Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija primena, kad gegužės 13 ir 14 dienomis vyks rinkimai į Vilniaus universiteto Senatą. Bendruomenės nariai balsuoti kviečiami nuo 9:00 iki 16:00 valandos Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Balsuojant biuletenyje pažymimos tų kandidatų į Senato narius, už kuriuos balsuojama, pavardės. Kiekvienas rinkėjas turi tiek balsų, kiek Senato narių renkama tame Padalinyje. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius. Balsavimo biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jame nepažymėtas nė vienas kandidatas ar pažymėta daugiau kandidatų į Senato narius, nei tame padalinyje yra renkama Senato narių. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius, tad balsuoti galima už ne daugiau nei dvi kandidatūras.

Išankstiniame balsavime balsavo 7,5% rinkimų teisę turinčių mūsų bendruomenės narių. Tam, kad rinkimai įvyktų, reikia daugiau nei 2/3 (dviejų trečdalių) balsavimo teisę turinčių asmenų dalyvavimo, tad kviečiame aktyviai dalyvauti ir paraginti tai padaryti ir savo koleges ar kolegas.

Visa informacija apie rinkimus skelbiama VU intraneto polapyje "VU Senato rinkimai".

Jeigu kiltų klausimų, kviečiame kreiptis telefonu +37068523222 arba elektroniniu paštu .

 Heading_5896_x_3931_px-4.png

 

Islandija lietuvių kolektyvinėje atmintyje užima ypatingą vietą kaip maža, bet drąsi valstybė, pirmoji viešai parėmusi Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingas priėmė rezoliuciją, kad 1922 m. Lietuvos pripažinimas tebegalioja, o tų pačių metų rugpjūtį abi šalys užmezė diplomatinius santykius.

2026 m. bus minimos šių istorinių įvykių 35-osios metinės. Per pastaruosius dešimtmečius politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp abiejų šalių vis intensyvėjo, tačiau ankstesnė Lietuvos ir Islandijos ryšių istorija tebėra mažai pažinta. Ji siekia dar vikingų laikus, skleidžiasi netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, nenutrūksta net ir per Šaltąjį karą.

Ypatingą vaidmenį šiame kontekste suvaidino mokslininkas ir vertėjas Jörunduras G. Hilmarssonas, tapęs svarbia jungtimi tarp abiejų šalių. Jis iniciavo pirmąjį islandų kalbos seminarą Vilniaus universitete ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. 2026 m. jam būtų sukakę 80 metų.

VU Skandinavistikos centro rengiamoje konferencijoje bus nagrinėjamos Lietuvos ir Islandijos istorinės paralelės, skirtumai bei tarpusavio ryšiai įvairiais laikotarpiais, taip pat temos, tiesiogiai susijusios su Jörunduro G. Hilmarssono akademiniu ir kultūriniu palikimu.

Konferencijos metu vyks kultūrinė programa: paroda, skirta Jörunduro atminimui, kurioje dalyvaus jį pažinojusieji ir jo šeimos nariai, taip pat menininkės Þorgerður Jörundsdóttir kūrinių paroda. Konferencijos dalyviai dalyvaus festivalio ,,Ačiū Tau, Islandija” atidarymo diskusijoje. Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. Visi renginiai vyks anglų kalba.

„Studijuoti dvi kalbas – pažinti dvi kultūras“

2026 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė  vyresniųjų klasių moksleivius, jų mokytojus ir visus besidominčius į jau ketvirtą ir paskutinį šio semestro „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. 

Renginys sudomino didelę smalsių klausytojų auditoriją. Beveik 50 moksleivių ir prie jų prisijungusių mokytojų turėjo progą sužinoti, kaip reklamos, memai ir medijos kuria reikšmę, kuo naudingi žodynai, ar verta mokytis pavienius užsienio kalbos žodžius, ar pirmenybę teikti junginiams, ar namie ir svečioje šalyje galioja tos pačios elgesio ir kalbos normos. Kuo skirsis amerikiečio, Indijos piliečio ar mūsų pačių lūkesčiai keliaujant svetur.

„Kalbos gyvai: ne vadovėliuose, o pokalbiuose. Arqus Language Cafes patirtis“ pristatymas leido plačiau pažvelgti į užsienio kalbų akademinių lūkesčių ar vertinimų nevaržomą ne tik kalbos, bet ir kultūros pažinimo džiaugsmą.

Užsienio kalbų instituto dėstytojų surengtose praktinėse dirbtuvėse gimnazistai betarpiškai susipažino su instituto vokiečių,  prancūzų ar ispanų kalbų dėstytojais ir jų dėstomais dalykais, kalbų kavinėse turėjo progą asmeniškai pabendrauti tarpusavyje, išmoko ir vieną kitą frazę dar gerai nepažįstama užsienio kalba.

Didžioji jaunųjų „akademikų“ dalis – Vilniaus vyresniųjų klasių gimnazistai. Tarp klausytojų sutikome Vilniaus Vytauto Didžiojo, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus Jėzuitų, Vilniaus Žemynos, Vilniaus licėjaus, VKIF licėjaus gimnazijų moksleivius. Džiaugiamės sulaukę svečių ir iš Vilniaus rajono Egliškių Šv. Jono Bosko ir Vilniaus rajono Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems moksleiviams ir jų mokytojams už aktyvumą bei smalsumą, o kolegoms – už įdomius ir įtraukiančius pranešimus. Labai tikimės vėl susitikti rudenį.

 

DSC_2311-2.jpg

DSC_2437.jpg

DSC_2381.jpg

DSC_2402.jpg

DSC_2417-2.jpg

DSC_2351-2.jpg

DSC_2325.jpg

Gegužės 15 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

52327935317 1caf9a5302 o copy copy

Gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto Slavistikos katedra rengia studentų konferenciją „Tretieji studentų skaitymai“. Konferencija vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) А8 ir А9 auditorijose.

Konferencijoje dalyvauja 28 studentai iš Austrijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo, Slovakijos ir Vengrijos.

Konferencijos metu bus aptariami socialinių tinklų reiškiniai, politinis diskursas, fotografijos vaidmuo visuomenėje bei japonizmo fenomenas interneto kultūroje. Didelis dėmesys bus skiriamas literatūros interpretacijoms – nuo F. Dostojevskio ir N. Gogolio kūrinių iki šiuolaikinės fantastikos ir distopijos. Taip pat bus aptariami folkloro motyvai kine, diktatūros vaizdavimas dramaturgijoje, kalbų interferencija, politinė retorika ir kalbos pokyčiai skaitmeninės komunikacijos kontekste.

Ši konferencija – tai kūrybinga akademinė erdvė, suteikianti galimybę studentams pristatyti savo tyrimus, dalintis idėjomis ir įsitraukti į prasmingą mokslinį dialogą. Linkime visiems dalyviams sėkmingų pranešimų, įkvepiančių diskusijų ir vertingų akademinių patirčių.

Konferencijos programa čia.

Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštas:

image copy copy copy copy copy copy copy copy

Vilniaus universitetas, kartu su partneriais iš Minjo universiteto (Portugalija), įgyvendindamas „Arqus“ Europos universitetų aljanso „Twinning 2.0“ iniciatyvą, maloniai kviečia į viešą dr. Luíso F. Motos paskaitą.

Data: 2026 m. gegužės 13 d. (trečiadienis)

Laikas: 11:00 val.

Vieta: 207 auditorija, Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)

Apie pranešėją ir temą:

Dr. Luís F. Mota (Minjo universiteto Viešosios politikos ir viešojo administravimo katedros lektorius, CICP-UMinho tyrėjas). Paskaitoje bus apžvelgiami svarbiausi LGBTIQ+ asmenų teisių teisėkūros pokyčiai Europoje, analizuojamas Europos Sąjungos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo šiuose procesuose. Pranešėjas taip pat pristatys politines diskusijas Portugalijoje (santuokos, įvaikinimo, lyties tapatybės klausimai) bei aptars pastarojo meto iššūkius, susijusius su anti-LGBTIQ judėjimų stiprėjimu.

Dr. L. Mota specializuojasi viešosios politikos procesų, tinklinio valdymo bei lyčių ir queer studijų srityse. 

Kontaktinis asmuo Ieva Bisigirskaitė el paštas: 

Gegužės 14 dieną Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks tarpfakultetiniaiakademiniai debatai anglų kalba „Diskursas ir visuomenė“. Renginys suburs skirtingų studijų krypčių studentus diskusijai apie aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus, skatindamas kritinį mąstymą, akademinį dialogą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Debatai į vieną diskusijų erdvę sukvies pirmosios ir antrosios pakopos studentų komandas iš įvairių VU padalinių – Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetų bei Verslo mokyklos. Tokie akademiniai renginiai prisideda prie Vilniaus universiteto siekio stiprinti atvirą, dialogu grįstą studijų kultūrą ir ugdyti kritiškai mąstančią akademinę bendruomenę.

Renginys yra bendrauniversitetinio kurso „Akademiniai debatai“, vykdomo Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programoje, baigiamoji dalis. Debatų tikslas – stiprinti kritinio mąstymo kultūrą universitete, skatinti argumentuotą akademinę diskusiją ir plėtoti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų sričių.

Studentai, pasitelkdami argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir akademinės diskusijos vedimo kompetencijas, diskutuos trimis aktualiomis temomis – socialinio konkurencingumo iššūkiais, reprodukcinių teisių diskursu ir žiniasklaidos kuriamos hiperrealybės reiškiniu

Anglų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė pažymi, kad „akademiniai debatai studentams suteikia galimybę išbandyti save realioje intelektinėje erdvėje, kur susitinka skirtingos patirtys, vertybės ir argumentavimo strategijos. Šių metų temos kviečia ne tik analizuoti visuomenėje kylančius iššūkius, bet ir atsakingai kalbėti apie sudėtingus socialinius klausimus. Debatai ugdo akademinę drąsą, gebėjimą pagrįstai reikšti savo poziciją ir ieškoti dialogo net tada, kai nuomonės išsiskiria.“

Renginio globėjas, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pabrėžia, kad „universitetas visų pirma yra vieta, kurioje gimsta argumentuotas pokalbis apie visuomenę ir jos ateitį. Akademiniai debatai leidžia studentams peržengti studijų programų ribas ir mokytis vieniems iš kitų – skirtingų disciplinų dialogas tampa svarbia šiuolaikinio universiteto kultūros dalimi. Tokie renginiai stiprina kritinio mąstymo tradiciją ir primena, kad akademinė bendruomenė kuriama per atvirą ir pagarbią diskusiją.“

Debatuojančius studentus vertins nepriklausoma ekspertų komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų: Jungtinės Karalystės ambasados diplomato Mark Pass, Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės prof. Vilmantės Pakalniškienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo reikalų ir inovacijos prodekano docento Karolio Ažukaičio, MarieSkłodowska–Curie podoktorantūros stažuotojos dr. Silvia Peterssen. Debatai vyks gegužės 14 d. 17.00 val. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5). Renginį moderuosFilologijos fakulteto docentė Liudmila Arcimavičienė. Debatų kalba – anglų.

 

AD__Poster.png

690367809_971971155592682_6848311605747242859_n.jpg
 
REGISTRACIJA STUDENTAMS IR DOKTORANTAMS! 
 
Pagaliau galime atskleisti, kad šių metų „Literatūros salos“ vyks Kretingoje liepos 27–30 dienomis ir bus skirtos humoro temai.
 
Nasrėnų kaime, Kretingos rajone, gimė vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius, kurio 225-ųjų gimimo metų sukaktis minime šiais metais. Valančius itin daug dėmesio skyrė ir juokui, jo svarbai bendruomenės bei individo mąstymui, laisvam ir oriam buvimui, juokas jo kūryboje veikia ir kaip rezistencinė priemonė. Rašytojas parašė ne vieną veikalą, o tarp jų – ir garsiąją apysaką „Palangos Juzė“, tai yra didaktinis kūrinys, kuriame apstu komizmo. Ir, mes patvirtiname, kad „Palangos Juzė“ tikrai juokinga ir po šiai dienai! 
 
Humoras yra paslaptingas ir gilesnio tyrinėtojų dėmesio Lietuvoje laukiantis fenomenas – kviečiame tyrinėti.
 

Registracija.

Literaturos_salos_digital_260505.jpg