Ant ko rišame skarelę? Žemaitės (re)konstrukcija šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete sėkmingai baigtas įgyvendinti 2025–2026 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotas projektas, kuriame analizuota Žemaitės figūros kaita ir jos šiuolaikinės reprezentacijos. Tyrimą atliko lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, projekto vadovė – dr. Ieva Bisigirskaitė. 

Projekto ašimi tapo Žemaitės figūros transformacijos tyrimas literatūros, teatro, vizualiųjų menų, rinkodaros ir aktyvizmo praktikų kontekstuose. Taikydamos semiotinės analizės bei pofeministinės kritikos metodus, tyrėjos dekonstravo tradicinį rašytojos įvaizdį ir fiksavo jo pritaikymą naujiems kultūriniams diskursams, kartu keičiant jos, kaip nacionalinio simbolio, prasminį turinį. Tyrimo rezultatai buvo išsamiai pristatyti LMT konferencijoje „Naujoji karta su LMT“, kurioje skaitytas pranešimas „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ 

Tyrimo išvados pristatytos ir visuomenei: LRT Radijo laidoje „10–12“ Augustė Anisimova kartu su dainos „Ikona Žemaitė“ autore Rugile Ulyte bei rašytojos proanūke Vaida Račiūnaite-Čepkiene diskutavo apie aktualizuotas Žemaitės įvaizdžio strategijas šiuolaikinėje kūryboje. A. Anisimova taip pat vedė praktines dirbtuves „Lyčių reprezentacija Lietuvos kultūroje ir literatūroje“ kurso studentėms (-ams), kurių metu mokytasi taikyti metodologinius tyrimo įrankius analizuojant konkrečius reprezentacijų pavyzdžius. Reikšmingu tyrimo rezultatu tapo ir parengta metodinė medžiaga, skirta Žemaitės reprezentacijų analizei bendrojo lavinimo mokyklose. 

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pagal programą „Studentų tyrimai semestrų metu“. 

Dėl išsamesnės informacijos apie tyrimo rezultatus bei metodinę medžiagą prašome kreiptis el. paštu:  arba  

Gegužės 29 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. kviečiame į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Siūlome perskaityti neseniai žurnale Nature Communications pasirodžiusį straipsnį apie kašalotų vokalizacijas kaip komunikacinę sistemą, savo kompleksiškumu artėjančią prie žmogaus kalbos. Padiskutuosime apie šio straipsnio idėjas iš lingvistų perspektyvos.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad 2026 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio metu Centrinė rinkimų komisija įregistravo kamieniniuose akademiniuose padaliniuose išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto (VU) Senato narius ir priėmė sprendimą viešai skelbti išrinktų Senato narių sąrašą.

Filologijos fakultete buvo išrinktos dvi Senato narės - doc. dr. Aistė Kučinskienė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Gegužės 20-21 d. vykusio pakartotinio balsavimo rezultatai Filologijos fakultete:

Dalyvavo rinkėjų: 116/211 (54,98 proc.)

Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 76 (65,52 proc.)

Doc. dr. Aistė Kučinskienė – 66 (56,90 proc.)

Nepatekę kandidatai:

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė – 50 (43,10 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 2 biuleteniai.

Iš viso naujos kadencijos Senatą sudarys 46 nariai. Be padaliniuose išrinktų narių, Senato narių pareigas eis VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas (senato narys pagal pareigas) ir 9 VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka paskirti (išrinkti) studentų atstovai. Dar vienas naujos kadencijos Senato narys bus renkamas Verslo mokykloje, kurioje Centrinės rinkimų komisijos sprendimu bus organizuojami pakartotiniai rinkimai.

Naujos kadencijos Senatas savo funkcijas pradės vykdyti šią vasarą, kai susirinks į pirmąjį posėdį ir jo metu išsirinks pirmininką. Pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio data ir vieta bus paskelbta vėliau. Iki tol funkcijas vykdys 2022 m. sudarytas Senatas.

Su naujos kadencijos Senato rinkimų rezultatais galite susipažinti čia>>>

Gegužės 22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kazimiero Būgos auditorijoje buvo įteikti Lietuvių kalbos draugijos apdovanojimai žurnalistams – kalbos bičiuliams. Šiemet kalbos bičiuliais išrinkti LRT KLASIKA laidų „Ryto allegro“ ir „Kalbos rytas“ vedėjai – VU alumnė Gabrielė Kloniūnaitė ir VU FLF Klasikinės filologijos katedros dėstytojas dr. Tomas Riklius. Jie įvertinti už dėmesį lietuvių kalbos raidai, jos problemoms ir kalbos klausimų sklaidą žiniasklaidoje.

Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija. Šio konkurso tikslas – skatinti Lietuvos žurnalistus domėtis lietuvių kalbos raida, jos padėtimi ir problemomis bei prisidėti prie kalbos klausimų sklaidos vietinėje ir šalies žiniasklaidoje. Konkursą 2020 m. inicijavo Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyrius. Kandidatus siūlo Lietuvių kalbos draugijos nariai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai, o laureatus išrenka speciali komisija. Nugalėtojams įteikiamos Lietuvių kalbos draugijos padėkos, diplomai ir specialūs prizai.

Sveikiname nugalėtojus!

Gegužės 19–21 d. Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centro kolegos pagal Erasmus mokymosi programą gilino žinias ir plėtė akiratį dalyvaudami įvairiose ES Teisingumo Teismo veiklose.

Pirmąją dieną mus svetingai priėmė lietuvių kalbos vertėjai raštu, vadinamieji teisininkai lingvistai. Po to dalyvavome įdomioje terminologų diskusijoje. Sužinojome, kad terminus neretai tenka sukurti, o vienam reiškiniui pavadinti jų gali rastis ir daugiau nei vienas.

Antrąją dieną susitikome su Anglų kalbos vertimo skyriaus specialistais, vėliau – su Prancūzų skyriumi. Šiam skyriui Teisme skirtas ypatingas vaidmuo, nes būtent prancūzų kalba yra pagrindinė ES Teisingumo Teismo kalba, ji privaloma absoliučiai visiems Teismo darbuotojams. 

Trečiąją dieną teko stebėti vienos bylos nagrinėjimą Teisingumo Teisme. Proceso metu matėme, kad bylos šalys galėjo kalbėti savo kalba, tačiau kai kurie dalyviai įsiterpdavo ir anglų bei prancūzų kalbomis. Matėme, kaip įtemptai dirba vertėjos žodžiu.

Teisme palaikoma daugiakalbystė reiškia, kad svarbiausi dokumentai turi būti pasiekiami visiems ES piliečiams jų kalba, o žodinio bylos nagrinėjimo metu užtikrinamas proceso vertimas kalbomis tų žmonių, kurie tame procese dalyvauja. Daugiakalbystė, arba gyvenimas visomis 24 ES kalbomis, yra svarbus ES Teisingumo Teismo veiklos principas, kurio čia nuosekliai laikomasi. 

Esame dėkingi visiems, kas padėjo šį vizitą surengti: Filologijos fakulteto tarptautinių ryšių personalui koordinatorei Giedrei Matkėnienei, VU praktikų koordinatorei Ginai Jagelavičiūtei ir kolegoms ESTT Liuksemburge: Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovei Natalijai Točickienei, mūsų vizitą kuravusiai teisininkei lingvistei dr. Kristinai Savickaitei, terminologijos grupės vadovei Jolitai Vanglovskajai, vertėjai žodžiu Dainorai Jakaitytei ir visiems, kurie skyrė mums laiko, su mumis diskutavo, mums aiškino įvairaus sudėtingumo procesus ir domėjosi tolimesnio bendradarbiavimo galimybėmis.

Prof. Inesa Šeškauskienė, 
Įvairiakalbių tyrimų skyriaus vedėja

The DN34 International Conference on Discourse, Identity and Polarisation will be held on November 10–12 2026 at Vilnius University in person and online via MS Teams. The call for papers and panel proposals is open until June 1st 2026 (extended).

The conference provides an interdisciplinary forum for exploring how identities, subjectivities and social divisions are discursively constructed, negotiated and challenged in increasingly polarised societies. We welcome contributions from scholars at all career stages working in the transdisciplinary field of Critical Discourse Studies.

The conference will also feature two pre-conference workshops on 9 November aimed especially at doctoral candidates, postdoctoral researchers and other early-career scholars.

Further information about the themes, abstract guidelines, registration and workshops can be found on the conference website: https://www.dare.flf.vu.lt/call-for-papers

Gegužės 19-22 d. mūsų fakultete vyko ERASMUS+ studijų projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)“ partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduoda savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų tobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto koordinatorė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, dr. Monika Kelpšienė ir psichologė Asta Kundreckaitė.

Praktinių užsiėmimų metu VU tyrėjai dalinosi VU FSF Vaikystės pedagogikos studijų programos rengimo ir įgyvendinimo patirtimis, S. Neifachas ir M. Kelpšienė, dviejų Vilniaus vaikų darželių vadovai, ir darželio psichologė A. Kundreckaitė pristatė socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programas (Kimochis, Zipio draugai, Siautukai ir kt.), skaitmenines mokymo(si) technologijas bei IKT įrankius. Lopšelyje-darželyje Vydūnėlis projekto partneriai pamatė, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. 

Gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Slavistikos katedros docentą Pavel Lavrinec I laipsnio Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“. Apdovanojimas įteiktas už pilietinės visuomenės vertybių puoselėjimą, įvairių tautinių bendrijų kultūrų dialogo skatinimą ir ilgametį profesionalų visuomeninį darbą nepriklausomos Lietuvos įtvirtinimo laikotarpiu.

Nuoširdžiai sveikiname!