Viniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Šiais metais rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinės stipendijos laimėtoja paskelbta Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantė Rasa Alė Petronytė.

Vydūno jaunimo fondo įsteigta stipendija Rasai Alei Petronytei skirta už jos aktyvią savanorišką veiklą lituanistikos srityje bei pastangas išsaugoti ir skleisti etnokultūrinį palikimą.

Nuoširdžiai sveikiname laureatę!

Dr. Ernesta Kazakėnaitė / Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Iš pernai įkurto prof. J. Kazlausko vardo subfondo filologijos mokslui remti investicijų grąžos šiemet paskirta pirmoji vardinė premija pradedančiajai mokslininkei už išskirtinį mokslinį darbą filologijos mokslo srityje. Šių metų laureate tapo dr. Ernesta Kazakėnaitė, jai atiteko 3 500 eurų premija.

Prof. Jono Kazlausko premijos įteikimas. Iš kairės: VU fondo direktorius Justinas Noreika, laureatė dr. Ernesta Kazakėnaitė, prof. J. Kazlausko dukra, mecenatė Eglė Danielienė, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas (Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.)

Premija įteikta iškilmingos diplomų įteikimo ceremonijos filologijos absolventams metu. Kalbėdama renginyje, dr. E. Kazakėnaitė pacitavo fragmentą iš dainos, kuri, kaip manoma, buvusi mėgstamiausia paties prof. J. Kazlausko. Ji buvo užrašyta Būdų kaime – netoli Birštono, mokslininko gimtinės:

Upės plauks į melsvą tolį,
Gervės grįš ir vėl išskris.

„Gervės šiandien man ne tik Jonas Kazlauskas, vis grįžtantis į baltistikos pasaulį per savo knygas ir šią gražią paramos iniciatyvą, bet ir jūs, mieli absolventai, kurie kaip gervės išskrendate, bet, labai tikiuosi, bent trumpam ateity ir sugrįšite“, – linkėjo dr. E. Kazakėnaitė.

Sveikiname laureatę!

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Šiemet prof. Vandos Zaborskaitės premija už geriausius MA baigiamuosius darbus, skirtus lietuvių literatūrai, buvo apdovanoti du Literatūros antropologijos ir kultūros programos magistrai: Deimantė Blusevičiūtė už MA darbą „Istorinės lietuvių literatūros ir istoriografijos sąveikos XIX a. pab.-XX a. pr.“ ir Vilius Jakubčionis už MA darbą „Gyvūnų vaizdavimas Juozo Apučio, Romualdo Granausko ir Antano Ramono novelėse“ (vadovė prof. Brigita Speičytė).

Deimantė Blusevičiūtė aiškinosi, kaip moderniosios lietuvių kultūros emancipacijos laikotarpiu bendradarbiavo rašytojai ir istorikai (kartais – viename asmenyje), kurdami Lietuvos praeities vaizdinius, kultūrinės atminties formas, kokius kolektyvinės atminties domenus užsiėmė literatūra ir istoriografija, pretenduodamos į profesionalų meną ir mokslą.

Vilius Jakubčionis tyrė gyvūnų vaizdavimo menines strategijas iškiliausių lietuvių modernizmo prozininkų novelėse, remdamasis nuostata, jog „žmogaus ir gyvūno susitikimas nustebina, sukrečia, įdėmus žvilgsnis į žvėries, ūkio gyvulio ar augintinio akis neišvengiamai sukeistina ir suproblemina nusistovėjusį santykį“. Magistras aiškinosi, kaip šiame santykyje su gyvūnu atsiskleidžia žmogaus ir gyvūno suvokimas, etinė ir estetinė perspektyva.

Premiją, įsteigtą prof. V. Zaborskaitės valia, jau antrą dešimtmetį, bendradarbiaudama su VU FLF Lietuvių literatūros katedra, mecenuoja profesorės dukra mokytoja lituanistė Virgilija Stonytė.

Sveikiname laureatus!

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad profesoriui habil. dr. Bonifacui Stundžiai įteikta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno atminimą įamžinanti premija.

Kalbininkui B. Studžiai premija skirta už baltistikos, ypač akcentologijos, tyrimus, svarų indėlį į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo kodifikaciją, už jaunosios kartos mokslininkų rengimą, baltistikos tyrimų tarptautiškumo plėtrą, lituanistikos mokslo sklaidą bei ilgametę visuomeninę lituanistinę veiklą.

Nuoširdžiai sveikiname!

Dienos šviesą išvydo naujas VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Kiškio miegas“. Leidinį sudaro lietuvių ir anglų patarlės, priežodžiai bei palyginimai, kurių pagrindinis veikėjas yra kiškis, ar zuikis, kaip pasakytų žemaičiai. Tai labai greitas ir vikrus gyvūnas, tad nenuostabu, jog ir patarlėmis dažnai perteikiamas greitumas, vikrumas, lengvumas, skuba. Daugybe patarlių išreiškiama baimė, bailumas ar baikštumas. Nemažai jų vartojama pasiteisinant ar kitą pateisinant. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais, pateikti tiesioginiai ar netiesioginiai atitikmenys anglų kalba. Pabaigoje skaitytojas ras temų rodyklę ir lietuvių bei anglų patarlių rodykles. Ši knyga puikiai tinka tiek lietuvaičiams, norintiems gražiai kalbėti gimtąja kalba ir geidaujantiems turtinti anglų kalbos žinias, tiek kitataučiams, trokštantiems šnekėti vaizdinga lietuvių kalba. Taip pat mokytojams, kurie stengiasi rasti papildomų ugdymo priemonių, ir vertėjams, ieškantiems šmaikštaus, taiklaus ar sąmojingo posakio ir atitikmens. 

Dvikalbį žodyną puošia šmaikščios jaunosios kartos atstovės Gustės Bačiulytės iliustracijos, kurios taikliai atskleidžia kiškio charakterį smulkiosios tautosakos kūriniuose.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Vilniaus universiteto / Justino Auškelio nuotr.

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė dr. Simona Kontrimienė su kolegomis iš Medicinos ir Filosofijos fakultetų bei Gyvybės mokslų centro vykdys Lietuvos mokslo tarybos trejų metų projektą pagal pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ pavadinimu „Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę“.

Projekto tyrėjai matuos tyrime dalyvaujančių mokytojų stresą ne tik subjektyviais apklausos instrumentais, bet ir objektyviais biožymenimis iš mokytojų plaukų ir seilių, taikys dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) intervencijas bei tirs jų poveikį mokytojų patiriamam stresui ir perdegimui.

Nuorodą į lrytas.lt straipsnį šia tema rasite čia >>

Gražinos Jočytės nuotr.

Gegužės pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasario“ lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros vakaras „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Nors nuo šio renginio praėjo jau nemažai laiko, dar norisi prie jo sugrįžti.

Poezijos pavasario renginyje buvo galima stebėti originalius LGK kūrinius, kurie neturi sąsajų su žodinėmis kalbomis ir rašytiniu tekstu. Metaforas, kinematografiškumą, ritmą, neologizmus ir kitas meninės raiškos priemones LGK literatūros kūriniuose su kūrėjais aptarė ilgametę mokslinę patirtį šioje srityje turinti šio renginio iniciatorė ir rengėja, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto doktorantė ir jaunesnioji asistentė Anželika Teresė. „Tai iš tiesų – unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, dar vieną kalbą, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus!“ – pasakoja Anželika Teresė.

Gražinos Jočytės nuotr.

Tokių renginių metu LGK literatūra vis labiau matoma, keliami klausimai ne tik apie LGK gestakalbių kūrėjų statusą, bet ir būtinybė nuosekliai puoselėti šios srities žinių perdavimą jaunajai kartai, poreikis kurčiųjų ugdymo procese turėti galimybę susipažinti ir gilintis į originalius krašto LGK literatūros kūrinius, sisteminti, tirti kurčiųjų kalbinį ir kultūrinį paveldą bei dėti pastangas jį daryti vis prieinamesnį, labiau pasiekiamą plačiajai visuomenei.

2025 m. birželio 16–18 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Antikos muzikos paveldui skirta mokslinė konferencija 16th MOISA International Conference. Music in Greek and Roman Antiquity: Memory and Identity. Tai pirmas senovės Graikijos ir Romos muzikos paveldui skirtas renginys Lietuvoje, sutelksiantis daugybę užsienio ekspertų. Konferencijoje bus nagrinėjami muzikos ir kultūrinės atminties klausimai, gilinamasi, kaip Antikoje šis fenomenas susijęs su tapatybės, savivokos formavimu, perduodamomis tradicijomis. Kas suvokiama kaip sava ar svetima, kaip antikinių tekstų idėjos perimamos ir naujai pritaikomos vėlesnėse epochose. Pirmos dienos vakare numatytas ir praktinis pristatymas, kuriame Stefan Hagel (Austrija) ir Alessandra D‘Eugenio (Italija) svečiams leis pasiklausyti antikinių muzikos fragmentų. Renginys vyks anglų kalba, atviras visiems susidomėjusiems.

Organizacinis komitetas: Šarūnas Šavėla (VU, Filologijos fakultetas), Daiva Mitrulevičiūtė (Valdovų rūmai), Miglė Miliūnaitė (Kultūros tyrimų institutas), Matteo Notari (VU, Filologijos fakultetas).

Renginio partneriai: MOISA asociacija, Valdovų rūmai, Italijos Respublikos ambasada, Italų kultūros institutas.

Renginio programą galite rasti čia >>

Laukiame visų, norinčių pažinti muziką iš mokslo pusės.