Kultūrologė dr. Katarzyna Pasternak: Lenkijoje nepakankamai žinome apie Lietuvą

Lenkijoje iki šiol trūksta žinių apie lietuvių kalbą ir kultūrą, įsitikinusi Katarzyna Pasternak – humanitarinių mokslų daktarė, Ukrainos ir Lietuvos kultūrų tyrėja. Pasak jos, apie Vilnių ir bendrą šalių istoriją Lenkijos visuomenė žino pakankamai, tačiau šios žinios dažniausiai yra paviršutiniškos – lietuvių filmai, muzika, menas lieka užribyje.

„Lenkijoje vos keli istorikai skaitė Lietuvos istoriją, parašytą ne lenkų kalba. Tik dabar vis daugiau žmonių nori kalbėti lietuviškai ir skaityti šiuolaikines Lietuvos istorijos knygas. Anksčiau, pavyzdžiui, lietuvių knygos buvo verčiamos iš rusų kalbos. Šiandien daug jaunų specialistų dirba su lietuvių kalba ir lietuvių knygomis. Dėl to pasirodė nemažai kokybiškų lietuvių literatūros vertimų į lenkų kalbą. Taigi situacija – keičiasi“, – džiaugiasi pašnekovė.

Lietuvių kinas Lenkijoje – paraštėse

Dr. K. Pasternak rašo mokslinius tekstus apie lietuvių kultūrą, ypatingą dėmesį skirdama kinui. Tyrėja yra publikavusi straipsnį anglų kalba apie Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, pasakojantį apie Ireną, dirbančią kiaulių ūkyje. Pasak humanitarinių mokslų daktarės, apie lietuvių kiną Lenkijoje žinoma mažai, nors dėmesio vertų filmų netrūksta.

„Man atrodo, kad yra daug gerų lietuvių filmų, kuriuos vertėtų parodyti Lenkijoje. Neseniai Lenkijos kino teatruose buvo galima pamatyti Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“. Tai buvo išskirtinis atvejis, Lenkijoje beveik nevyksta lietuvių filmų festivaliai“, – sako kultūrologė.

Dėl tokio riboto matomumo daugelis Lenkijos žiūrovų nėra susipažinę su lietuvių kultūra. Trūksta ir mokslinių tyrimų, skirtų šiai temai, todėl ypač reikšminga tapo neseniai pasirodžiusi Dominyko Wilczewskio knyga „Litwa po litewsku“. Joje autorius pasakoja apie Lietuvos praeitį ir dabartį, nacionalinę tapatybę, kultūrą bei santykius su kaimynais, primindamas, kad Lietuvos istorija – tai ne vien Liublino unija, bendra kova dėl Žalgirio, „Ponas Tadas“ ar privalomas Aušros Vartų ir Rasų kapinių lankymas.

Projektas „Ukrainos paveldas“

Šiuo metu dr. K. Pasternak dalyvauja tarptautiniame projekte „HER-UKR: iššūkiai ir galimybės Europos Sąjungos kultūros paveldo politikai Ukrainoje“ (angl. Heritage of Ukraine: Challenges and Opportunities for the European Union’s Heritage Policy in Ukraine). Į projektą įsitraukę įvairių šalių tyrėjai nagrinėja ES užsienio politikos ir paveldo apsaugos sąsajas bei tai, kaip Ukrainoje ir Rytų Europoje formuojama istorinė atmintis. Mokslininkė tiria Lietuvos–Ukrainos ir Lenkijos–Ukrainos bendradarbiavimą.

„Analizuoju, kaip Lietuvoje kultūros institucijos, pavyzdžiui, muziejai, reaguoja į karą Ukrainoje. Lankydamasi Vilniuje pastebėjau, kad palaikymas Ukrainai čia labai matomas – mieste daug Ukrainos vėliavų ir solidarumo ženklų. Apsilankius MO muziejuje, dėmesį patraukė smulkmena – ant bilieto nurodyta, kad muziejus palaiko Ukrainą. Tokie ženklai rodo vertybinę institucijų poziciją“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, Lenkijoje tokių simbolių šiandien gerokai mažiau. Kultūriniai ir politiniai ryšiai pastaruoju metu yra sudėtingi, todėl aktualu palyginti, kokią poziciją Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu užima Lietuvos ir Lenkijos kultūros institucijos.

„Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, tačiau jų yra mažiau nei Lenkijoje. Viena iš priežasčių – lietuvių kalbą išmokti gerokai sunkiau. Žmonės dažniau renkasi vykti į šalis, kurių kalbos priklauso tai pačiai kalbų grupei, nes jas paprasčiau perprasti ir išmokti“, – teigia kultūrologė.

Pašnekovės nuomone, ukrainiečiams lengviau išmokti lenkų kalbą ir prisitaikyti gyventi Lenkijoje. Ukrainiečių kalboje yra nemažai archaizmų, kurie egzistuoja ir šiandien, nors lenkų kalboje jie jau nevartojami.

Dr. K. Pasternak pripažįsta, kad jai nelengva kalbėti lietuviškai – sunkumų kelia galūnės. Vis dėlto, mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. „Norint pažinti valstybę vertimų nepakanka – būtina kalbėti šalies žmonių kalba“, – įsitikinusi daktarė.

Pažintis su lietuvių kalba

Pirmoji dr. K. Pasternak pažintis su Lietuva ir lietuvių kalba nebuvo planuota. Pagal programą jai teko išklausyti socialinių mokslų daktarės Katarzynos Korzeniewskos paskaitą apie partizanus. Vėliau, atsiradus galimybei, ji išvyko studijuoti į Kauną. Tai buvo projektas, skirtas studentams, norintiems vykti į Lietuvą: skiriama trijų mėnesių stipendija, sudaromos sąlygos dirbti mokslinį darbą ir mokytis. Norinčiųjų dalyvauti nebuvo daug – Lietuva tuo metu daugeliui buvo menkai pažįstama. Ten tyrėja susipažino su dr. Greta Lemanaite-Deprati, Krokuvos Jogailaičių universiteto lietuvių kalbos dėstytoja.

„Dėl šių sutapimų esu ten, kur dabar esu. Ji pasiūlė prisijungti prie lietuvių kalbos studijų Krokuvoje. Greta yra tokia charizmatiška, kad visi, kurie lanko jos kursus, įsimyli Lietuvą“, – šypsosi mokslininkė.

Pašnekovė sako nuoširdžiai mylinti Lietuvą ir jaučianti, kad čia yra tarsi namuose. Jai patinka lankytis Lietuvoje, todėl kartu su bendradarbiais dažnai atvažiuoja ir per atostogas. Nors, anot K. Pasternak, Lietuva nėra itin populiari kelionių kryptis Lenkijoje, jai tai netgi patinka – čia mažiau lenkų turistų.

Dr. K. Pasternak pabrėžia ir universitetų bendradarbiavimo svarbą, dėkodama dr. G. Lemanaitei-Deprati, kuri Krokuvos Jogailaičių universitete nuolat moko lietuvių kalbos. Pasak jos, kiekvienais metais atsiranda studentų, norinčių daugiau sužinoti apie Lietuvą ir išmokti kalbėti lietuviškai. Dažniausiai tai yra lingvistikos studentai, kuriuos ypač traukia lietuvių kalba kaip viena archajiškiausių indoeuropiečių kalbų.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Atsitiktinai lietuvių kalbos pradėjęs mokytis taivanietis Wei-Chun Chiu sako, kad ji ne tik tapo įprastu „smegenų masažu“ ir būdu pabėgti nuo kasdienybės, bet ir paskatino įsigilinti į Lietuvos, Taivano ir Kinijos santykius bei skirtingas retorikas Lietuvos atžvilgiu šiai atidarius Taivaniečių atstovybę. Analizuojantis skirtingus Lietuvos įvaizdžius – nuo „priklausoma nuo JAV“ iki „artima ir patikima demokratijos sąjungininkė“ – Wei-Chun Chiu ir ateityje ketina gilintis į temas, susijusias su medijomis, kultūra bei politika.

Wei-Chun Chiu – politologas ir redaktorius – šiuo metu gyvena ir studijuoja Lenkijoje. Slavų kalbų bakalauro ir žurnalistikos magistro laipsnį jis įgijo Nacionaliniame Chengchi universitete Taivane. Tuomet nusprendė tęsti studijas Krokuvos Jogailaičių universitete. 2020 m. Wei-Chun Chiu pradėjo studijuoti lingvistiką. Renkantis pasirenkamuosius dalykus reikėjo apsispręsti dėl užsienio kalbos kurso. Kadangi dar nemokėjo naudotis universiteto sistema, jam automatiškai buvo priskirta lietuvių kalba.

„Nieko apie kalbą nežinojau... Pradėjau internete ieškoti informacijos. Supratau, kad ši kalba – sudėtinga: įvairi gramatinė sistema, daug sudėtingų formų. Dažnai sakoma, kad ji tinka „žmonėms, kurie arba rimtai domisi kalbomis, arba yra šiek tiek ekscentriški – tiesiog savotiški kalbų entuziastai“, – šypsosi Wei-Chun Chiu.

Sunerimęs parašė laišką dėstytojai dr. Gretai Lemanaitei, paaiškino situaciją ir pabrėžė, kad kalbą moka A0 lygiu. Laiško pabaigoje pridūrė – „ačiū“. „Dėstytoja pridėjo šypsenėlės jaustuką: jei žinai „ačiū“, vadinasi, jau pasiekei A0.1!“ – prisimena Wei-Chun Chiu.

Dabar jam atrodo, kad bandymas suprasti lietuvių kalbą yra tarsi smegenų masažas – klausaisi ritmiškų balsių ir galvoji apie kiekvieno žodžio kaitybą. Tai savotiškas pabėgimas nuo kasdienių darbų, studijų ir įtampos.

Šalia kalbos tyrinėjimų jis gilinasi ir į kitą jam svarbią sritį – Lietuvos įvaizdžio formavimą Kinijos ir Taivano viešojoje erdvėje. Šių savo tyrimų rezultatus Wei-Chun Chiu nuolat pristato Baltijos šalių konferencijose.

Lietuva – nuo sąjungininkės iki priešės

2021 m. Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė sulaukė nemažai dėmesio Kinijoje ir Taivane. Žiniasklaidoje kuriami skirtingi Lietuvos įvaizdžiai atkreipė tuo metu Krokuvoje lietuvių kalbą studijavusio Wei-Chun Chiu dėmesį. 2021–2023 m. Taivano televizijoje Lietuva buvo minima dažniau ir daugiausia teigiamai, tuo tarpu Kinijos centrinės agentūros atsiliepė apie šalį neigiamai.

„Kinijos žiniasklaidoje Lietuva pristatyta kaip šalis, pažeidžianti „vienos Kinijos“ principą ir išduodanti 1991 m. bendrą sutartį“, – sako politologas.

Anot jo, viešojoje erdvėje buvo nuolat pabrėžiama, kad Lietuva yra neteisi ir siunčia „klaidingus signalus“ Taivano nepriklausomybės šalininkams. Taip pat buvo teigiama, kad Lietuvos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV ir negali priimti savarankiškų sprendimų, o jos politikai yra trumparegiai.

„Pranešimuose tvirtinta, kad Lietuva už tokius veiksmus sulauks skaudžių pasekmių“, – sako Wei-Chun Chiu.

Priešingai nei Kinijos, Taivano žiniasklaidoje Lietuva buvo apibūdinama kaip artima ir patikima demokratijos sąjungininkė – šalis, kuri renkasi teisingą kelią, saugo nepriklausomybę ir suverenitetą. Straipsniuose buvo kreipiamas dėmesys ne tik į glaudžią abiejų šalių partnerystę su JAV ir NATO, bet ir į tarptautinę paramą iš Vokietijos, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės.

Wei-Chun Chiu savo tyrimuose nustatė tris pagrindines Taivano žiniasklaidos dėmesio Lietuvai kryptis: suasmenintas santykis, istorinis kontekstas ir ryšio kūrimas.

„Lietuva dažnai vaizduojama kaip artima draugė ir sąjungininkė, kovotoja už laisvę. Ši istorinė patirtis lyginama su Taivano ir Kinijos santykiais. Nemažai dėmesio skiriama krepšiniui ir net šokoladui“, – teigia pašnekovas.

Wei-Chun Chiu asmeninio archyvo nuotrauka

Mokytis įkvepianti aplinka

Kaip pasakoja pašnekovas, studijuojant lietuvių kalbą Krokuvos Jogailaičių universitete labiausiai jį žavi pozityvi ir mokytis įkvepianti aplinka. Nors pirmuosius dvejus metus lietuvių kalbos studijos buvo intensyvios, joms pasibaigus Wei-Chun Chiu tebelanko kursus kaip laisvasis klausytojas. Jis – ne vienintelis lietuvių kalbos entuziastas, kurso papildomai klauso ir nemažai buvusių jo kursiokų.

Anksčiau žinias taivanietis gilino ir lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje. Pirmąsyk – vasaros kursuose, kurie vyko Vilniaus, antrąsyk – Vytauto Didžiojo universitete. Taip jis pažino du Vilniaus veidus – vasaros ir žiemos.

„Kursuose mokėmės daug naujų žodžių ir gilinomės į sudėtingesnes gramatikos formas, ypač pusdalyvius ir padalyvius. Taip pat klausėmės lietuviškos popmuzikos, žiūrėjome filmus, skaitėme grožinę literatūrą, žaidėme vaidmenų žaidimus. Aš ilgiuosi popiečių, kai kavinėje darydavau namų darbus su latės puodeliu ir pyragaičiu, kartais klausydamasis lietaus. Po to išeidavau pasivaikščioti – vienąkart po liepos saule, kitąkart gruodžio prieblandoje“, – pasakoja Wei-Chun.

Lietuvoje Wei-Chun Chiu labiausiai žavi žmonės. Jis įsitikinęs, kad be žmonių vietos prarastų savo prasmę. Taivanietis puikiai prisimena, kaip pirmą kartą knygyne paklausė savininko, ar šis turi daugiau atvirukų – tuomet gavo dovanų net du atvirukų albumus. Nepaisant jo tarties, pašto darbuotoja buvo kantri, o bare jis sutiko malonų barmeną.

Wei-Chun Chiu toliau planuoja mokytis lietuvių kalbos ir stebėti naujienas užsienio žiniasklaidoje apie Lietuvą. Ateityje gilinsis į temas, susijusias su medijomis, kultūra, politika, ir aiškinsis, kaip jos veikia kalbą ir tapatybę. Netrukus su draugais žada apsilankyti Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė

Vytauto Kardelio nuotrauka

Docentas Bronius Dobrovolskis šiemet mini 95 metų jubiliejų.

Butkuose, Žarėnų valsčiuje, gimęs mokslininkas, baigęs Telšių mokytojų seminariją bei Klaipėdos mokytojų institutą, mokslus tęsė Vilniaus pedagoginiame institute bei Vilniaus universitete. Docentas visą gyvenimą gilinosi į įvairius ugdymo klausimus. 1968 m. apginta disertacija „Išskiriamųjų sakinio dalių preliminarinio mokymo problema“, daugiau kaip šešiasdešimt metų docento rengti mokykliniai lietuvių kalbos vadovėliai, mokomosios knygos, užduočių rinkiniai, praktiniai metodiniai patarimai mokytojams ir vyresniųjų klasių mokiniams bei moksliniai pedagoginiai leidiniai nepraranda aktualumo ir šiomis dienomis. Docentas yra mokytojavęs įvairiose mokyklose, vadovavęs įvairioms švietimo institucijoms, daugelį metų dėstęs lietuvių kalbos didaktiką Vilniaus universiteto studentams. Visą laiką studentus ir benradarbius žavėjo docento drąsa prisiimti atsakomybę, atkaklus darbštumas ir neginčijama kompetencija, tolerancija ir taktas, sugebėjimas nesukritikuoti oponento net ir tada, kai pastarasis iš tikrųjų klysta, o savo teisingą nuomonę pateikti kaip dar vieną galbūt galimą problemos sprendimo variantą. Visus stebina docento sugebėjimas aprėpti visa, kas dedasi akademiniame, pedagoginiame ir apskritai visuomenės gyvenime.

Džiaugiamės galėdami pasveikinti docentą su gražia sukaktimi ir neabejojame, kad prie sveikinimų prisijungia daug docento Broniaus Dobrovolskio išugdytų mokytojų.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Mokslo kolegijos atrinktų aukšto lygio 2024 m. mokslo darbų sąrašas.

Parsisiųsti sąrašą >

  Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Gruodžio 12 d. įvyko nuotolinis Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lektorių Romos Valiukienės ir Linos Marčiulionytės surengtas EcoLingua seminaras mokytojams, skirtas aplinkosauginių temų integravimui į kalbų mokymą.

Seminaro dalyviai susipažino su EcoLingua projekto tikslais, išklausė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovo Mindaugo Dainio pristatymą apie projektą „Tvari mokykla“, aptarė Burgoso universiteto dėstytojos dr. Lucía Muñoz Martín pristatytą pamoką pradedantiesiems, o World Café diskusijose kartu suteikė grįžtamąjį ryšį apie kuriamą mokymo medžiagą bei dalijosi savo patirtimi.

Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą ir vertingas įžvalgas bei kviečiame dalyvauti būsimuose nuotoliniuose renginiuose:

• sausio 15 d. 15.30-18.00;
• vasario 17 d. 13.00-14.45;
• kovo 12 d. 15.30-18.00;
• balandžio 16 d. 15.30-18.00.

Savo dėstymo praktikoje ši dėstytoja taiko aktyvaus ir iššūkiais grįsto mokymosi principus; jos seminarų metu studentai ne tik analizuoja teorinius šaltinius, bet ir sprendžia kūrybines bei analitines užduotis, reikalaujančias teorijos taikymo realiame kontekste. Pavyzdžiui, studijuodami „Anglų kalbą populiariojoje kultūroje“, studentai remiasi moksliniais darbais apie kalbos ir tapatybės, galios ar ideologijos sąsajas; šias įžvalgas taiko kritiškai analizuodami jiems artimą medijų turinį, pavyzdžiui, filmus, vaizdo žaidimus, dainų žodžius. Gal todėl būtent šis seminaras toks populiarus,  

Studentai sako, kad ši dėstytoja skatina juos diskutuoti, dalytis įžvalgomis, kūrybiškai mąstyti ir kritiškai žiūrėti į kalbos reiškinius. Jie sako, kad dėstytoja geba paaiškinti net pačias sudėtingiausias temas taip, kad ir ne pats mėgstamiausias dalykas gali tapti tuo, kurio užsiėmimų nesinorės jokiu būdu praleisti. Jie vertina tai, kad dėstytojai „rūpi kiekvienas studentas“, ji „stengiasi dėl studentų gerovės bei palaiko smagią ir draugišką seminarų atmosferą“, vertina asmeninius studentų pasiekimus ir jų nuomonę.

Sveikiname Jekateriną Šukalovą tapus geriausia 2025 m. Filologijos fakulteto dėstytoja!

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto, Tartu universiteto ir Latvijos universiteto rektoriai kasmet skelbia stipendijos konkursą. Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Šiais akademiniais metais konkursą rengia Vilniaus universitetas, skiriamos stipendijos dydis – 2000 eurų.

Kandidatuoti kviečiami Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.

Iš pateikto temų sąrašo reikia pasirinkti norimo sudėtingumo temą, o tada – 3 kalbas, 3 temas, 3 rašto darbus. Jų lauksime iki sausio 31 d. el. pašto adresu: .

Temos:

C1 lygio temos (arba temos rašantiems gimtąja kalba):

LT: Lietuva, Latvija, Estija: kiek svarbi mūsų bendrystė geopolitiniuose iššūkiuose?

LV: Lietuva, Latvija, Igaunija: cik svarīga ir mūsu vienotība ģeopolitiskajos izaicinājumos?

EST: Kas ja kui oluline on, et Leedu, Läti ja Eesti reageeriksid geopoliitilistele väljakutsetele ühtselt?

—

LT: Pirmajai latviškai ir estiškai knygai 500 metų: kuo mūsų kultūroms svarbus šis pirmosios knygos atskaitos taškas?

LV: Pirmajai latviešu un igauņu grāmatai – 500 gadu: cik mūsu kultūrām ir svarīgs šis pirmās grāmatas atskaites punkts?

EST: 500 aastat esimese läti- ja eestikeelse raamatu ilmumisest – mida see tähendab meie kultuurile?

—

LT: Mano universiteto vaidmuo stiprinant Baltijos šalių bendrystę

LV: Manas universitātes loma, stiprinot Baltijas valstu vienotību

EST: Minu ülikooli roll Balti riikide ühtsuse tugevdamisel

A1 / A2 lygio temos:

LT: Lietuvių, latvių ir estų kalbų mokymasis – mano didysis gyvenimo nuotykis

LV: Lietuviešu, latviešu un igauņu valodas apguve – mans lielais piedzīvojums

EST: Leedu, läti ja eesti keele õppimine – minu elu suur seiklus

—

LT: Paskutinė mano lietuviškai / latviškai / estiškai perskaityta knyga

LV: Pēdējā grāmata, kuru es izlasīju lietuviski / latviski / igauniski

EST: Viimane leedu /läti /eesti raamat, mida ma lugesin

—

LT: Įdomiausia Lietuvos / Latvijos / Estijos asmenybė

LV: Interesantākā Lietuvas / Latvijas / Igaunijas personība

EST: Kõige huvitavam isiksus Leedus / Läti /Leedus

Pirmojo etapo rezultatai bus paskelbti 2026 m. vasario 10 d. Finalinis konkurso etapas vyks 2026 m. kovo mėnesį Vilniaus universitete.

Daugiau apie konkursą galite sužinoti čia.