Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūrinis sprintas kviečia į viršų jau balandžio 30 dieną 19 val. Paviljone, esančiame Pylimo g. 21B Vilniuje.
Ateiki paklausyti kitų ir paskaityti savų tekstų!

Laukiami visi norintys dalintis savo kūryba ar atrasti naujus mėgstamus autorius.

Renginį ves šiuo metu nepraktikuojanti scenografė, dailininkė, poetė, laikina „Sprinto“ globėja Verdenė Monika Valkiūnaitė.

Literatūrinis – nes neribojame žanro.

Sprintas – nes kiekvienam autoriui bus skirtos penkios minutės.

Visi norintys šio renginio metu skaityti savo kūrybą gali registruotis nuorodoje paspaudę „Dalyvauti“ ir parašę komentarą „Ir aš!“ ant renginio sienos, taip pat užsiregistruoti galėsite priėję prieš renginį prie organizatorių. Visų skaitančiųjų laukia Literatūrinio sprinto partnerių prizai. Klausytojams registruotis nereikia.

Renginys nemokamas.

„Sprintą“ organizuoja: Lietuvos rašytojų sąjunga / Lithuanian Writers’ Union.
Partneriai: Paviljonas, Literatūra ir menas, Šiaurės Atėnai, Žurnalas „Metai“, Žurnalas „Nemunas“, VU Filologijos fakultetas.
Renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

2026 metų balandžio 16 dieną Filologijos fakulteto Dalykinės (teisės) kalbos magistrantės ir Anglų filologijos bakalaurantės su dėstytojomis lankėsi Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Studentės ir dėstytojos susitiko su prokuroru Sauliumi Versecku, Vertimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jelena Žuravliova ir vertėja Rūta Vazgilevičiene.

Susitikimo metu prokuroras Verseckas gyvai pasakojo studentėms ir dėstytojoms apie Generalinės prokuratūros darbo specifiką, pasidalijo rezonansinių bylų tyrimo patirtimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės laiku nuolat kitusį darbo pobūdį ir kylančius iššūkius. Prokuroras papasakojo apie nusikaltimų ir baudžiamojo persekiojimo tarptautiškėjimą, sutelktų pastangų svarbą išaiškinant nusikaltimus. Vizito metu jis ne kartą pabrėžė kalbų mokėjimo svarbą šiuolaikiniame teisėsaugos darbe, nes tenka vis labiau bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių šalių. Prokuroras yra mokęsis Prancūzijoje, todėl jam nesvetimi kalbas studijuojančių žmonių rūpesčiai.

Prokuratūros vertėjos, Filologijos fakulteto alumnės Jelena Žuravliova ir Rūta Vazgilevičienė papasakojo apie vertimo darbo organizavimą Prokuratūroje, verčiamų tekstų žanrinę ir kalbinę įvairovę, kaip kartais tenka versti „čia ir dabar“ ar spręsti vertimo į mažiau Lietuvoje įprastas kalbas poreikį. Vertėjos mielai pasidalino tekstų, su kuriais tenka dirbti, pavyzdžiais. Studentės klausė apie galimybę atlikti praktiką Vertimo skyriuje, kitas karjeros galimybes.

Inesa Šeškauskienė

Balandžio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome diskutuoti kalbų kontaktų ir jų sukeltų kalbinės struktūros pokyčių klausimais. Išeities taškas  - su Balkanų kalbų sąjungos problematika susijęs straipsnis, prisegame Victoro Friedmano ir Briano Josepho straipsnį apie judezmo (ladino) kalbos balkanišką atmainą.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

organizatorių nuotr.

Šią vasarą, 2026 m. liepos 26 – rugpjūčio 1 d., vyks jau 23-ioji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia. Šių metų vasaros mokyklos tema – „Kalbos kaita: vidiniai ir išoriniai veiksniai“ (Language change inside and out). Kaip ir pernai, šis mokslo renginys vyks Antalieptėje (Zarasų raj.), „Inovatorių slėnyje“. 

Dalyvauti ypač kviečiami (-os) magistrantai (-ės), doktorantai (-ės) ir savo karjerą pradedantys (-čios) tyrėjai (-os), tačiau maloniai laukiama ir visų susidomėjusių. Paraišką dalyvauti šių metų Academia Grammaticorum Salensis galite užpildyti iki gegužės 3 dienos.

Vasaros mokyklos paskaitas šįkart jungs diachronijos tema – bus pristatomas šiuolaikinės lingvistikos žvilgsnis į vidinių ir išorinių veiksnių vaidmenis kalbos kaitoje. Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto profesorius dr. Stefan Hartmann skaitys kursą apie diachroninę konstrukcijų gramatiką, o Helsinkio universiteto docentas dr. Max Wahlström ves paskaitas apie kontaktų sąlygotą kalbos kaitą (contact-induced language change). Kadangi abiem šioms kalbos kaitos paveikslo dalims tirti vis dažniau pasitelkiami kiekybiniai metodai, trečiasis vasaros mokyklos kursas skirtas įvadui į išvadų statistiką. Šio kurso lektorė – Brėmeno universiteto profesorė dr. Alena Witzlack-Makarevich.

Teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, per kuriuos dalyviai (-ės) galės įsigilinti į paskaitų turinį su lektorių pagalba. Šalia vasaros mokyklos paskaitų, viena diena bus skirta konferencijai, kurioje dalyviai (-ės) galės pristatyti savo tyrimus stendiniais ar žodiniais pranešimais. Paskaitų ir konferencijos pranešimų kalba – anglų. 

Dalyviams (-ėms) bus suteikti 3 ECTS kreditai.

Dalyvavimo mokestis – 320 Eur (270 Eur asociacijos Academia Salensis nariams). Į jį įeina kelionė iš Vilniaus į Antalieptę ir atgal, apgyvendinimas ir maitinimas.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite jos interneto puslapyje.

Kviečiame į projekto „Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje“ (angl. Resetting our understanding of being and language. Dialectical games and the meanings of being in Antiquity, Nr. 10-036-T-0011) tyrimų rezultatų pristatymą.

Projekto stažuotojas – dr. Luca Gili, mokslinis vadovas – doc. dr. Vilius Bartninkas.

Ką tik pasibaigusioje 22-ojoje Vokiečių filologijos katedros organizuojamoje Germanistikos studentų konferencijoje šiemet dalyvavo 26 jaunieji germanistai ir jaunosios germanistės iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pasidžiaugęs gyvybinga konferencijos tradicija ir paminėjęs vokiečių kalbos svarbą Lietuvai. Atidarymo renginyje žodį tarė ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas, ambasadoriaus pavaduotojas Rüdigeris Zettelis, kalboje ne tik pabrėžęs tokių renginių svarbą, bet ir prisiminęs ir savo studijų laikus.

Renginio dalyvius taip pat pasveikino Anna Maria Strauß, Goethes instituto Vilniuje vadovė, ir pasidžiaugė, kad germanistikos studentai yra smalsūs ir tiria įdomius bei visuomenei aktualius klausimus. Paskutinė konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister ir atkreipė dėmesį į VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendra germanistikos programa ir vykdomais tyrimais.

Plenarinėje sesijoje buvo perskaityti du pranešimai – tyrimas apie Lietuvos mokytojų emocinę savijautą (Anastasia Korsakaitė, VU) ir tyrimas apie Vilniaus prisiminimus Ilma Rakusa kūrinyje Daugiau jūros (Nora Radics, Budapešto universitetas, Vengrija). Toliau vykusiose darbo grupėse bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatė savo tyrimus vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos temomis.