „Steigtis ir sauga“ (1996) nagrinėtus pavyzdinius ir kartotinius veiksmus, lemiančius socialumą, bendrą žmonių egzistenciją, skirtingų istorinių bendrijų susibūrimo pamatus. Knygoje nuo pavyzdinių veiksmų pereinama prie veikalų ir dviejų svarbiausių jų buvimo būdo dėmenų – rasties ir tvermės. Šie dėmenys būdingi veikalams todėl, kad jie būva pasaulyje, laiko akiratyje. Veiksmas prasideda, tęsiasi ir baigiasi, o veikalas tampa tuo, kas jis yra, veiksmui pasibaigus, suteikus prasmei dirbtinį kūną. Vis dėlto veikalas auga iš veiksmo šaknies. Knygos pagrindinė tema yra ypatingų veikalų – dirbinių, gaminių ir tiekinių, sudarančių materialiąją kultūrą – rastis ir tvermė, gyvavimas žmonių pasaulyje“, – apie knygą pasakoja autorius.

Renginio dalyviai taip pat turės galimybę diskusijas tradiciškai perkelti į vakaronę ant Liškiavos piliakalnio. Esant galimybei bus lankomas Liškiavos vienuolyno ansamblis ir Švč. Trejybės bažnyčia.

Lino Daugėlos nuotr.

Kviečiame registruotis. Daugiau informacijos rasite čia >>

Tekstą parengė Aurita Petrulytė ir Justina Katauskaitė.

Iki susitikimo!

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) iškilmingai baigia dar vienerius studijų metus. Birželio 27 d. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykstančiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus ir iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš universiteto pašalintiems VU bendruomenės nariams. Renginio metu tylos minute taip pat pagerbti akademiniais metais išėję VU studentai, darbuotojai, senjorai.

Šv. Jonų bažnyčioje simboliniais atminties diplomais iškilmingai buvo pagerbti 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės nuo totalitarinių režimų nukentėję ir iš VU pašalinti jo bendruomenės nariai.

Tarp jų – Ekonomikos ir prekybos fakulteto studentai Vytautas Stonis, pašalintas 1948 m. už tai, kad buvo „buožės vaikas“, ir Gediminas Šinkūnas, pašalintas 1977 m. už „elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu“.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas keletą simbolinių diplomų įteikė okupaciniu laikotarpiu neteisybę patyrusių VU studentų ir darbuotojų giminaičiams. Likusieji diplomai, garsiai perskaičius nominantų pavardes, perduoti į VU muziejų, nes nei pačių nominantų, nei jų giminaičių rasti nepavyko.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Geriausios socialinių ir humanitarinių mokslų sričių publikacijos kategorijoje apdovanojimus gavo Filologijos fakulteto vyresnysis mokslo darbuotojas Artūras Ratkus. Už geriausią taikomąjį darbą apdovanotas Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto asistentas Alius Jaskelevičius.

VU rektoriaus padėkos įteiktos absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais. Padėkas gavo 50 pirmosios ir 69 antrosios pakopos studijų programų absolventai, tarp jų pirmosios pakopos Filologijos fakulteto absolventai – Monika Kazabuckaitė ir Laura Grizickaitė.

Padėkos įteiktos ir antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programų absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais, tarp jų Filologijos fakulteto absolventams – Benediktui Vachninui ir Viltei Stukaitei.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Plačiau apie renginį skaityti pateiktoje nuorodoje >>

Praėjusiais metais, Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, Sorbonos ir Vilniaus universitetai pasirašė strateginės partnerystės sutartį. Bendradarbiavimui įgaunant konkretesnę formą, praeitą savaitę VU viešėjo Sorbonos universiteto prezidentė prof. Nathalie Drach-Temam su delegacija. Vizito metu net devyni vieno seniausių pasaulyje universiteto atstovai susitiko su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku, VU mokslininkais.

Dalijamės akimirkomis iš Filologijos fakultete birželio 27 dieną įvykusio susitikimo su Sorbonos universiteto prancūzų literatūros profesoriumi Maxime Decout ir Slavistikos katedros profesore Luba Jurgenson. Nuotraukose: svečiai iš Sorbonos universiteto bei VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, mokslo ir strateginės plėtros prodekanas doc. dr. Giedrius Tamaševičius, Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedros vadovė prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan, dėstytoja Greta Štikelytė, doc. dr. Paulius Jevsejevas, VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys, prof. dr. Kristupas Sabolius.

Šio vizito Lietuvoje metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Sorbonos universiteto prezidentei prof. Nathalie Sylvie Drach-Temam įteikė Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždę“. Apdovanojimas įteiktas už kryptingą darbą stiprinant Lietuvos ir Prancūzijos universitetų bendradarbiavimą.