Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra jau 10-tą kartą dalyvauja
nuo 2016 metų Lietuvoje rengiamose Vokiečių kalbos dienose.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Spalio 2-4 d. Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis & Mimesis“. Dalijamės kalba, kurią renginio atidaryme sakė ITEM (pranc. Institut des textes et manuscrits modernes) direktorė Nathalie Ferrand: „Nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų: genetinė kritika kaip kompasas tekstų ir rankraščių vandenyne“.

Moderniųjų tekstų ir rankraščių instituto (ITEM) vardu man didžiulė garbė ir malonumas atidaryti tarptautinę konferenciją, skirtą genetinei kritikai.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šių metų konferencijos koncepcijos kūrimo ir organizavimo: profesoriui Pauliui Subačiui ir jo kolegoms, organizaciniam komitetui, parengusiam įtraukią programą, Vilniaus universitetui, priėmusiam šį renginį, ir dalyviams iš įvairių disciplinų ir šalių, susirinkusiems čia šiandien. „Genesis – Vilnius 2025“ yra šeštasis iš serijos susitikimų, kurie prasidėjo Helsinkyje 2017 m., paskui 2019 m. vyko Krokuvoje, 2022 m. – Oksforde, 2023 m. – Taipėjuje ir 2024 m. – Bolonijoje.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Moderniųjų tekstų ir rankraščių institutas jau kurį laiką plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir žemynais: nuo devintojo dešimtmečio su Lotynų Amerika (ypač Brazilija, per Associação dos Pesquisadores do Manuscrito Literario), su Japonija, kur kolegos jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su Prousto specialistais. Bendradarbiavimas su Afrika vyksta jau apie dvidešimt metų, o neseniai jis pradėtas ir su Indija. Taigi „Genesis“ konferencijų modelis palaipsniui plečia savo ribas. Šie susitikimai – nelyg vėjo rožė, žyminti disciplinos permainas globaliu mastu.

Įspūdingas ne tik šių tarptautinių konferencijų paplitimas, bet ir dažnis. Dabar jos vyksta kasmet. Tačiau šis reguliarumas nesumažino kasmetinėse konferencijose nagrinėjamų temų turtingumo ar aktualumo. Tai aiškiai matyti, pavyzdžiui, iš programos, kuri mūsų laukia per ateinančias tris dienas. Kasmetiniai susitikimai nesumažino mūsų noro ir malonumo praktikuoti genetinę kritiką. Jau šiemet esame suplanavę pagrindinių temų rinkinį visoms „Genesis“ konferencijoms ateinantiems penkeriems metams, iki pat 2030 m. Konferencijos vyks Lisabonoje, Tokijuje, Salonikuose ir Antverpene. 2028 m.  švęsdami genetinės kritikos atsiradimo šešiasdešimtmetį, konferenciją surengsime Paryžiuje.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Viena iš priežasčių, kodėl genetinė kritika ir toliau domina mokslininkus, o šių susidomėjimas disciplina netgi didėja, manyčiau, yra tokia: genetinė kritika suteikia savotišką kompasą, leidžiantį orientuotis ir nepasiklysti gana keistoje, sudėtingoje ir netgi labirintiškoje tekstualumo formoje, t. y. autoriaus rankraštyje. Mokslininkai, dirbantys su ekstensyviais genetiniais dosjė (pavyzdžiui, romanistai), žino, kad medžiaga, prieinama skaitant rankraščius, gali akinti turtingumu. Visgi mokslininkas privalo šią medžiagą pateikti racionaliai ir įtikinamai. Genetinės kritikos metodas ir sąvokos leidžia jam tai padaryti, o prireikus pasitelkti ir kitų disciplinų, priklausančių rankraščių studijų sričiai, pavyzdžiui, kodikologijos ir paleografijos, priemones.

Disciplinos pradžioje genetinės kritikos praktikai laikyti ekscentrikais, laiką leidusiais perrašinėdami autoriniuose tekstuose išbraukytas ištraukas, eikvodami mėnesius, atrodytų, bevaisiams dalykams. Kai kurie manė, kad genetinės kritikos atstovų darbas buvo bevertis, nes jo rezultatai nebuvo akivaizdūs – tik nesibaigiančios tekstų ir rankraščių detalių apžvalgos. Dabar šį darbą vertiname kitaip: rankraščių aprašymas ir visų juose esančių smulkmių fiksavimas yra nepakeičiamas mūsų tyrimų etapas. Su didinamuoju stiklu nagrinėti ištrintas dokumentų vietas – geriausias būdas įsigilinti į konkrečius kūrybinio darbo mechanizmus, kad galėtume juos suprasti. Dėka šio kantraus darbo genetinė kritika atskleidė kitą tekstualumo formą, kuri meta iššūkį klasikiniams interpretacijos metodams, ilgą laiką grįstais vien vadinamaisiais baigtiniais, t. y. publikuotais, tekstais. Genetinė kritika fundamentaliai naujina mūsų supratimą apie kūrybą ir kūrėjus. Šio požiūrio vaisiai vis aiškiau matomi kasmet leidžiamose ir vis daugėjančiose publikacijose. Šiandien genetinę kritiką galima apibrėžti kaip „rašytinių išradimų mokslą“. Šią apibrėžtį pasiskolinau iš Danielio Ferrerio, kuris ją suformulavo leidinyje, skirtame Virginijos Woolf rašymo procesams.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Trys konferencijos dienos bus skirtos nuostabiai diskusijų temai: „Genesis & Mimesis“ (liet. Genezė ir mimezė). Tai sudėtinga tema tiek filosofams, tiek literatūros tyrėjams. Ji veda prie pačių mūsų kultūros ištakų ir ragina prisiminti tokius autorius kaip Platonas ir Auerbachas. Mimezė yra ne kas kita, kaip viena iš pagrindinių mūsų santykio su tiesa ir tikrove formų. Mąstant apie genezę ir mimezę kartu, galima įsivaizduoti mimezę ne tik kaip rezultatą, užtikrinantį meno kūrinio egzistavimą, sukuriant tikrovės iliuziją ar santykį su tuo, kas yra tiesa, bet ir kaip procesą, t. y., kaip kelią tų pačių rezultatų kūrimo ar siekimo link. Mimezė gali būti suprantama ir kitaip – kaip modelių, t. y. kitų tekstų ir autorių, imitavimas, kai rašytojas bando rasti savo kelią į originalumą.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Labai tikėtina, kad mimezės ir genezės klausimui apmąstyti trijų dienų nepakaks. Vis dėlto idėja, kurią „Genesis – Vilnius 2025“ konferencijai pasiūlė pagrindinis renginio organizatorius prof. Paulius V. Subačius, neabejotinai atvers kelią tolesniems tyrimams, kuriuos plėtosime ateityje.

Orintos Labutytės nuotr.

Rugsėjo gale Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Filosofijos fakultetų alumnai, Lietuvių filologijos ir užsienio (turkų) kalbos, Artimųjų Rytų (Turkologijos) studijų programų absolventai būrėsi Turkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, kur buvo švenčiama bendrystė, Lietuvos ir Turkijos kultūriniai ryšiai ir  jau daugiau nei 30 metų besitęsianti draugystė.

Šių metų renginyje dalyvavo VU Partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Filologijos fakulteto profesorius habil. dr. Bonifacas Stundžia, dėstytojai bei gausiai susirinkę alumnai. Sveikinimo žodį svečiams tarė Turkijos Respublikos ambasadorė J. E. Esra Toplu, VU prorektorius  dr. Artūras Vasiliauskas. Pasisakiusieji džiaugėsi abipusiai naudingu bendradarbiavimu, daugiau nei šimtu išleistų absolventų bei jų labai skirtingais profesiniais pasirinkimais. Turkiška kultūra dvelkiančio susitiko susitikimo metu VU absolventės Skaistė Keršytė ir Ema Yanardağ atliko dainų turkų ir lietuvių kalbomis.

Orintos Labutytės nuotr.

Tai jau antras toks susitikimas, kuriame prieš pora dešimtmečių ir vėliau VU baigę turkų kalbos specialistai dalijosi prisiminimais, šypsenomis ir ateities planais. Studentų ir dėstytojų iniciatyva atsiradusį renginį palaiko Turkijos Respublikos ambasada bei Yunus Emre institutas. Kadangi visi jaučia norą puoselėti šią bendrystę, tikimės, kad tokie susitikimai taps kasmetiniais.

Vaivos Žeimantienės nuotr.

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite čia >>

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Konferencija vyks vokiečių kalba.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).

DAAD (Vokietijos akademinės mainų tarnybos) Informacijos centras Rygoje 2025 m. spalio 7 d., 15.00 val., kviečia visus susidomėjusius į informacinį seminarą apie stipendijas vasaros kursams Vokietijos universitetuose.

Kursai:

• trukmė - 3-4 savaitės
• kalbos mokėjimo lygis - mažiausiai A2
• DAAD sėkmės atveju apmoka kursus, apgyvendinimą ir draudimą bei suteikia dienpinigius

Informacinis renginys:

• 2025 m. spalio 7 d., 15.00-16.00 val.
• renginio kalba - anglų ir/arba vokiečių
• prisijungimo informacija: https://www.daad.lv/en/event/online-consultation-on-summer-course-scholarships-2026/

Kokie tiltai sieja Lietuvą su Italija? VU Filologijos fakulteto profesorius dr. Diego Ardoino sako, kad Lietuvos ryšys su „Bel Paese“ yra senas ir stiprus, o vienu iš paskutinių kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdžių mini Ligūrijos pakrantėje (Italija) įvykusį kultūros ir literatūros festivalį „Cervo in Blu d'Inchiostro“.

Prof. dr. Diego Ardoino / Vytauto Kardelio nuotr.

Daugiau nei dešimtmetį Cervo mieste vykstantis festivalis skatina literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Kadaise buvęs lokalus, šiuo metu festivalis apima ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai.

Rugsėjo pradžioje VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai prof. dr. Diego Ardoino ir doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje pristatė „lotyniškąją teoriją“ – Renesanso laikais gyvavusią hipotezę apie itališką lietuvių kalbos kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje, pradedant garsiąja Lenkijos ir Lietuvos sosto įpėdinio kunigaikščio Vladislavo Vazos kelione į Italiją 1624–1625 m. ir baigiant architektūros paminklais, tapusiais italų kultūrinės įtakos Baltijos šalyse simboliu. Apie festivalį ir lietuvių mokslininkų dalyvavimą jame galite skaityti ir itališkoje spaudoje.

Doc. dr. Dainius Būrė / Vytauto Kardelio nuotr.

Norime priminti ir apie šio festivalio atgarsius Filologijos fakultete: XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu, spalio 20 dieną, vyks susitikimas su italų rašytoja, prestižinio literatūros konkurso „Premio Campiello” laimėtoja Federica Manzon. Susitikimą su rašytoja moderuos „Cervo in Blu d'Inchiostro“ festivalio iniciatorė, tikinti, kad literatūrą reikia ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate, Francesca Rotta Gentile. Kviečiame dalyvauti.

Juozas Tysliava (1902–1961), eilėraščio juodraščio fragmentas.

Spalio 3 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje bus atidaryta rankraščių paroda „Taisanti ranka“, skirta VU Filologijos fakultete spalio 2–4 d. vyksiančiai tarptautinei mokslinei konferencijai „Genesis – Vilnius 2025“. Parodai parinkti Lietuvos rašytojų, mokslininkų ir visuomenės veikėjų rankraštiniai dokumentai, atskleidžiantys jų veikalų radimosi ir kaitos procesą.

Būtent tokius archyvinius dokumentus tiria genetinė kritika, siekdama suvokti kultūriškai reikšmingų veikalų teksto raidą, rekonstruoti kūrėjo dirbtuvę, rašymui ir publikavimui įtaką dariusius aplinkos veiksnius. Greta rankraštinių teksto korekcijų autoriui atkarpas išbraukiant ar įterpiant pateikiami retesni pavyzdžiai: papildymai įklijomis, cenzoriaus taisymų žymės, laužinio korektūra.

Parodos lankytojai išvys iškilių Lietuvos istorijos ir kultūros asmenybių – Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Maironio, Kazio Griniaus, Juozo Tumo-Vaižganto, Kazimiero Būgos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Kazio Binkio, Alfonso Nykos-Niliūno ir kitų – autografus, žymių kūrinių – Balio Sruogos „Milžino paunksmės“, Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir kitus rankraščius.

Konferencijų ciklas „Genesis“ yra kas kartą vis kitoje šalyje rengiamas tarpdisciplininis genetinės kritikos specialistų forumas. Konferencija Vilniuje yra šeštoji, ankstesnės vyko Helsinkyje, Krokuvoje, Oksforde, Taipėjuje ir Bolonijoje. Šių metų konferencijos tema – „Genesis & Mimesis“.

Filologus, istorikus, filosofus ir menotyrininkus įtraukiantys „Genesis“ forumai skirti nuo XX a. vidurio intensyviai plėtojamai, Prancūzijoje gimusiai critique génétique – autorinių rankraščių ir skaitmeninių rašymo liudijimų mokslinės analizės krypčiai. Ji laikoma viena iš dominuojančių teksto ir kūrybos proceso tyrimų metodologijų. Genetinė kritika plačiai praktiškai taikoma rengiant šiuolaikines mokslines Naujųjų laikų literatūrinių, istorinių, filosofinių veikalų publikacijas tradicine ir skaitmenine forma.

Paroda veiks iki lapkričio 28 d.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Kitą savaitę prasideda registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Šis renginys – išskirtinė proga moksleiviams ir visiems besidomintiems su VU susipažinti iš arčiau – išbandyti dominančias studijų programas ir užduoti rūpimus klausimus dėl studijų proceso. Renginyje dalyvavę studentai sako, kad jis ne tik suteikė naujų įspūdžių, bet ir sustiprino apsisprendimą studijuoti VU.

„Šis renginys buvo labai naudingas – jis padėjo iš arčiau pažinti universitetą, suteikė galimybę išbandyti įvairias studijų kryptis ir sustiprino mano apsisprendimą dėl tolimesnio kelio. Tikrai rekomenduočiau kitiems moksleiviams dalyvauti, nes tai puiki proga ne tik pamatyti, kokios yra paskaitos, bet ir atrasti save bei galbūt susidėlioti ateities planus“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete kiekybinę ekonomiką studijuojanti pirmakursė Gabrielė Balionytė.

„Ypač verta, jei svarstai apie studijas Vilniaus universitete – ši patirtis gali tapti lemiamu žingsniu apsisprendžiant. Man šis renginys buvo itin naudingas, nes galiausiai pasirinkau VU kaip savo studijų vietą“, – priduria ji.

VU Medicinos fakultete mediciną pirmame kurse studijuojanti Laura Gataveckaitė sako renginio metu turėjusi galimybę susipažinti su VU erdvėmis, studijų programomis ir dėstytojais.

„Visada smagu patirti naujų įspūdžių, taip pat žvilgtelti į tai, koks galėtų būti gyvenimas ateityje. Rekomenduočiau bent kartą apsilankyti kiekvienam moksleiviui, ypač jei pavyksta užsiregistruoti į dominančias paskaitas. Dalyvavimas renginyje – puiki galimybė įsitikinti, ar siekiama kryptis tikrai domina. Nepavykus gauti vietų norimose srityse rekomenduoju registruotis ir į mažiau aktualias paskaitas, galbūt taip atrasite potencialias sritis, apie kurias net nepagalvojote“, – pataria studentė.

G. Balionytė sako, kad dalyvauti renginyje „Studentas vienai dienai“ paskatino noras geriau pažinti VU: „Jau kurį laiką svajojau apie studijas čia, todėl norėjosi pamatyti, kaip atrodo tikras studento gyvenimas, susipažinti su paskaitų aplinka ir dėstytojais. Prie sprendimo prisidėjo ir draugai, su kuriais kartu sutikome dalyvauti šiame renginyje.“

Ji sako turėjusi galimybę pasiklausyti įvairių paskaitų – nuo ekonomikos teorijos iki politikos ir žurnalistikos – ir priduria, kad dalyvavimas jose suteikė progą išbandyti kelias dominusias sritis.

„Labiausiai įsiminė žurnalistikos paskaita, nes joje buvo daug kalbama apie tuo metu vykusius aktualius įvykius, pateikiama daug pavyzdžių, o tai leido dar labiau įsitraukti. Mane labai sužavėjo ir dėstytojų darbo stilius – buvo įdomu pamatyti, kaip vyksta studijos universitete ir kuo jos skiriasi nuo mokyklos“, – pasakoja studentė.

Balandį vykusio renginio metu moksleiviai galėjo rinktis daugiau kaip 445 paskaitas iš politikos filosofijos, žurnalistikos, informatikos, teisės, odontologijos, ekonomikos, istorijos ir daugelio kitų sričių. Tarp populiariausių paskaitų – „Kaip sėkmingai parašyti VBE anglų k. egzamino rašymo užduotis pagal atnaujintas programas“, „Mitai ir faktai apie mūsų smegenis“, „Rytų medicina: istorija ir dabartis“, „Studijų paslaptys – ko mokykloje nesužinosi“ ir kitos.

Šiemet „Studentas vienai dienai“ vyks spalio 20–24 d., registracija į paskaitas prasideda spalio 6 d. 10 val. Dėl riboto vietų skaičiaus kviečiame registruotis atsakingai ir rinktis ne daugiau nei 5 paskaitas.