Prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės-Villanueva Svensson. Tomo Laurinavičiaus nuotr.
Liepos 15 d. Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkēvičiui lankantis Vilniaus universitete Filologijos fakulteto dėstytoja, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūte-Villanueva Svensson skaitė pranešimą „Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje“.
Baltistika Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje
Ilgą laiką baltistika sieta su baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų - tyrimais. Šiandien baltistikos samprata yra platesnė. Baltistika yra tarptautinė mokslo sritis, jungianti ne tik baltų kalbų, bet ir baltų kultūros, baltiškosios tapatybės, Lietuvos ir Latvijos visuomenių raidos ir dabarties tyrimus.
Vis dėlto baltistika yra ne vien mokslo tyrimai ir studijos. Ji reiškia Lietuvos ir Latvijos akademinį bendradarbiavimą, tarptautinės baltistų bendruomenės telkimą ir jaunosios kartos baltistų ugdymą. Šiuo požiūriu ir pristatysiu baltistiką Lietuvoje, Latvijoje ir pasaulyje.
Šiuolaikinės baltistikos pagrindą sudaro tarptautinis akademinis tinklas. Jo branduolys yra Lietuva ir Latvija – valstybės, kuriose vartojamos gyvosios baltų kalbos.
Lietuvoje baltistiką plėtoja Vilniaus universitetas, pagrindinis Lietuvos baltistikos centras, taip pat Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetai ir Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos, Lietuvos kultūros tyrimo institutai. Latvijoje svarbiausias centras yra Latvijos universitetas kartu su integruotais mokslo institutais, į Rygos technikos universitetą integruotos Rėzeknės ir Liepojos akademijos, bei Daugpilio universitetas.
Baltistika seniai peržengė Baltijos šalių ribas. Šiandien lietuvių ir latvių kalbos dėstomos daugiau kaip trisdešimtyje pasaulio universitetų - Varšuvos, Stokholmo, Tartu, Masaryko, Greifsvaldo, Frankfurto Goetės, Vienos, Vašingtono, Tokijo, kur vyksta ir jų tyrimai. Taip pat baltistikos tyrimai vykdomi ir kituose universitetuose, kuriuose baltų kalbos nėra nuolat dėstomos - Leideno, Kopenhagos, Kelno, Jenos, Marburgo, Jeilio universitetuose.
Taigi baltistiką suvokiame kaip tarptautinį akademinį tinklą, jungiantį Lietuvos, Latvijos ir pasaulio mokslo bei studijų institucijas.
Baltistikos pagrindas yra studijos. Plačiausias studijas siūlo Vilniaus universitetas – nuo bakalauro iki doktorantūros. Pasirinkę Lietuvių filologijos, Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro, taip pat gretutines Latvistikos studijas studentai gali gilintis ne tik į lietuvių ir latvių kalbas, bet ir prūsistiką, baltų kalbų istoriją ir kt.
Magistrantūros Baltų kalbotyros studijose veikia dvigubo diplomo programa su Latvijos universitetu. Taip pat galima rinktis Latvistikos kryptį regionistikos programoje Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbos ir kultūros.
Baltų kalbotyros absolventė Dovilė Gavelytė
Doktorantūroje rengiami darbai apima įvairias baltistikos sritis. Taigi Vilniaus universitetas užtikrina visą studijų grandinę ir plačiausią baltistikos specializacijų spektrą.
Latvių kalbos kaip pasirenkamojo dalyko mokoma ir kituose Lietuvos universitetuose – Vytauto Didžiojo bei Klaipėdos universitetuose. Klaipėdos universitetas turi magistro programą Baltų kalbos ir kultūros.
Latvijoje pagrindinis studijų centras yra Latvijos universitetas. Bakalauro pakopoje daugiausia dėmesio skiriama latvistikai, tačiau studentai mokosi lietuvių kalbos ir gali rinktis baltistikos dalykus. Atskirų baltistikos magistro studijų nėra. Studijuojant doktorantūroje galima rašyti disertaciją iš baltistikos.
Lietuvių kalba dėstoma ir Daugpilio universitete.
Užsienyje vienas stipriausių studijų centrų yra Varšuvos universitetas. Jame baltistikos studijos vykdomos visose pakopose.
Kitose šalyse baltistikos studijos organizuojamos skirtingais modeliais. Greifsvalde ar Brno Masaryko universitete vykdomos savarankiškos baltistikos bakalauro ir magistro baltistikos studijų programos. Frankfurto Goethe's ar Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetuose baltistikos specializacija integruota į platesnes lingvistikos ar regiono studijų programas. Pizos universitete daugiausia dėmesio skiriama baltų filologijai magistrantūroje.
Pasaulyje nėra vieno baltistikos studijų modelio – universitetai jas plėtoja pagal savo akademinę tradiciją ir stipriąsias sritis. Šiame kontekste Vilniaus universitetas išsiskiria tuo, kad siūlo nuoseklią trijų pakopų studijų sistemą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir plačia dalykų įvairove. Svarbus tarptautiškumo atvejis – kartu su Latvijos universitetu įgyvendinama dvigubo magistro diplomo programa. Užsienio universitetuose ne tik mokoma baltų kalbų, tačiau yra ir baltistikos bakalauro, magistro programos.
Tradiciškai pagrindinė ir svarbiausia baltistikos tyrimų kryptis yra lingvistika. Baltų kalbos dėl savo archajiškumo užima išskirtinę vietą istorinėje ir lyginamojoje kalbotyroje.
Baltistikos tyrimai apima ne tik dabartines lietuvių ir latvių kalbas, bet ir ankstesnius jų raidos etapus, prūsų kalbą, baltų kalbų raštijos paminklus bei jų šaltinius. Tiriamos visos pagrindinės sritys – fonologija, akcentologija ir morfologija, žodžių daryba, leksika, semantika ir sintaksė.
Greta lingvistikos vyksta baltų literatūrų, kultūros ir visuomenės raidos tyrimai, kuriamos ir plėtojamos, daugiausia lingvistinės, duomenų bazės.
Prūsistikos duomenų bazė, kurią parengė Baltistikos katedros docentas Vytautas Rinkevičius.
Kartu baltistika vis labiau tampa tarpdisciplininė. Nagrinėjami kalbų kontaktai, daugiakalbystė ir sociolingvistikos procesai, tiriama regionistika ir visuomenės raida. Sparčiai plečiasi ir skaitmeninė humanitarika – kuriami skaitmeniniai kalbos ištekliai, taikomos kalbos technologijos.
Darbai sudaro pagrindą tolesniems moksliniams tyrimams, padeda išsaugoti ir visuomenei bei tyrėjams padaryti prieinamą baltų kalbų ir kultūros paveldą.
Baltistikos gyvybingumą rodo aktyvi tarptautinė mokslinė komunikacija. Nuo 1964 metų Lietuvoje ir Latvijoje kas penkerius metus rengiami Tarptautiniai baltistų kongresai, kurie suburia baltistikos tyrėjus iš viso pasaulio.
Reguliariai teminės tarptautinės konferencijos. Į akademinę bendruomenę aktyviai įsitraukia ir jaunoji karta – rengiama tarptautinė studentų konferencija „Baltijos tiltai“ bei Tarptautinė baltistikos mokykla.
Baltistikos tyrimai skelbiami tarptautiniuose žurnaluose Baltistica, Baltu filologija, Acta Baltico-Slavica, taip pat ir kituose tarptautinius mokslo leidiniuose.
Baltistikos plėtrą stiprina ir tarptautiniai projektai. Lietuvoje pagal lituanistikos prioriteto programą remiami bendri tyrimai su užsienio baltistikos tyrimų centrais, o Vilniaus universiteto koordinuojamas Baltnexus tinklas jungia užsienio baltistikos centrus ir skatina ilgalaikį akademinį bendradarbiavimą.
Aukštą Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų lygį patvirtina ir tarptautinis pripažinimas – lingvistikos srityje pagal QS dalykinį reitingą universitetas patenka į trečiąjį pasaulio universitetų šimtuką, taip pat įvertinami ir baltistikos tyrėjai.
Vardinės prof. J. Kazlausko Jaunojo mokslininko premijos laureatė Baltistikos katedros docentė Ernesta Kazakėnaitė. Ugniaus Bagdonavičiaus nuot.
Šiandien baltistika yra tarptautinė mokslo ir studijų sritis, apimanti ne tik baltų kalbų, bet ir kultūros, istorijos, visuomenės bei Baltijos regiono tyrimus. Jos branduolys išlieka Lietuva ir Latvija.
Šiuolaikinė baltistika nebegali vystytis izoliuotai. Jos plėtrą užtikrina tarptautinis bendradarbiavimas – bendri projektai, studijų programos, konferencijos ir akademiniai tinklai, jungiantys Lietuvą, Latviją ir daugiau kaip trisdešimt baltistikos centrų pasaulyje. Todėl šiandien galime drąsiai teigti, kad baltistika kuriama bendradarbiaujant. Tik veikdami kartu galime užtikrinti šios srities gyvybingumą, tarptautinį matomumą ir sėkmingą raidą ateityje.
Akimirka iš Baltistų kongreso. Vilniaus universiteto studentės – bakalauro pakopos Meda Žukaitė ir magistro pakopos Paula Lacė – su savo valstybių vėliavomis
