Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir toliau tęsia partnerystę su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena stipendija bus skirta Anglų filologijos, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti 3 ir 4 kurso Skandinavistikos ir Anglų filologijos studentai, neturintys akademinių įsiskolinimų ir kurių pavasario semestro studijų vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki spalio 31 d. per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją.

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki lapkričio 17 d.

2026 m. spalio 1 d. Richard Udes sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“.

Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė, mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė.

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Spalio 1 d. Filologijos fakultete apginta aktualiai kalbų mokymo problematikai skirta filologijos krypties mokslo daktaro disertacija „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“. Jos autorius - Richardas Udes. Įvairiakalbių tyrimų centre, įkurtame 2018 metais, tai pirmoji apginta disertacija. Ji prasmingai užbaigia keletą metų trukusį nelengvą mokslinių paieškų etapą, kuriame prireikė ir gana sudėtingų statistinių metodų, ir užsienio ekspertų konsultacijų. Prie disertacijos sėkmės neabejotinai prisidėjo darbo vadovė doc. dr. Rita Juknevičienė ir konsultantė doc. dr. Laura Vilkaitė Lozdienė. Nuoširdžiai sveikiname koleges ir naująjį mokslų daktarą!

Įvairiakalbių tyrimų centro vardu,

prof. Inesa Šeškauskienė

2026 m. spalio 8–9 d. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Prūsistika ir baltų istorinė kalbotyra“, skirta ilgamečio VUprofesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) gimimo šimtmečiui. Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedra.

Vytautas Mažiulis – vienas ryškiausių XX a. baltistų, prūsų kalbos etimologijos žodyno ir daugelio kitų reikšmingų mokslo darbų autorius, prūsų kalbos paminklų leidimo parengėjas.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus įvairiais istorinės baltų istorinės kalbotyros klausimais pristatys 25 tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos.

Konferencijos metu taip pat bus atidaryta paroda „Profesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) mokslinė veikla“ Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Konferencijos programa.

Pranešimų tezės.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui įteikta prof. Jono Kazlausko vardo premija. Mecenatai Eglė ir Romualdas Danieliai skyrė papildomus 150 tūkst. eurų prof. J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondui.

VU Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą įteikta prof. Jono Kazlausko vardinė premija. Įvertinimas mokslininkui skirtas už šv. Jono Auksaburnio (345–407) tekstų vertimus, kurie nugulė knygoje „Šv. Jonas Auksaburnis. Traktatai ir pamokslai“ (leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2025). Dr. Alius Jaskelevičius atrinktus tekstus vertė iš senosios graikų kalbos. Lietuviškai prabilę Jono Auksaburnio veikalai reikšmingai prisideda prie humanitarikos plėtros, papildydami lietuviškosios teologinės ir filosofinės literatūros aruodą.

„Priimdamas šį prof. Jono Kazlausko vardo apdovanojimą noriu pabrėžti bendruomeninį šio apdovanojimo aspektą: būtent filologų bendruomenė, kurios dalimi didžiuojuosi galėdamas būti, pirmiausia yra didžioji šio apdovanojimo dalininkė. Tiek būdamas studentas ir studijuodamas klasikinę filologiją, tiek ir vėliau, jau būdamas dėstytojas ir mokslininkas, supratau, kad už visus asmeninius pasiekimus turiu dėkoti ne tik prigimčiai, bet ir bendruomenei (tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme), kuriai mano darbai pirmiausia ir yra skirti. Žodyje filologija vienas iš sandų yra susijęs su žodžiu meilė: filologija kaip meilė žodžiui, kalbai, mąstymui kartu atskleidžia ir kitą matmenį, t. y. meilę žmonėms, su kuriais esi susijęs, kuriuos šie dalykai jungia. Savo apdovanojamu simboliškai dalinuosi tiek su tėvyne, tiek Filologijos fakulteto bendruomene“, – sako premijos laureatas dr. A. Jaskelevičius.

Laureatas taip pat dėkoja VU Fondui, prof. Jonui Kazlauskui ir jo šeimai. Anot dr. A. Jaskelevičiaus, taurios Eglės ir Romualdo Danielių mecenatystės dėka daugelis pradedančiųjų mokslininkų jaučia paskatą ir toliau aktyviai tęsti savo mokslinius tyrimus ir akademinę karjerą Vilniaus universitete.

Premija finansuojama iš 2024 m. VU Fonde įkurto prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos. 3,5 tūkst. eurų dydžio premija skirta įprasminti vieno ryškiausių Lietuvos kalbininkų atminimą ir finansiškai paskatinti pradedančiuosius talentingus filologijos mokslo tyrėjus.

Mecenatai padvigubino filantropinį subfondą. Žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi skyrė papildomą 150 tūkst. eurų paramą prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, kurio vertė po naujo įnašo pasiekė 300 tūkst. eurų.

„Esame nuoširdžiai dėkingi mecenatams Eglei Danielienei ir Romualdui Danieliui už jų pasitikėjimą Filologijos fakultetu bei ilgalaikį įsipareigojimą remti filologijos mokslo raidą. Prof. Jono Kazlausko vardu teikiama parama leidžia ne tik pagerbti iškilaus baltisto, buvusio dekano atminimą, bet ir kurti naujas galimybes šiandienos studentams bei jauniesiems tyrėjams. Didesnė Jaunojo mokslininko premija ir naujai steigiama J. Kazlausko stipendija studentų mokslinei veiklai skatinti yra investicija į žmones, kurie ateityje tęs ir plėtos lingvistikos, literatūros ir kultūros tyrimus Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus tvirtas tiltas tarp prof. Jono Kazlausko darbų ir naujosios mokslininkų kartos.“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Anot dekano, dvigubai išaugęs subfondas sukurė naujas filologijos mokslo finansavimo galimybes. Planuojama ne tik didinti esamą prof. Jono Kazlausko vardo premiją už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą, bet taip pat įsteigti stipendiją filologijos studentų mokslinei veiklai finansuoti.

Profesorius habilituotas mokslų daktaras Jonas Kazlauskas (1930–1970) – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. prof. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius. Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą. Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos.

From 15 to 17 October 2026, the Faculty of Philology will host the conference Hagiographic Identities: Catholic Communities and Their Saints in Early Modern Times, which is a part of Patryk M. Ryczkowski’s MSCA Postdoctoral Fellowship BasInCult (Catholic Inculturation of the Uniate Church: Basilian Hagiography of the 17th and 18th Centuries).

The conference will bring together around 30 scholars from various countries, including Poland, Lithuania, Austria, Germany, Switzerland, Romania, Slovakia, Czechia, Croatia, Hungary, the Netherlands and Great Britain. While focusing on early modern hagiography in the context of the contemporary cultic practices, the presentations will put emphasis on the Basilians, the inherent representatives of monasticism in the eastern Europe and, in particular, Polish-Lithuanian Commonwealth. 

The keynote lecture will be delivered by Melchior Jakubowski (Warsaw), scholar of Basilian art and recent winner of the ERC Starting Grant (2026) devoted to the Basilians. 

The conference will be streamed via zoom – a link can be requested from the organiser ().

Programme.

2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko jau 5-oji Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija moksleiviams. Šį kartą Akademija buvo skirta Europos kalbų dienai, kasmet primenančiai Europos kalbų įvairovę, kalbų mokymosi svarbą ir daugiakalbystės teikiamas galimybes.

Šių metų Akademija sulaukė itin gausaus būrio dalyvių. Į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą atvyko 67 moksleiviai ir 2 mokytojai iš septynių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų: Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijos, Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU licėjaus „Sokratus“, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus „Žaros“ gimnazijos ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos.

Džiaugiamės, kad Akademija kasmet pritraukia vis daugiau smalsių ir aktyvių jaunuolių, norinčių geriau pažinti kalbas, kultūras ir tarpkultūrinio bendravimo pasaulį. Šios edukacinės dienos tikslas – parodyti, kad kalba nėra vien žodžių ir gramatikos sistema. Mokydamiesi kalbų mes kartu mokomės suprasti kitą žmogų, kitą kultūrą, kitokį pasaulio matymą, o daugiakalbystė tampa svarbia asmeninio, akademinio ir profesinio gyvenimo kompetencija.

Akademijos programa buvo įvairi ir įtraukianti – joje derėjo paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktinės kalbų veiklos, studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pristatymas ir pažintis su Vilniaus universiteto erdvėmis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems moksleiviams ir jų mokytojams, atvykusiems į Akademiją, už smalsumą, aktyvumą ir puikią nuotaiką. Taip pat dėkojame visiems Užsienio kalbų instituto ir studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“  dėstytojams ir kolegoms, kurie savo idėjomis, žiniomis ir energija prisidėjo prie šios dienos.

Labai džiaugiamės Akademijos sėkme ir jau laukiame kitų susitikimų!

O moksleiviams norime pasakyti – Vilniaus universiteto  durys jums atviros. Lauksime jūsų sugrįžtant!

Dalijamės gražiausiomis Akademijos akimirkomis.

Rugsėjo 24–26 d. Filologijos fakultete vyko miesto literatūrinių tyrimų konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“ / „Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“, kurią Fakultetas organizavo kartu su Tarptautine literatūrinių urbanistinių tyrimų asociacija (ALUS) bei Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, taip pat – bendradarbiaudamas su įstaiga „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“. 

Buvo perskaitytos penkios plenarinės paskaitos, 40 pranešimų, kurių autorės ir autoriai atvyko iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetų. Konferencija suteikė erdvę mokslinei diskusijai apie miestą ir jo ribas literatūroje bei literatūrinės urbanistikos sąveikas su tuo, kas yra anapus jos.

Plenariniai pranešimai pasiūlė itin platų literatūrinės urbanistikos spektrą: prof. Bertrandas Westphalis kalbėjo savo naujos knygos apie gatvių meną tema, prof. Lievenas Ameelas pristatė literatūros dalyvavimo viešoje erdvėje problematiką, prof. Cecile Sandten analizavo palimpsestinę miesto prigimtį ir jos raišką (po)kolonijinėje literatūroje, dr. Laimonas Briedis – Vilniaus vaizdinio ramsčius europietiškoje kultūroje, prof. Mindaugas Kvietkauskas – XX a. pradžios daugiakalbę Vilniaus literatūros tradiciją.

Pranešimuose samprata „anapus miesto“ reiškėsi gamtos, susvetimėjimo, istorinių ir diskursinių konfliktų, marginalijų, imigracijos, traumos ir pasąmonės temomis. Konferencija patvirtino, kad miesto konceptas vis dar reikšmingas literatūros ir kultūros tyrimuose, o pats miestas kaip erdvės ir socialumo forma, kad ir keisdamas savo pavidalus, išlieka gyvybinga ir vaisinga kūrybą įkvepiančia vieta. 

Konferenciją užbaigė dvi ekskursijos po miestą. Laimonas Briedis vedė dalyvius savo knygos Vilnius: savas ir svetimas herojų keliais. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec nusivedė konferencijos dalyvius į medines Šnipiškes, papasakojo apie archeologinius ir istorinius šios kaimynystės sluoksnius, architektūrą, pasiūlė pažaisti pažintinį žaidimą bei supažindino su vietiniais gyventojais.

Konferenciją parėmė LMT, GoVilnius ir VU Filologijos fakultetas. 

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į ketvirtąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2026 m. gruodžio 2–4 d. VU Filologijos fakultete. 

Turėsite galimybę pasiklausyti paskaitų aktualiomis baltistikos temomis, dirbsite grupėse ir užmegsite ryšius su kitų centrų studentais.

Registracija iki spalio 15 d. adresu: https://forms.cloud.microsoft/e/yiy4JRmhKP 

Jei turite klausimų, rašykite  arba 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1825397938663768