Festivalio organizatorių archyvo nuotrauka

Goethe’s institutas Lietuvoje kartu su Thomo Manno kultūros centru jau dešimtąjį kartą kviečia aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentes ir studentus teikti esė tarptautinio Thomo Manno festivalio konkursui.

Trisdešimtasis Thomo Manno festivalis vyks Nidoje 2026 m. liepos 11–18 d., o šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“.

Laukiame tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus.
Trys atrinkti esė autoriai (-ės) bus pakviesti į festivalį, pristatys savo tekstus festivalio auditorijai liepos 16 d. ir galės dalyvauti kituose festivalio renginiuose. Šiems dalyviams bus apmokėta kelionė į Nidą Lietuvoje ir trys nakvynės. Esė bus publikuojamos lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių tinklalapiuose ir/ar socialiniuose tinkluose.

Konkurso sąlygos:

• Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.
• Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.
• Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.
• Tekstus siųsti el. paštu  iki 2026 m. birželio 8 d.
• Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.
• Darbus vertins festivalio komisija.
• Rezultatai bus skelbiami www.mann.lt 2026 m. birželio 18 d.

Tema
Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“.
Kasdieniame kalbėjime viltis dažnai suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo laikysena. 
Plačiau >>

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę kultūros fiestą Nidoje!

Daugiau informacijos: , www.mann.lt arba , tel.: +370 52191502.
Organizatoriai: VšĮ Thomo Manno kultūros centras ir Goethe’s institutas.

Plačiau apie festivalį: XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis

Gegužės 8 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome perskaityti Johno R. Tayloro straipsnį "Metaphors of Linguistic Knowledge". Jame nagrinėjamos dvi pagrindinės metaforos, kuriomis remiantis konceptualizuojamos kalbinės žinios (the knowledge of language). Tai bus įdomi medžiaga diskusijoms.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

2026 m. balandžio 25–28 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Sakartvelo renginių ciklas, skirtas kartvelų kalbos dėstymo Vilniaus universitete dešimtmečiui paminėti. Renginiai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“, kurio autorė – profesorė Mariam Manjgaladzė iš Kaukazo universiteto. 2015–2016 akademiniais metais ji buvo vizituojanti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja.

Renginių programa prasidėjo balandžio 25 d. diktantu kartvelų kalba „Rašykime taisyklingai kartveliškai“. Tai jau buvo antrasis diktantas: pirmasis vyko 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus universiteto Senato salėje ir tuomet subūrė gausų Sakartvelo diasporos dalyvių būrį. Šiais metais vykęs renginys taip pat sutelkė Lietuvoje studijuojančius Sakartvelo piliečius, buvusius kartvelų kalbos kursų lankytojus bei kartvelų diasporos narius, kurie diktantą rašė kartu su savo vaikais. Diktanto tikslas – skatinti taisyklingą valstybinės kartvelų kalbos vartojimą, meilę kalbai ir stiprinti pilietinę atsakomybę už jos puoselėjimą.

Antrasis projekto renginys – kartvelų kaligrafijos meistriškumo dirbtuvės – vyko balandžio 27 d. Jas organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Kaukazo universitetu ir Sakartvelo kaligrafų asociacija. Sveikindama susirinkusius studentus ir dėstytojus, Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė pabrėžė kultūrų pažinimo svarbą ir akcentavo, kad tokia unikali galimybė yra ypač vertinga fakulteto studentams. 

Profesionalios kaligrafės Nestan Bagauri ir Ana Gokadzė supažindino dalyvius su unikaliu, daugiau nei penkiolika amžių gyvuojančiu kartvelų raštu bei kaligrafijos menu. Gausi Filologijos fakulteto studentų auditorija turėjo galimybę išbandyti plunksnos ir rašalo techniką bei sukurti individualius kaligrafinius darbus. Studentai susikaupę rašė abiem šalims – Lietuvai ir Sakartvelui – svarbų žodį „laisvė“, taip pat paliko savo įrašus apie kalbos reikšmę: „kalba – tai laisvė, kelias į išmintį“, „kalba – tai meilė“, „kalba – didžiausias tautos turtas“. 

Baigiamasis Kartvelų kalbos dienų renginys vyko balandžio 28 d. Renginio atidarymo metu sveikinimo kalbas sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024) Andrius Kalindra, Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas bei Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. dr. Vilija Targamadzė.

Renginio metu buvo skaitomi pranešimai, kuriuose atsispindėjo įvairūs kartvelų kalbos, kultūros ir jos studijų aspektai. Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (VU FLF Užsienio kalų institutas), kurios nuoseklus darbas ir akademinė lyderystė reikšmingai prisidėjo prie kartvelų kalbos studijų įtvirtinimo Vilniaus universitete, pristatė pranešimą „Atveriant duris į kartvelų kalbą: dėstymas ir mokymasis Vilniaus universitete“, kuriame apžvelgė šios studijų krypties raidą, iššūkius ir pasiekimus. Projekto autorė prof. dr. Mariam Manjgaladzė (Kaukazo universitetas) aptarė projekto „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“ pradžią ir įgyvendinimą Vilniaus universitete nuo 2016 metų, pabrėždama, kad jos veikla universitete neapsiribojo vien kalbos dėstymu – ji taip pat padėjo atverti platesnius Sakartvelo kultūros klodus, supažindindama akademinę bendruomenę su šios šalies literatūra, tradicijomis ir kultūriniu savitumu. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė kalbėjo apie kartvelų ir lietuvių literatūrinius ryšius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė nagrinėjo lietuvių kalbos bendrumo klausimus tarp vertybių ir pragmatikos. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) pristatė pranešimą apie rankraščio svarbą dirbtinio intelekto amžiuje. Sakartvelo kaligrafų asociacijos atstovė Nestan Bagauri aptarė kaligrafo paveldo istoriją ir šiuolaikines tendencijas, o Vilniaus universiteto alumnė Laima Ničienė pasidalijo asmenine kartvelų kalbos ir kultūros studijų patirtimi.

Renginių pabaigoje vyko apdovanojimų ceremonija: buvo įteikti prizai už nuopelnus populiarinant kartvelų kalbą ir literatūrą, apdovanoti diktanto konkurso nugalėtojai bei įteikti pažymėjimai kaligrafijos dirbtuvių dalyviams.

Šis renginių ciklas ne tik pažymi svarbią akademinę sukaktį, bet ir stiprina Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinius bei akademinius ryšius, skatindamas pagarbą kalbai kaip esminei tapatybės ir pilietiškumo daliai. Renginys vyko anglų, lietuvių ir kartvelų kalbomis. Renginį moderavo Užsienio kalbų instituto prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, o vertimą tarp lietuvių ir kartvelų kalbų atliko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Danas Klimavičius.

Ką tik dienos šviesą išvydo Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros lektorės Rasos Bačiulienės ir Romanų kalbotyros katedros docentės Carmen Caro Dugo parengtas lietuvių-ispanų patarlių žodynas „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Cada día se aprende algo nuevo“.

Knygą sudaro lietuvių ir ispanų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais.kurį iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Projekte dalyvavo moksleiviai net iš 16 mokyklų!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija užregistravo šias Filologijos fakulteto kandidatūras VU Senato rinkimuose (abėcėlės tvarka pagal pavardę):

• doc. dr. Aistė Kučinskienė,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė,
• doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Senato rinkimų agitacinis laikotarpis truks iki gegužės 4 dienos. Jo metu mūsų ir kituose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks registruotų kandidatų debatai, kandidatai galės vykdyti kitą agitacinę veiklą.

VU Filologijos fakultete debatai vyks balandžio 29 d., trečiadienį, 11.00 val., Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat bus galimybė debatuose dalyvauti nuotoliu: nuoroda >>>; susitikimo ID: 327 248 167 398 768; slaptasis kodas: Ux22Ro7Y. Susitikimas Teams platformoje bus įrašinėjamas.

Senato narių rinkimai Filologijos fakultete vyks gegužės 13–14 dienomis 9.00-16.00 val. Kristijono Donelaičio auditorijoje. Negalėsiantiems balsuoti nurodytomis dienomis bus sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš anksto, dalyvaujant gegužės 6–7 dienomis numatytame išankstiniame balsavime. Apie tikslius laikus ir balsavimo vietas informuosime vėliau.

Primename, kad Senato rinkimai vyksta vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visą aktualią informaciją apie Senato rinkimus rasite VU intraneto skiltyje „Senato rinkimai 2026“.

Balandžio 23 d. vykusi Antroji studentų konferencija subūrė gausią ir įvairią akademinę bendruomenę – atidarymo ceremonijoje Donelaičio auditorijoje net pritrūko vietų.

Renginys tęsia pernai pradėtą iniciatyvą ir rodo jos augimą: šiemet dalyvavo studentai iš Vilniaus universiteto, LCC tarptautinio universiteto, Erasmus studentai iš Italijos ir Lenkijos bei studentai iš Kazachstano, taip stiprinant tarptautinį akademinį dialogą.

Konferencija tapo gyva akademine erdve, kurioje studentai veikė kaip aktyvūs kūrėjai – pristatė savo tyrimus, diskutavo, reflektavo ir įsivertino savo akademinį kelią. Ši patirtis leido ne tik „parepetuoti“ gynimus, bet ir pajusti savo darbo vertę bei pamatyti tolesnio tobulėjimo kryptis.

Džiaugiamės ir tarptautiniu dėmesiu – konferencijoje dalyvavo Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner ir LCC dėstytoja Robin Gingerich, kurios jau išreiškė susidomėjimą būsima Trečiąja konferencija.

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems – tiek dėstytojams, tiek studentams – prie šios iniciatyvos kūrimo ir tęstinumo.

Daugiau apie konferenciją.