Klasikų akademijos dalyvius užvakar pasveikinęs Filologijos fakulteto dėstytojas Simonas Baliukonis priminė ne tik Antikos reikšmę šių dienų kultūrai, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kad Akademijos šerdį sudaro ne tik paskaitos ir seminarai, bet ir pokalbiai tarp akademijos dalyvių, dėstytojų ir studentų.

Fakulteto kieme pakalbinome Klasikų akademijoje dalyvaujančius moksleivius Ūlą, Joną ir Rusnę, kurie papasakojo apie savo susižavėjimą Antika ir patvirtino diskusijų svarbą.

„Dalyvauju jau antrą kartą. Džiaugiuosi atradusi tą pačią atmosferą, dėl kurios ir sugrįžau. Labai malonu būti apsuptai ta pačia tema besidominčių žmonių – čia kuriasi bendruomenė. Seminarų metu pabendraujame su dėstytojais, o per pertraukas dar labiau įsigiliname į tai, kas labiausiai įsiminė. Taip mezgasi artimas ryšys, kuris tęsiasi ir už universiteto ribų“, – teigia Rusnė, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos dvyliktokė.

„Pirmą kartą Akademijoje dalyvavau dar prieš devintą klasę – tuomet daugiau klausiausi nei kalbėjau. Dabar jaučiuosi labiau pasiruošęs diskusijoms, galiu pasidalyti savo mintimis apie Homero ar Aristotelio kūrinius. Akademija mane praturtina įvairiais kultūriniais kontekstais, supažindina su filosofinėmis idėjomis ir leidžia pažvelgti į kasdienius dalykus kitaip“, – pastebi Jonas, Vilniaus licėjaus vienuoliktokas.

„Dalyvauju pirmą kartą. Iš pradžių lankiausi renginyje „Studentas vienai dienai“, vėliau – Lituanistikos akademijoje, o ten ir sužinojau apie Klasikų akademiją. Mane traukia mitologija ir Antikos kultūra – tai vienas iš laikotarpių, stipriausiai paveikusių žmonių pasaulio suvokimą. Akademijoje visi aktyviai įsitraukia, vyksta gyvos diskusijos, dalijamasi mintimis. Tokie renginiai leidžia praplėsti akiratį, kurio mokykloje, orientuotoje į egzaminus, kartais pritrūksta“, – savo mintimis dalijosi Ūla, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos dvyliktokė.

Klasikų akademija tampa erdve, kurioje jaunimas gali atrasti Antikos tekstus, filosofiją ir idėjas ne tik kaip mokymosi medžiagą, bet ir kaip gyvą įkvėpimo šaltinį.

Vilniaus universiteto nuotrauka

2025–2026 mokslo metais Vilniaus universiteto studentai kviečiami prisijungti prie „Arqus“ daugiakalbystės modulio, kuriame studentai galės pasirinkti mokytis lietuvių, norvegų arba prancūzų kalbą A1 lygiu. Modulio dalyviai taip pat bus skatinami lavinti ir jau mokamą užsienio kalbą, pasitelkdami neformalias veiklas, tokias kaip „Arqus Café“. Modulis jungia tiek formalų, tiek neformalų mokymąsi ir teorines įžvalgas apie kalbą ir kultūrą, taip studentams yra suteikiama galimybė kritiškai permąstyti savo mokymosi strategijas ir kultūrines patirtis.

Modulis vyks nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. sausio ir bus organizuojamas nuotoliniu būdu per „Microsoft Teams“ bei MOODLE platformas. Jis apima 150 akademinių valandų (50 kontaktinių ir 100 savarankiško darbo) ir yra nemokamas.  Studentai už šį modulį gaus 5 ECTS kreditus, „Arqus“ universitetų dalyviams bus išduodamas pažymėjimas. Registracija vyks rugsėjo 1–16 d.

Šių metų modulis tęsia 2024–2025 m. vykdyto bandomojo projekto, kuris buvo skirtas lietuvių kalbai ir kultūrai, tradiciją. Bandomojo projekto dalyviai derino lietuvių kalbos A1 kursus su paskaitomis apie Lietuvos kultūrą, kalbą ir politiką. „Daugiakalbystės modulis man suteikė vertingų įžvalgų apie kalbų mokymąsi, kultūrinę adaptaciją ir literatūros reprezentaciją. Supratimas apie skirtingus mokymosi stilius leido geriau pažinti savo paties kalbų mokymosi būdus. Lietuvos sociolingvistinės aplinkos pažinimas pagilino supratimą apie istorinius daugiakalbystės kontekstus. Galiausiai, pažintis su moterų literatūra Lietuvoje papildė mano kultūrines žinias apie šalį, kurioje dabar gyvenu. Šis modulis praturtino ne tik mano akademines žinias, bet ir asmeninį požiūrį į kalbą bei komunikaciją įvairiuose kontekstuose“, – apie modulį atsiliepia vienas iš jo dalyvių.

Prisijungę prie 2025–2026 m. modulio, studentai ne tik įgis naujų kalbinių įgūdžių, bet ir praplės savo kultūrines žinias. Registruotis galite čia.

Vilniaus universiteto nuotrauka

Buvimas laisvuoju klausytoju suteikia progą atnaujinti turimus gebėjimus ir įgyti naujų kompetencijų, sako Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas. Ši unikali VU siūloma galimybė suteikia vertingų žinių, kurios gali būti pritaikomos profesinėje srityje ir prisidėti prie asmeninio tobulėjimo.

„Kuo toliau, tuo labiau žmonės yra linkę investuoti į save ir asmeninį tobulėjimą. Prieš 20 metų buvo investuojama į materialius dalykus, tačiau dabar žmonės suvokia materialinių gėrybių ribotumą, todėl yra labiau linkę investuoti į save, gebėjimus ir kompetencijas“, – kalba doc. V. Jaskūnas.

Laisvuoju klausytoju gali tapti kiekvienas, turintis vidurinį išsilavinimą, nepriklausomai nuo amžiaus, ankstesnių studijų ar patirties. Tokia galimybė sudaroma du kartus per metus. Priėmimas į rudens semestrą vykdomas iki rugsėjo 1 d., o į pavasario – iki vasario 1 d.

Kaip sako VU studijų prorektorius, laisvojo klausytojo statusą dažniausiai renkasi darbo patirties turintys žmonės. Vis dėlto pašnekovas priduria, kad tokia galimybe pasinaudoja ir vyresni asmenys: „Dirbantys ir vaikus auginantys žmonės ne visada atranda laiko studijoms, todėl laisvojo klausytojo statusas jiems – puiki išeitis. VU lankydami vieną ar kelis studijų modulius jie gali suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą.“

Pasak doc. V. Jaskūno, dalis žmonių modulius pasirenka vedami smalsumo, kiti nori pramokti, pavyzdžiui, naujos kalbos: „Daug kas mokosi naujų kalbų arba tobulina jau pramoktos kalbos žinias. Universitetas siūlo per 30 pasaulio kalbų – nuo kinų iki prancūzų. Be to, yra žmonių, besirenkančių dalykus, kuriems anksčiau jautė mažiau poreikio, pavyzdžiui, filosofiją, kuri yra nepamainoma ugdant sisteminio mąstymo ir argumentuoto samprotavimo gebėjimus.“

Klausytoju norintis tapti asmuo gali pasirinkti vieną ar kelis modulius iš siūlomų įvairiuose VU fakultetuose. Nuo filosofijos pradmenų iki scenos baimės įveikimo mokantis viešojo kalbėjimo – tai tik dalis modulių, kuriuos siūlo VU, pavyzdžių.

„Niekas negimsta mokėdamas – visko galima išmokti. Pavyzdžiui, viešojo kalbėjimo įgūdžiai yra reikalingi daug kam, tačiau retas jų yra mokęsis. Vieniems viešasis kalbėjimas yra įgimtas, o kiti šį įgūdį lavina. Laisvojo klausytojo statusą turintiems žmonėms siūloma galimybė to išmokti“, – teigia doc. V. Jaskūnas.

Anot pašnekovo, populiariausios programos, kurias renkasi laisvieji klausytojai, susijusios su medicina, psichologija, teise ar pedagogika. „Būti laisvuoju klausytoju naudinga, nes tokie asmenys įgyja naujų žinių ir gebėjimų. Šiais laikais yra nemažai darbdavių, kurie apmoka darbuotojų kursus, kad jie galėtų kelti kvalifikaciją, todėl pažyma gali būti reikšmingas dokumentas darbdaviui“, – sako VU studijų prorektorius.

Doc. V. Jaskūnas pažymi, kad siūlomų modulių kaina nėra didelė, o pasirinkimas didžiausiame šalies universitete – labai platus: „VU už gana nedidelę kainą galima gauti gerą ekspertizę ir žmones, kurie yra savo srities profesionalai.“

Studijų įmoka už pasirinktą dalyką (modulį) apskaičiuojama padauginus vieno kredito kainą, nurodytą studijų sutartyje, iš to dalyko kreditų skaičiaus. Skirtinguose fakultetuose vieno kredito kaina gali skirtis. Tikslią kainą, dalyko aprašą ar kitą informaciją suteikia fakultetas, kuriame organizuojamos paskaitos. VU alumnams, studijų modulius pasirinkusiems Kauno ar Teisės fakultetuose, Verslo mokykloje, taikoma 10 proc. nuolaida.

Norintieji sudaryti laisvojo klausytojo sutartį turi užpildyti prašymą fakultete, kuriame ketina rinktis studijų modulį. Fakultetas, gavęs prašymą, susisiekia dėl sutarties pasirašymo ir apmokėjimo.

Laisvojo klausytojo sutartis pasirašoma vienam semestrui ar pasirinktam studijų modulių kiekiui. Sutartis galioja nuo studijuojamo modulio pradžios iki egzaminų, galutinių peržiūrų pakartotinio perlaikymo termino pabaigos. Klausytojas neprivalo atsiskaityti už studijuojamą dalyką, tačiau akademinė pažyma išduodama tik sėkmingai išklausius dalyką ir už jį atsiskaičius.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „Cosmology and Argument in Ancient Philosophy“, sutelkusi dėmesį į argumentavimo technikas, kuriomis senovės filosofai grindė kosmologines teorijas.

Renginyje dalyvavo vienuolika pranešėjų iš Kembridžo, Tiubingeno, Oslo, Ženevos, Notingemo, Mainco Johano Gutenbergo ir St. Andrews universitetų. Pranešimų temos apėmė platų spektrą – nuo pasaulio kaip teksto sampratos iki kosmologinės teologijos bei kosmoso kaip embriono idėjos.

„Tai pirmoji, mano galva, tokio tarptautinio lygio konferencija apie Antikos intelektualinę tradiciją Lietuvoje. Ji sudarys pagrindą tolimesniems tyrimams ir akademiniam bendradarbiavimui. Svečiai iš tokių institucijų kaip Kembridžas, Tiubingenas, Oslas teigiamai įvertino mūsų universitetą ir miestą“, – pažymi VU Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas.

Filologijos fakultetas džiaugiasi galėjęs prisidėti prie šios akademinės diskusijos ir tikisi, kad bendradarbiavimas tarp tyrėjų tęsis.

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.

Rugsėjo 3 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame jus į performatyvius poezijos skaitymus VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius), kur VU Filologijos fakulteto bendruomenės nariai, poetai ir draugai Dovydas Grajauskas ir Pijus Opera dalinsis savo kūryba.

Jų tekstus muzika apgaubs gitaristo Danieliaus Skeivelo ir bosisto Pijaus Oro atliekamos improvizacijos. Patyrę džiazo muzikantai kalbėsis su tekstais, o poetų tekstai įsiklausys į muziką.

Šis teksto ir muzikos dialogas – improvizacija, tad niekada tiksliai nežinosime, kur mus nuves ir kaip nustebins koncerto eiga – tegyvuoja kūrybiškumas.

Nemokamas renginys atviras visiems.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia >>

Maloniai kviečiame sutikti naujų 2025/2026 studijų metų pradžią drauge!

RUGSĖJO 1 D. PROGRAMA

9:30 Vilniaus universiteto vėliavos kėlimas Bibliotekos kieme.

10:00–11:00 Pirmakursių (bakalaurantų ir magistrantų) imatrikuliacijos ceremonija. Filologijos fakulteto dekanas pagal senovinę Universiteto tradiciją perskaitys kiekvieno, naujai įrašyto į studentų sąrašus, vardą ir pavardę. Vieta: Šv. Jonų bažnyčia.

11:00–13:00 Susitikimai su SPK (studijų programų komitetais). Susipažinsite su savo dėstytojais, studijų programos ypatumais.

12:00–13:00 Pirmakursių susitikimai su VU SA FilF kuratoriais. Vieta: Filologijos fakulteto kiemeliai (Universiteto g. 5)

14:45–15:30 Tradicinė Vilniaus universiteto bendruomenės eisena. Vilniaus universiteto bendruomenė šventiškai žygiuos nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo.

15:30–16:30 Iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija universiteto Didžiajame kieme.

Daugiau informacijos rasite čia >>

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Artėjant rugsėjui, Vilniaus universitetas (VU) kviečia į tradicinius naujų mokslo metų renginius – nuo VU bendruomenės eisenos iki integracijos renginių būsimiems studentams StudentAUK. Pirmakursių laukia smagūs užsiėmimai, ekskursijos, pažintys su VU bendruomene ir siūlomomis galimybėmis.

Siekdami palengvinti studijų pradžią, rugpjūčio 29 d. 12 val. kviesime susipažinti su svarbiausiomis VU e. paslaugomis. Mokymu metu bus galima sužinoti, kaip prisijungti prie visų reikiamų informacinių sistemų VU, ir užduoti rūpimus klausimus. Tai galėsite padaryti dalyvaudami nuotolinėje paskaitoje.

13.30 val. organizuojamoje nuotolinėje paskaitoje magistrantūros studentai galės sužinoti apie jiems aktualias paslaugas. Nuorodą rasite čia.

Rugsėjo 1 d. 9.30 val. tradiciškai RENOVATIO STUDIORUM ceremonija prasidės VU vėliavos pakėlimu Bibliotekos kieme (Universiteto g. 3), o pirmakursiams susipažinus su fakultetų erdvėmis 14.45 val. VU darbuotojai, studentai ir alumnai rinksis į įspūdingą eiseną nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo, kur skambės VU vadovų ir svečių sveikinimai, pirmakursių priesaika ir oficialiai bus paskelbta naujų studijų metų pradžia.

Nuo 1994 m. kasmet organizuojama eisena yra vienintelis tokio masto renginys, kuriame dalyvauja studentai, VU darbuotojai ir alumnai, o stebėti gali Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai. Eisenos metu studentai demonstruoja savo fakultetų atributiką, skanduoja šūkius ir stengiasi išsiskirti unikalia apranga.

Rugsėjo 2–4 d. pirmakursiai turės galimybę dalyvauti renginiuose, skirtuose iš arčiau susipažinti su savo kurso draugais, kuratoriais ir kuratorėmis, fakulteto (padalinio) administracija ir VU teikiamomis galimybėmis bei paslaugomis.

Rugsėjo 5 d. įvadinių dienų savaitę užbaigs VU Studentų atstovybės organizuojamas renginys „Ad astra“. Šiemet būsimi studentai galės klausytis diskusijų aktualiomis temomis, susipažinti su studentiškomis iniciatyvomis ir dalyvauti uždaromajame koncerte.

VU pirmakursiai taip pat turės galimybę susipažinti su VU pastatų istorija – rugsėjo 8–10 d. vyks net trys tam skirtos ekskursijos. Pažinti Saulėtekio miestelio kompleksą padės ekskursija „Vilniaus universitetas Saulėtekyje – mokslui ir pasauliui“, ieškoti atsakymo į klausimą „Nuo ko bėga observatorija?“ kvies ekskursija „VU Idėjų observatorija – istorija ir dabartis“, o ekskursija po centrinį VU architektūrinį ansamblį leis atrasti įspūdingas ir istorijų pilnas vietas.

Daugiau informacijos apie įvadinių renginių programą rasite specialiame tinklalapyje, nuorodą į renginį socialiniame tinkle „Facebook“ – čia.

LRT / E. Balžio nuotr.

LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos. Šia iniciatyva siekiama paskatinti šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos plėtrą, atrasti naujus pasakojimo būdus radijo teatre ir pritraukti įvairias – tiek klasikinio, tiek šiuolaikinio garso pasakojimo ieškančių – klausytojų auditorijas.

„Radijo teatras – tai ypatingas menas be dekoracijų, grimo, kostiumų ar vaizdinių sukuriamo spaudimo, todėl tokį kūrinį vaizduotė pjausto lengvai it peilis. Ir nesvarbu, kaip vadintume – audio spektakliu, garso serialu ar radijo teatru, tačiau garsas čia – vienintelis ir nepakartojamas argumentas įtaigai sukurti. Labai džiaugiamės galėdami paskatinti visą rašančią ir kuriančią bendruomenę prisidėti prie šios meno formos raidos ir klestėjimo Lietuvoje“, – sako LRT KLASIKOS vadovas Dainius Vanagas.

Konkurse gali dalyvauti visi ne jaunesni nei 14 metų kūrėjai. Vienas dalyvis gali pateikti tik vieną kūrinį – tai gali būti vientisa pjesė arba serijinis radijo spektaklis, tinkamas bent 40 minučių trukmės pastatymui. Kūrinys turi būti parašytas lietuvių kalba, anksčiau neskelbtas ir nepristatytas viešai.

Pasiūlymai priimami iki 2025 m. spalio 3 d. elektroniniu būdu – užpildant dalyvio anketą, pateikiant trumpą pjesės pristatymą ir patį kūrinį.

Konkurso prizinis fondas – 4000 eurų. Pirmoji vieta pelnys 2500 eurų ir galimybę išgirsti savo kūrinį įgyvendintą LRT KLASIKOS radijo teatre. Antrosios vietos laimėtojui skiriama 1000 eurų, trečiosios – 500 eurų.

Kūrinius vertins penkių narių komisija, sudaryta iš LRT KLASIKOS redaktorių ir nepriklausomų ekspertų. Vertinimo kriterijai: meninė ir kultūrinė vertė, dramaturginis tinkamumas radijo formai, idėjos aktualumas bei originalumas.

LRT / J. Stacevičiaus nuotr.

Registracijos formą ir taisykles galite rasti nuorodoje >>