Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „Cosmology and Argument in Ancient Philosophy“, sutelkusi dėmesį į argumentavimo technikas, kuriomis senovės filosofai grindė kosmologines teorijas.

Renginyje dalyvavo vienuolika pranešėjų iš Kembridžo, Tiubingeno, Oslo, Ženevos, Notingemo, Mainco Johano Gutenbergo ir St. Andrews universitetų. Pranešimų temos apėmė platų spektrą – nuo pasaulio kaip teksto sampratos iki kosmologinės teologijos bei kosmoso kaip embriono idėjos.

„Tai pirmoji, mano galva, tokio tarptautinio lygio konferencija apie Antikos intelektualinę tradiciją Lietuvoje. Ji sudarys pagrindą tolimesniems tyrimams ir akademiniam bendradarbiavimui. Svečiai iš tokių institucijų kaip Kembridžas, Tiubingenas, Oslas teigiamai įvertino mūsų universitetą ir miestą“, – pažymi VU Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas.

Filologijos fakultetas džiaugiasi galėjęs prisidėti prie šios akademinės diskusijos ir tikisi, kad bendradarbiavimas tarp tyrėjų tęsis.

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.

Rugsėjo 3 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame jus į performatyvius poezijos skaitymus VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius), kur VU Filologijos fakulteto bendruomenės nariai, poetai ir draugai Dovydas Grajauskas ir Pijus Opera dalinsis savo kūryba.

Jų tekstus muzika apgaubs gitaristo Danieliaus Skeivelo ir bosisto Pijaus Oro atliekamos improvizacijos. Patyrę džiazo muzikantai kalbėsis su tekstais, o poetų tekstai įsiklausys į muziką.

Šis teksto ir muzikos dialogas – improvizacija, tad niekada tiksliai nežinosime, kur mus nuves ir kaip nustebins koncerto eiga – tegyvuoja kūrybiškumas.

Nemokamas renginys atviras visiems.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia >>

Maloniai kviečiame sutikti naujų 2025/2026 studijų metų pradžią drauge!

RUGSĖJO 1 D. PROGRAMA

9:30 Vilniaus universiteto vėliavos kėlimas Bibliotekos kieme.

10:00–11:00 Pirmakursių (bakalaurantų ir magistrantų) imatrikuliacijos ceremonija. Filologijos fakulteto dekanas pagal senovinę Universiteto tradiciją perskaitys kiekvieno, naujai įrašyto į studentų sąrašus, vardą ir pavardę. Vieta: Šv. Jonų bažnyčia.

11:00–13:00 Susitikimai su SPK (studijų programų komitetais). Susipažinsite su savo dėstytojais, studijų programos ypatumais.

12:00–13:00 Pirmakursių susitikimai su VU SA FilF kuratoriais. Vieta: Filologijos fakulteto kiemeliai (Universiteto g. 5)

14:45–15:30 Tradicinė Vilniaus universiteto bendruomenės eisena. Vilniaus universiteto bendruomenė šventiškai žygiuos nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo.

15:30–16:30 Iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.

Daugiau informacijos rasite čia >>

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Artėjant rugsėjui, Vilniaus universitetas (VU) kviečia į tradicinius naujų mokslo metų renginius – nuo VU bendruomenės eisenos iki integracijos renginių būsimiems studentams StudentAUK. Pirmakursių laukia smagūs užsiėmimai, ekskursijos, pažintys su VU bendruomene ir siūlomomis galimybėmis.

Siekdami palengvinti studijų pradžią, rugpjūčio 29 d. 12 val. kviesime susipažinti su svarbiausiomis VU e. paslaugomis. Mokymu metu bus galima sužinoti, kaip prisijungti prie visų reikiamų informacinių sistemų VU, ir užduoti rūpimus klausimus. Tai galėsite padaryti dalyvaudami nuotolinėje paskaitoje.

13.30 val. organizuojamoje nuotolinėje paskaitoje magistrantūros studentai galės sužinoti apie jiems aktualias paslaugas. Nuorodą rasite čia.

Rugsėjo 1 d. 9.30 val. tradiciškai RENOVATIO STUDIORUM ceremonija prasidės VU vėliavos pakėlimu Bibliotekos kieme (Universiteto g. 3), o pirmakursiams susipažinus su fakultetų erdvėmis 14.45 val. VU darbuotojai, studentai ir alumnai rinksis į įspūdingą eiseną nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo, kur skambės VU vadovų ir svečių sveikinimai, pirmakursių priesaika ir oficialiai bus paskelbta naujų studijų metų pradžia.

Nuo 1994 m. kasmet organizuojama eisena yra vienintelis tokio masto renginys, kuriame dalyvauja studentai, VU darbuotojai ir alumnai, o stebėti gali Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai. Eisenos metu studentai demonstruoja savo fakultetų atributiką, skanduoja šūkius ir stengiasi išsiskirti unikalia apranga.

Rugsėjo 2–4 d. pirmakursiai turės galimybę dalyvauti renginiuose, skirtuose iš arčiau susipažinti su savo kurso draugais, kuratoriais ir kuratorėmis, fakulteto (padalinio) administracija ir VU teikiamomis galimybėmis bei paslaugomis.

Rugsėjo 5 d. įvadinių dienų savaitę užbaigs VU Studentų atstovybės organizuojamas renginys „Ad astra“. Šiemet būsimi studentai galės klausytis diskusijų aktualiomis temomis, susipažinti su studentiškomis iniciatyvomis ir dalyvauti uždaromajame koncerte.

VU pirmakursiai taip pat turės galimybę susipažinti su VU pastatų istorija – rugsėjo 8–10 d. vyks net trys tam skirtos ekskursijos. Pažinti Saulėtekio miestelio kompleksą padės ekskursija „Vilniaus universitetas Saulėtekyje – mokslui ir pasauliui“, ieškoti atsakymo į klausimą „Nuo ko bėga observatorija?“ kvies ekskursija „VU Idėjų observatorija – istorija ir dabartis“, o ekskursija po centrinį VU architektūrinį ansamblį leis atrasti įspūdingas ir istorijų pilnas vietas.

Daugiau informacijos apie įvadinių renginių programą rasite specialiame tinklalapyje, nuorodą į renginį socialiniame tinkle „Facebook“ – čia.

LRT / E. Balžio nuotr.

LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos. Šia iniciatyva siekiama paskatinti šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos plėtrą, atrasti naujus pasakojimo būdus radijo teatre ir pritraukti įvairias – tiek klasikinio, tiek šiuolaikinio garso pasakojimo ieškančių – klausytojų auditorijas.

„Radijo teatras – tai ypatingas menas be dekoracijų, grimo, kostiumų ar vaizdinių sukuriamo spaudimo, todėl tokį kūrinį vaizduotė pjausto lengvai it peilis. Ir nesvarbu, kaip vadintume – audio spektakliu, garso serialu ar radijo teatru, tačiau garsas čia – vienintelis ir nepakartojamas argumentas įtaigai sukurti. Labai džiaugiamės galėdami paskatinti visą rašančią ir kuriančią bendruomenę prisidėti prie šios meno formos raidos ir klestėjimo Lietuvoje“, – sako LRT KLASIKOS vadovas Dainius Vanagas.

Konkurse gali dalyvauti visi ne jaunesni nei 14 metų kūrėjai. Vienas dalyvis gali pateikti tik vieną kūrinį – tai gali būti vientisa pjesė arba serijinis radijo spektaklis, tinkamas bent 40 minučių trukmės pastatymui. Kūrinys turi būti parašytas lietuvių kalba, anksčiau neskelbtas ir nepristatytas viešai.

Pasiūlymai priimami iki 2025 m. spalio 3 d. elektroniniu būdu – užpildant dalyvio anketą, pateikiant trumpą pjesės pristatymą ir patį kūrinį.

Konkurso prizinis fondas – 4000 eurų. Pirmoji vieta pelnys 2500 eurų ir galimybę išgirsti savo kūrinį įgyvendintą LRT KLASIKOS radijo teatre. Antrosios vietos laimėtojui skiriama 1000 eurų, trečiosios – 500 eurų.

Kūrinius vertins penkių narių komisija, sudaryta iš LRT KLASIKOS redaktorių ir nepriklausomų ekspertų. Vertinimo kriterijai: meninė ir kultūrinė vertė, dramaturginis tinkamumas radijo formai, idėjos aktualumas bei originalumas.

LRT / J. Stacevičiaus nuotr.

Registracijos formą ir taisykles galite rasti nuorodoje >>

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Jau ketvirti metai iš eilės „Literatūros salose“ renkamas geriausias praėjusių metų straipsnis iš lietuvių literatūrologijos srities. Šiemet konkurso „Metų straipsnis“ laureate tapo Filologijos fakulteto doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė už straipsnį „Miestas kitaip: erdvė Giedros Radvilavičiūtės esė „Racionalūs sprendimai“.

Dar kartą sveikiname laureatę!

Konkurso vertinimo komisiją sudarė:

• doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (pirmininkė),

• doc. dr. Jurgita Katkuvienė,

• dr. Neringa Markevičienė,

• prof. dr. Brigita Speičytė,

• asist. dr. Eleonora Terleckienė.

Dėkojame Komisijai už nuoseklų ir profesionalų darbą.

Rekomenduojamų straipsnių trumpasis sąrašas

Vertinimo komisija skaitytojams taip pat pateikė abėcėlės tvarka sudarytą kokybiškų ir originalių mokslinių straipsnių sąrašą:

• Roma Bončkutė, Kraštovaizdis ir religijų kovos: Johanneso Voigto Geschichte Preußens (1827–1839) ir Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2024, t. 47, p. 183–211.

• Nida Gaidauskienė, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės moteriškosios savivokos slenksčiai, in: Moterų istorijos eskizai, Vilnius: LLTI, 2024, p. 283–316.

• Giedrė Kazlauskaitė, „Baisiai nemėgstu rašyti laiškų!“: socialinis Vinco Mykolaičio-Putino portretas epistolikoje, Tautosakos darbai, 2024, nr. 68, p. 51–72.

• Ieva Kristinaitytė, Prarasto tautos epo beieškant: Aušros poeto Andriaus Vištelio poema Kastītis ir Juraite, Literatūra, 2024, nr. 66 (1), p. 44–63.

• Loreta Mačianskaitė, Kančia pagal Antaną Vienuolį, arba dar kartą apie gamtos figūras ir žmogiškas reikšmes apsakyme „Paskenduolė“, Literatūra, 2024, nr. 66 (1), p. 98–116.

• Dalia Pauliukevičiūtė, Atpildo ir atgailos paieškos: derybos dėl Salomėjos Nėries, in: Moterų istorijos eskizai, Vilnius: LLTI, 2024, p. 317–330.

• Paulius V. Subačius, Kirčių dygliai teksto gyvatvorėje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2024, t. 47, p. 259–276.

• Mikas Vaicekauskas, 1900 m. Paryžiaus parodos eksponatų perdavimo klausimu: Susivienijimo lietuvių Amerikoje, Mortos Zauniūtės ir Jono Basanavičiaus korespondencija (1905–1909), Literatūra, 2024, nr. 66 (1), p. 64–97.

• Vykintas Vaitkevičius, Iš dokumentinio paveldo tyrimų: Lietuvos partizanų laiškai, Tautosakos darbai, 2024, nr. 68, p. 101–120.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete dirbanti humanitarinių mokslų daktarė prof. Eglė Kačkutė nauja lyčių studijų kryptimi, motinystės studijomis, susidomėjo dėl asmeninių išgyvenimų. Tapusi mama mokslininkė sako išgyvenusi krizę, kuri paskatino į šią temą gilintis akademiškai. Europinio motinystės tyrimų tinklo „Mothernet“ koordinatorė, moterų literatūrai skirto Oksfordo universiteto žurnalo „Contemporary Women‘s Writing“ specialaus numerio „Motherhood, Mobility, Migration“ sudarytoja, monografijos ir daugelio mokslinių straipsnių tapatybės, motinystės, lyčių dinamikos klausimais autorė prof. E. Kačkutė sutiko papasakoti apie savo kelią į lyčių studijas ir atskleisti, kaip jos siejasi su filologija ir kokias problemas sprendžia.

„Kai pati susilaukiau sūnaus – išgyvenau didelę krizę. Sugriuvo absoliučiai visos mano gyvenimą ir asmenybę iki tol laikiusios sistemos. Supratau, kad tai negali būti mano asmeninė problema, kad tai yra kur kas didesnis sisteminis klausimas, kurį verta nuodugniai ištirti“, – teigia mokslininkė.

Kaip asmeninė patirtis tapo tyrimų objektu

Prof. E. Kačkutė daug metų tyrinėjo moterų literatūrą, lyčių reprezentacijas literatūroje, todėl motinystės tema mokslininkei visuomet atrodė svarbi, nors aiškiai ir nebuvo artikuliuota. O štai tapus mama ir patyrus didelį virsmą, suveikė tyrėjos refleksas. „Mano profesija yra tyrėja – ėmiau problemą tirti visomis man prieinamomis priemonėmis – ieškoti jungčių, atsakymų į klausimus kur, kas ir kodėl neveikia“, – sako pašnekovė. Kadangi mokslas grindžiamas kolektyviniu mąstymu, prof. E. Kačkutė netrukus atrado ir kitų tyrėjų, nagrinėjančių tą pačią problematiką.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Paklausta apie konkrečius tyrimus, į kuriuos gilinasi šiuo metu, prof. E. Kačkutė sako rengianti dvi tyrimų finansavimo paraiškas. Vieną jų – medicininės humanitarikos srityje. Anot mokslininkės, toks tyrimas padėtų suprasti neišnešiotus kūdikius pagimdžiusių motinų poreikius. Kitas tyrimas susijęs su motinystės ir darbo derinimu.

„Rudenį prie mano vadovaujamos tyrimų grupės „Apmąstant motinystę“ / „ThinkingMotherhood“ prisijungs podoktorantūros stažuotoja. Ji atliks literatūros srities tyrimą, kurio metu aiškinsis kaip visuomenėje aptariami įstatymų projektai išlaisvina literatūrinę vaizduotę ir leidžia rastis motinystės poetikos kūriniams ir ką iš jų galima sužinoti apie reprodukcinę sveikatą, moterų poreikius ir meninio teksto kūrimo principus“, – pasakoja profesorė. Ji pripažįsta nekantriai laukianti kolegės ir būsimų mokslinių debatų. Tiesa, tai ne visi darbai: „Mothernet“ tyrimų, kuriuos koordinuoja prof. E. Kačkutė, narių dar laukia netradicinių gimdymo praktikų tyrimas (projekto vadovė dr. Ieva Bisigirskaitė, dalyvės – gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Sabonytė-Balšaitienė ir mokslo darbuotoja Ugnė Gudžinskaitė), o kitais mokslo metais ji pati jau norėtų imtis seniai planuojamos monografijos.

Vis dėlto svarbiausiu darbu mokslininkė vadina šiuo metu naujai kuriamą Lyčių studijų bakalauro programą ir pabrėžia, kad motinystė tėra vienas iš daugelio vaidmenų, susijusių su socialine ir kultūrine lyčių dinamika, o lyčių diskursai yra neatsiejami nuo politikos ir vertybinių nuostatų: „Dabar, kai pasaulyje vyksta tokie dideli vyksmai ir iš naujo deramasi dėl galios santykių, ši tema kaip niekada aktuali“.

Sąsajos su filologija ir „MotherNet“ projektas

Yra tokių, kurie nustemba, kad būtent VU Filologijos fakulteto mokslininkių darbai susiję su lyčių studijomis ir motinystės tema, tad pasiteiravome pačios prof. E. Kačkutės, kaip ji paaiškintų šią sąsają. Anot profesorės, lyčių studijos literatūrologijos, sociolingvistikos ir lingvistikos kontekste yra suvokiamos kaip kritinė prieiga, analizės įrankis, kuris leidžia filologiniuose reiškiniuose atskleisti socialinę ir kultūrinę lyčių dimensiją kaip tam tikrą sistemą, kuri yra užkoduota ir perduodama per kalbos įrankius – žodžius, gramatines formas, diskurso strategijas, ženklų sistemą, estetinius literatūros sprendimus, menines strategijas.

„Lyčių ir su lytimis susijusi nuostatų sistema tampa tyrimo objektu, o tekstai, diskursai, kalba (arba jų junginys) yra analizės duomenys, per kuriuos ne tik lytys, bet ir lytys jų kontekstuose perprantamos, permąstomos ir kritiškai tyrinėjamos. Lyčių, feministinė prieiga gali pasiūlyti įrankių, kaip tą sistemą atpažinti, dekonstruoti, kritiškai analizuoti“, – aiškina tyrėja.

Kalbėdama apie kuruojamą „MotherNet“ projektą, mokslininkė pasakoja, kad šio Europos Sąjungos (ES) finansuojamo tyrimo tikslas – suburti stipriausių motinystę tyrinėjančių mokslininkų tinklą Europoje. Nors projektas pasibaigė, ir tinklas sėkmingai sukurtas, jo nariai ir toliau tyrinėja sudėtingą motinystės reiškinį.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

„Svarbiausia problema, kurią mokslininkės/ai sprendžia, yra bloga demografinė situacija Europoje, o tai yra motinystės krizė. Tinkle mėginame suvokti šios krizės priežastis ir kurti problemos sprendimo būdus. Kadangi motinystė didžiausia dalimi yra moterų reikalas, tai ir žiūrime į ją iš feministinės perspektyvos. Kaip pagerinti su moterų reprodukcine sveikata susijusias paslaugas, kaip padėti sėkmingai suderinti apmokamą darbą su vaikų auginimu, kokią nacionalinę ir tarptautinę politiką kurti, kad atsirastų vietos vaikų auginimui, priežiūrai, kokius ekonominius sprendimus priimti, kad ES piliečiai galėtų išeiti į pensiją“, – pagrindinius klausimus vardija pašnekovė, pabrėžianti ir kultūros svarbą.

Pasak prof. E. Kačkutės, kultūros – televizijos, kino, literatūros, vaizduojamųjų menų svarba šiame problemų lauke yra didžiulė. Be to, ji teigia, kad oficialiai moterys įstatymų kūrime ir sprendimų priėmime dalyvauja dar gana neseniai – vos daugiau nei šimtmetį, todėl valstybių, visuomenės, paslaugų, medicinos bei kultūrinio turinio kūrimo sistemos buvo formuojamos vadovaujantis vaizduote, kurioje stinga rūpesčio etikos ir tvarumo.

Todėl ji siūlo tokias sistemas vertinti kritiškai, jas permąstyti, kad išlaikytumėme gyvenimui rastis ir augti reikalingą terpę. VU Filologijos fakulteto mokslininkė pabrėžia, jog kalba ne tik apie klimatą, bet ir apie kultūrines, socialines sistemas bei vidaus ir užsienio politiką. Profesorė atkreipia dėmesį, kad nesunku pastebėti, kaip, anot jos, niekinančiai autokratiniai ir imperialistiniai režimai elgiasi su motinomis, gimdymu ir gyvybe.

Apžvelgdama „MotherNet“ tinklo rezultatus, tyrėja džiaugiasi, kad pavyko suburti tyrėjų grupę, sutelkti jų žinojimą ir tyrimų įgūdžius, taip pat identifikuoti kelis probleminius laukus: reprodukciniai moterų kūnai ir tai, kaip su jais elgiamas (į tai įeina ir psichinė motinų sveikata); ideologinės motinystės konstrukcijos, įteisinančios vienų moterų motinystę ir rūpesčio darbą ir nuvertinančios kitų; motinoms priskiriamos funkcijos ir nepakeliamai dideli lūkesčiai, motinų dalyvavimas darbo rinkoje. Apie tai rašoma „MotherNet“ tinklo publikacijose, kurias galima rasti projekto „MotherNet“ svetainėje. „Visose minėtose srityse reikalingos intervencijos, kurias ateities tyrimais tikimės pasiūlyti“, – tiki tyrėja.

Trijų asmenų Roxanne Bolinger šeima, lydima VU Filologijos fakulteto dėstytojos Birutės Onos Palovienės, vaikšto po Fakulteto kiemelius. Lietuvoje daugiau nei savaitę viešintys amerikiečiai Roxanne, jos vyras Jimas ir 30-metis sūnus Calebas šypsosi čia sutinkamiems žmonėms, lėtai apžiūrinėja aplinką. Jie ką tik daugiau nei valandą praleido VU bibliotekoje, kurios darbuotojai aprodė ten saugomus Williamo Riegelio Schmalstiego (William Ruegel Schalstieg) darbus. lietuviams tai žymus JAV indoeuropeistas ir baltistas (1929–2021), o Roxanne – jos prieš ketverius metus anapilin iškeliavęs tėtis. „Mums ši kelionė ypatinga, nes tai ne tiesiog atostogos, per jas daugiau sužinojome apie tėtį ir tai, ką jis mylėjo“, – prisipažįsta Roxanne. 

Meilė kalbai, žmonėms ir šaliai

Kad W. R. Schmalstiegas mylėjo Lietuvą, nėra tik žodžiai. Puikiai lietuviškai kalbėjęs ir ilgus metus lietuvių kalbos tyrimams pašventęs Pensilvanijos valstijos universiteto (Pennsylvania State University) profesorius Schmalstiegas, Lietuvoje labiausiai žinomas dėl savo darbų „Lietuvių kalbos istorinė sintaksė“ („A Lithuanian Historical Syntax“) ir „Istorinė baltų kalbų veiksmažodžio morfologija“ („The historical morphology of the Baltic verb“), jautė ypatingą ryšį su Lietuva, pirmiausia per kalbą.

Roxanne pasakoja, kad tėčiui, svajojusiam tapti pilotu, viskas pasikeitė, įstojus į koledžą. Tada būsimo jaunojo studento tėvas pataręs išmokti rusų kalbą. Taip jau nutiko, kad pradėjęs mokytis rusų kalbos, W. R. Schmalstiegas susidomėjo ir kitomis, o supratęs, kad turi galimybę studijuoti vieną seniausių indoeuropiečių kalbų, tiesiog susižavėjo šia idėja. „Pirmiausia jis pamilo kalbą, o vėliau ir žmones“, – pasakoja Roxanne. Ji prisimena, kad pirmi tėčio vizitai į Lietuvą buvo nelengvas iššūkis. „Susirašinėjimo jam nepakako, norėjo čia atvykti dėl tyrimų ir žmonių, akademinio bendravimo. Jis jautėsi labai pagerbtas, kai pagaliau jam tai pavyko.“ Čia užsimezgusios draugystės su profesoriais Algirdu Sabaliausku, Zigmu Zinkevičiumi bei kitais garsiais to meto lingvistais sutvirtino ryšį su Lietuva. 1991 m. W. R. Schmalstiegas rinko Amerikos mokslininkų parašus JAV prezidentui, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, o savo vaikams dar ilgai ir vėliau kartodavęs, kad širdyje jaučiasi lietuvis.

Kelionė laiku ir naujas žvilgsnis į tėčio darbą

Pirmą kartą Roxanne Lietuvoje lankėsi 1985 m., įkalbėta tėčio. „Augdami nuolat girdėdavome minint Lietuvą. Tačiau gyvenome nedideliame mieste, kuriame yra įsikūręs Pensilvanijos valstijos universitetas, mums buvo labai neįprasta keliauti taip toli.“ Galbūt dėl tokio išskirtinumo aplankytos vietos ir sutikti žmonės įsirėžė į atmintį, tad Roxanne gali palyginti: per 40 metų įvyko neįtikėtinų pasikeitimų.

Ši kelionė išryškina ne tik bėgantį laiką, bet ir atgaivina daug prisiminimų. Roxanne paklausus, ką ji vaikystėje maniusi apie tėčio darbą, jai pirmiausia iš atminties iškyla linksmos akimirkos: „Mums būdavo labai keista girdėti jį kalbant lietuviškai. Negana to, jis specialiai sulietuvindavo mūsų pavardę Schmalstieg, pridėdamas prie jos as ir mus juokindavo kartodamas: „Aš esu Šmolstygas.“ Mums, vaikams, tai būdavo labai juokinga“.

Vaikystėje tėčio darbas ne jai vienai atrodė kiek keistas, o Lietuva labai tolima maža šalis. „Kai mano draugai paklausdavo, kuo užsiima mano tėtis, dažniausia reakcija būdavo: „Ką? Kas tai per kalba? Kur ji vartojama? Ir kam ją studijuoti?“ Roxanne požiūris vėliau, žinoma, keitėsi, tačiau ji pripažįsta, kad ir dabar galbūt iki galo nesuvokia tėčio atsidavimo kalbotyros studijoms – jis parašęs mokslinių veikalų apie lietuvių, baltų, senąją prūsų, o vėliau ir apie hetitų kalbą – tačiau sako suprantanti, kas jį sužavėjo žmonėse ir šalyje: „Sunku būtų to nepastebėti. Lietuva yra nuostabus kraštas, čia gyvenantys žmonės neįtikėtinai svetingi. Sutiktųjų svetingumo dėka ši kelionė yra ir mus praturtinanti patirtis – per juos mes daugiau sužinome apie tėčio darbo užkulisius“.

Nors Roxanne visada žinojo apie tėčio knygas, mokslinius straipsnius ir kad tėtis yra gerbiamas Lietuvos mokslininkų, tačiau apsilankymas jam artimose vietose tą žinojimą užtvirtina ir šildo širdį. Vieno iš vizitų metu, jiems buvo parodyta ant tuometinio Lietuvių literatūros ir kalbos instituto laiptų, tikriausiai profesoriaus aparatu daryta, W. R. Schmalstiego nuotrauka. Toje pačioje vietoje nusifotografavo ir Roxanne su šeima. Apsilankymo VU bibliotekoje metu Roxanne sujaudino, kaip pagarbiai darbuotoja Joana Bartkevičienė pristatė jos tėčio darbus, o į VU Filologijos fakultetą užsukti buvo būtina, nes čia mokslininkas lankė skirtingas lietuvių kalbotyros paskaitas.

Vizito metu aplankytos mokslininkui reikšmingos vietos, čia įvyko ir susitikimai su tėčiui artimo profesoriaus A. Sabaliausko dukromis: VU Filologijos fakulteto dėstytoja Birute Ona Paloviene ir Lietuvių kalbos instituto (LKI) Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Danute Liutkevičiene, ir Z. Zinkevičiaus anūku, LKI vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Šinkūnu. Garsaus indoeuropeisto ir Vilniaus universiteto garbės daktaro W. R. Schmalstiego dukra po daugiau nei savaitės, praleistos Lietuvoje, sako negalinti nustoti džiaugtis šiuo apsilankymu, o prisiminusi, kad tėtis save vadindavo lietuviu, pripažįsta po šios kelionės taip pat besijaučianti truputį lietuvė.