Kovo 6 d. Filologijos fakulteto taryba rinkosi į neformalų susitikimą-ekskursiją Bažnytinio paveldo muziejuje. Religijotyriniu ir meniniu aspektu vertingą parodą „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ fantastiškai atskleidė kuratoriaus dr. Tomo Rikliaus pasakojimai. Tai buvo puiki proga sužinoti apie kitą – filologams ir filologėms tokį artimą! – vyskupo ir švietėjo Motiejaus Valančiaus amplua atliekant bulės „Ineffabilis Deus“ ir kitų religinių tekstų vertimus į lietuvių kalbą. Įspūdingą bulės leidimą papildančios, lietuvybę subtiliai perteikiančios Idalijos Sobianskytės-Broel-Platerienės iliustracijos traukė akį ir kvietė su kolegomis pasitikrinti botanines žinias – nuo nasturčių iki anuomet dar darželius puošusių bulvių žiedų.

Plačiau apie parodą: Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos

„Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija“ kviečia gimnazijų moksleivius registruotis į kovo 20 d. renginį „𝐒𝐭𝐮𝐝𝐢𝐣𝐮𝐨𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚𝐬 – 𝐩𝐚𝐳̌𝐢𝐧𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐚𝐬“. Vietų skaičius ribotas, paskubėkite registruotis.

Jūsų laukia įdomi programa: paskaitos anglų ir lietuvių kalbomis, praktinės edukacinės dirbtuvės, kalbų kavinės bei studijų programos „𝐀𝐧𝐠𝐥𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐚 𝐮𝐳̌𝐬𝐢𝐞𝐧𝐢𝐨 (𝐢𝐬𝐩𝐚𝐧𝐮̨, 𝐩𝐫𝐚𝐧𝐜𝐮̄𝐳𝐮̨, 𝐯𝐨𝐤𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐮̨) 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚“ pristatymas.

Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su programoje studijuojančiais studentais, studijų programos alumnais ir dėstytojais.

O jeigu dar neteko lankytis VU Filologijos fakultete – jūsų laukia ekskursija.

Registracija: https://forms.office.com/e/SvHdYRMMiU

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Laukiami visų sričių ir temų tyrimai. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo!

Tezės (iki 250 žodžių) priimamos iki 2026 m. balandžio 10 d. 13.00 val.

Registracijos forma ir informacija apie tezių teikimą: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. 

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

• Dr. Ernesta Kazakėnaitė
• Dr. Eleonora Terleckienė
• Stud. Greta Leigaitė
• Stud. Marija Nordkvelle 
• Stud. Gabrielė Repečkaitė
• Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

• Doc. dr. Rita Baranauskienė  

Kilo klausimų? Kreipkitės el. paštu arba . 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Vakar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimuose už lietuvių kalbos puoselėjimą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrai įteikta padėka už nuoseklią lietuvių kalbos plėtrą ir sklaidą. Džiaugiamės, kad mūsų fakulteto darbuotojų nenuilstantis darbas buvo įvertintas, ir linkime sėkmės toliau kuriant sveiką ir pagarbų požiūrį į kalbą ir jos mokymąsi.

Įteikdama padėką VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė akcentavo, kad Lituanistinių studijų katedra yra ta vieta, kur žengiantys pirmuosius lietuvių kalbos mokymosi žingsnius gali sutikti bendrakeleivių, dalytis našta ir džiaugsmais:

„Tai yra ta institucija, kuri diktuoja lietuvių kalbos dėstymo madas, ta institucija, į kurią kreipiamės, kai reikia naujų testų, mokymo priemonių ar tiesiog pasitarti, kaip tą lietuvių kalbą pateikti kaip ne tokią baisią ir tą pasakymą „reikia išmokti lietuvių kalbą“ supaprastinti iki kur kas žmogiškesnio pasakymo – „mes jūsų prašome pramokti lietuvių kalbos“, kad gatvėje susišnekėtumėte ir būtumėte savesni.“

Apdovanojimuose kaip ir kasmet įteiktos tradicinės „Sraigės“ skulptūrėlės, nuo 2016-ųjų skiriamos už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tarp trijų laureatų – ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė. Sveikiname kolegę, kuriai kalbos, kraštotyros ir istorijos tyrimai yra neatskiriama gyvenimo dalis.

Šiandien VU Filologijos fakultete vyko renginys, skirtas lengvai suprantamai kalbai. Renginio metu organizatorės ir projekto „Eksperimentinis lietuvių kalbos sudėtingumo tyrimas“ tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė pristatė projekto idėją, jau nuveiktus darbus ir ateities planus. Kalbėdama apie projektą L. Vilkaitė-Lozdienė akcentavo lengvai suprantamos kalbos tekstų svarbą ir jų poreikį visuomenėje:

„Tekstai lengvai suprantama kalba padeda atsiversti knygą ar sužinoti naujienas tiems, kurie kitaip mums įprasto teksto nepaskaitytų. Tai žmonės su intelekto negalia, negimtakalbiai, žmonės, kuriems dėl garbaus amžiaus skaityti darosi sunkiau ir panašiai. Jei tokių tekstų visuomenėje rastųsi daugiau, šie žmonės galėtų drąsiau ir savarankiškai daryti tai, kas mums atrodo akivaizdu: pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, apžiūrėti muziejų su audiogidu ar skaityti grožinę knygą. Manau, tai labai svarbu. Jau nekalbant apie didesnį informacijos prieinamumą – kiekvienas turėtų suprasti tai, ką svarbaus jam praneša savivaldybė ar SODRA.

Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų diskusija subūrė socialinius partnerius iš įvairių organizacijų: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Martyno Mažvydo, Mickevičiaus bibliotekų, įvairių dienos centrų. Čia dirbantys kolegos yra įsitraukę į įvairius projektus apie lengvai suprantamą kalbą. Smagu, kad su jais jau bendradarbiaujame, bet norime bendradarbiauti dar daugiau – dialogas tarp tyrėjų ir įvairių sričių praktikų labai įgalina. Taip galime atlikti tyrimus, kurie aktualūs visuomenei.“

Kovo 24 d. VU Filologijos fakultete viešės žymi prancūzų sociologė, Lietuvoje gerai žinomo Pierre’o Bourdieu pasekėja Gisèle Sapiro. Kviečiame atvykti pasiklausyti jos pranešimo tema: „Ar galima atskirti kūrinį nuo jo autoriaus? Atšaukimai kultūroje“.

Nuo Richardo Wagnerio ir Martino Heideggerio iki Romano Polanskio, Gabrielio Matzneffo ir kitų – autoriaus ir jo kūrinio santykio klausimas buvo daugelio debatų ir skandalų centre. Žymi prancūzų sociologė G. Sapiro šį klausimą nagrinėja iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Rasistiniais, seksistiniais ar transfobiniais laikomų autorių ir menininkų kūriniai buvo boikotuojami, o literatūrinis ir meninis kanonas iš šios perspektyvos taip pat buvo kvestionuojamas.

Remdamasi savo naujausia knyga Peut-on dissocier l’œuvre de l’auteur? (Seuil, 2020; Points, 2024), pranešime G. Sapiro aptars autoriaus ir kūrinio santykio klausimą iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Pranešimą pratęs platesnė diskusija, kurią moderuos VU Filologijos fakulteto prof. Eglė Kačkutė. Anot jos, sociologės tyrimai ir įžvalgos gali padėti permąstyti ir Lietuvos atvejus:

„Ši paskaita ir naujausia socioliteratūrologės, Gisèle Sapiro knyga be galo aktuali mums visiems, galvojantiems, ką daryti su politiškai ar asmeniškai moraliai susikomprovitavusių kūrėjų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Šarūno Barto ar Jono Vaitkaus kūryba ir jos kanonizavimu.“

Daugiau apie G. Sapiro: https://rb.gy/9w0mb0

Paskaita anlgų kalba vyks:

Kovo 24 d., 17 val.

VU Filologijos fakulteto, 118 (Vinco Krėvės) auditorijoje

Nuotr. Hannah Assouline.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatytas reikšmingas lietuvių kalbos istorijai skirtas leidinys – mokslinis Pilypo Ruigio žodyno leidimas.

Trijų tomų publikacija atveria XVIII a. leksikografijos kontekstą ir leidžia naujai pažvelgti į lietuvių kalbos raidą bei jos tyrimus. Kritinį žodyno leidimą ir studiją apie jo genezę, šaltinius bei reikšmę leksikografijos ir kalbos istorijai parengė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė. Tyrimą apie XVIII a. žodyno kalbos ypatybes ir morfologiškai anotuotą lietuviškų žodžių indeksą parengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslininkė, Vilniaus universiteto alumnė dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Renginys turėjo ir dar vieną progą – jo metu buvo pasveikinta docentė Vilma Zubaitienė, mininti savo 50 metų jubiliejų.

Pristatymas subūrė akademinę bendruomenę aptarti šio svarbaus leidinio reikšmės lietuvių kalbos tyrimams, leksikografijos tradicijai ir raštijos paveldo pažinimui.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį, kovo 6 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įteikti pažymėjimai pirmajai Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio absolventų laidai. 

Prieš pradėdamas pažymėjimų teikimo ceremoniją, Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas kvietė programą baigusius mokytojus tapti klasikinio pasaulio ambasadoriais: „Studijų metu atradote, kad klasika niekur nėra dingusi. Kad klasika savo mitais, siužetais, idėjomis, formomis toliau kuria ir palaiko mūsų civilizaciją. Sveikinu užbaigus studijas ir įžengus į visą gyvenimą truksiantį pokalbį tarp klasikos ir dabarties. Nuoširdžiai linkiu, kad jaunoji karta Jūsų pagalba atrastų pamokose šio pokalbio prasmę.“ 

Dėkojame asist. dr. Tomui Rikliui už įdomią ir interaktyvią paskaitą, skirtą neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių apžvalgai. Nuoširdžiai sveikiname pirmuosius absolventus ir linkime, kad studijų metu įgytos žinios prasmingai tęstųsi mokyklų klasėse: naujose pamokose, idėjose ir atradimuose. Tegul ši patirtis kartu stiprina jau užsimezgusį ryšį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir tampa prasmingo bendradarbiavimo pradžia.  

Primename, kad modulio studijos skirtos Lietuvos pedagogams, siekiantiems įgyti papildomų kompetencijų ir teisę mokyti naujų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. Studijos vykdomos pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris skatina mokytojų profesinį augimą ir naujų žinių sklaidą. Projektą administruoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 

Kviečiame pedagogus prisijungti prie Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio ir šiais metais.