Sidebar

Bendros naujienos

Kviečiame į projekto „Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje“ (angl. Resetting our understanding of being and language. Dialectical games and the meanings of being in Antiquity, Nr. 10-036-T-0011) tyrimų rezultatų pristatymą.

Projekto stažuotojas – dr. Luca Gili, mokslinis vadovas – doc. dr. Vilius Bartninkas.

april 20 poster vilnius page 0001

Balandžio 16–17 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė studentų konferencija English Studies 2026: Discourse and Society, subūrusi studentus iš skirtingų šalių ir akademinių tradicijų. 

Studentų pranešimuose atsispindėjo šiuolaikinio pasaulio aktualijos: socialinių medijų diskursas, neologizmų kūrimas, politinė komunikacija, tapatybės formavimas, klimato kaita, lyčių ir galios santykiai, literatūrinės reprezentacijos bei kalbos vartojimo pokyčiai skirtinguose kontekstuose.

Plenariniai pranešimai kvietė pažvelgti į kalbą kaip į pasaulius kuriantį reiškinį – nuo žodyno galios formuoti mūsų suvokimą ir emocijas, iki psicholingvistinių procesų, leidžiančių suprasti, kaip atpažįstame žodžius realiu laiku, ar platesnių kultūrinių ir literatūrinių perspektyvų, atskleidžiančių formos, struktūros ir pasakojimo reikšmę. Arkties kelionių naratyvai priminė ir apie kalbos, kultūros bei galios santykius globaliame kontekste. 

Konferencija dar kartą parodė, kad kalba nėra tik komunikacijos priemonė – ji yra būdas suprasti pasaulį, kurti ryšius ir apmąstyti sudėtingus šiuolaikinės visuomenės procesus. 

Dėkojame fakultetui už paramą konferencijai, ačiū visiems, kurie kūrė šią bendruomenę šias dvi dienas. 

PLWH3970
 
PLWH3915
 
PLWH4019
 
PLWH3949
 
PLWH4069
 
PLWH4099
 
PLWH4126
 
PLWH4176
 
PLWH4186

Ką tik pasibaigusioje 22-ojoje Vokiečių filologijos katedros organizuojamoje Germanistikos studentų konferencijoje šiemet dalyvavo 26 jaunieji germanistai ir jaunosios germanistės iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pasidžiaugęs gyvybinga konferencijos tradicija ir paminėjęs vokiečių kalbos svarbą Lietuvai. Atidarymo renginyje žodį tarė ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas, ambasadoriaus pavaduotojas Rüdigeris Zettelis, kalboje ne tik pabrėžęs tokių renginių svarbą, bet ir prisiminęs ir savo studijų laikus.

Renginio dalyvius taip pat pasveikino Anna Maria Strauß, Goethes instituto Vilniuje vadovė, ir pasidžiaugė, kad germanistikos studentai yra smalsūs ir tiria įdomius bei visuomenei aktualius klausimus. Paskutinė konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister ir atkreipė dėmesį į VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendra germanistikos programa ir vykdomais tyrimais.

Plenarinėje sesijoje buvo perskaityti du pranešimai – tyrimas apie Lietuvos mokytojų emocinę savijautą (Anastasia Korsakaitė, VU) ir tyrimas apie Vilniaus prisiminimus Ilma Rakusa kūrinyje Daugiau jūros (Nora Radics, Budapešto universitetas, Vengrija). Toliau vykusiose darbo grupėse bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatė savo tyrimus vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos temomis. 

PLWH4313

PLWH4229

PLWH4242

PLWH4218

PLWH4220

PLWH4331

Kviečiame teikti pranešimų tezes 31-ajai tarptautinei mokslinei Jono Jablonskio konferencijai „Kalba kaip sistema ir procesas“, kuri vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 
 
Tezės gali būti teikiamos bendrajai arba kuriai nors iš pasiūlytų teminių sekcijų. Patvirtintų teminių sekcijų sąrašas paskelbtas čia. Pranešimų tezės teikiamos iki gegužės 31 d.
 
Kur teikti – konferencijos svetainėje adresu: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/.../pateikt.../
 
Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje:http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/
 
670862578 1541075348025797 4686304140838938639 n

Baltic Nordic Nexus panel discussion

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

BNN 314AB aud

BNN Opening

BNN meno paroda

 

Khor Virap Armenia.jpg

 

Jau trečius metus Vilniaus universiteto (VU) studentai ir studentės turi galimybę gauti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo įsteigtą vardinę stipendiją už baigiamąjį darbą, straipsnį, publikaciją ar kitus rašto darbus apie Armėniją.

Stipendijos tikslas yra paskatinti Lietuvos jaunimą domėtis Armėnijos kultūra, istorija, kalba, religija, politika, ryšiais su Lietuva. Stipendijos steigėjas dr. K. Babajanas, Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje, nuo jaunystės gyvenantis Lietuvoje, visada svajojo stiprinti Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimą. Jo teigimu, armėnologijos studijos yra plačiai paplitusios Europoje ir JAV.

Pretenduoti į stipendiją gali visų kursų bakalauro, magistrantūros, vientisųjų, doktorantūros ar kitų studijų pakopų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą armėnologijos tema.

Stipendija, kurios dydis yra nuo 200 iki 3000 eurų, yra išmoka dviem lygiomis dalimis: pirmoji dalis turi būti išmokėta per 30 dienų nuo stipendijos skirstymo komisijos sprendimo skirti stipendiją, o antroji – jau parengus darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 30 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka.

Daugiau informacijos apie stipendiją galite rasti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos skyrimo VU studentams nuostatuose

7 copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy

2026 m. balandžio 20 d.  Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) B. Sruogos auditorijoje.

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo! Dalyvavimas konferencijoje atviras visiems.  

Programa

Pranešimų anotacijos 

Konferencijos mokslinis komitetas:

  • Prof. Jurgis Pakerys (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Brigita Speičytė (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Loreta Vilkienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Doc. dr. Eglė Keturakienė (VU Kauno fakultetas)
  • Doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Partnerystės docentė Lina Buividavičiūtė (VU Kauno fakultetas)
  • Dokt. Viltė Nausėdaitė (VU Kauno fakultetas) 
  • Dokt. Jolanta Vasiliauskaitė (VU Kauno fakultetas)

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

  • Dr. Ernesta Kazakėnaitė
  • Dr. Eleonora Terleckienė
  • Stud. Greta Leigaitė
  • Stud. Marija Nordkvelle 
  • Stud. Gabrielė Repečkaitė
  • Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

  • Doc. dr. Rita Baranauskienė   

Taip pat skaitykite – „Pasiruošimas studentų lituanistų konferencijai „Generalinė repeticija“ https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/pasiruosimas-studentu-lituanistu-konferencijai-generaline-repeticija

 

Heading A4 2

 

Balandžio 28 d. kviečiame į renginį, skirtą paminėti kartvelų kalbos dienas Vilniaus universitete ir švęsti kartvelų kalbos dėstymo universitete dešimtmetį.

Atidarymo sesijoje sveikinimo žodžius tars VU rektorius Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024 m.) Andrius Kalindra, VU Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Dalyvių laukia pranešimai apie kartvelų kalbos dėstymą ir mokymąsi VU, lietuvių ir kartvelų literatūrinius ryšius, kaligrafijos tradicijas, rašysenos svarbą dirbtinio intelekto amžiuje ir kt. (žr. žemiau)

Renginį vainikuos apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie kartvelų kalbos ir literatūros sklaidos, taip pat apdovanoti kartvelų kalbos diktanto nugalėtojai. Kaligrafijos dirbtuvių dalyviams bus įteikti sertifikatai (registracija į kaligrafijos pamoką vyksta iki balandžio 24 d.)

Dalyviai taip pat galės aplankyti parodą, išvysti kartvelų folkloro pasirodymą bei pabendrauti prie vyno ir vaišių stalo.

Planuojančius dalyvauti prašome užpildyti registracijos formą

Renginys vyks balandžio 28 d. 16–18 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Prenešimai:

  1. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University, Lithuania) – Opening the Door to Georgian: Teaching and Learning at Vilnius University
  2. Mariam Manjgaladze (Cauacasus University, Georgia) – "I Love Georgian – My State Language!": Project Based at Vilnius University in 2016
  3. Birutė Jonuškaitė (Lithuanian Writers’ Union, Lithuania) – Georgian-Lithuanian Literary Relations
  4. Violeta Meiliūnaitė (State Commission of the Lithuanian Language, Lithuania) – Commonness of the Lithuanian Language: Between Values ​​and Pragmatics
  5. Jolanta Zabarskaitė (Kazimieras Simonavičius University, Lithuania) – Why Handwriting Becomes Essential in the Age of Artificial Intelligence
  6. Nestan Bagauri (Georgian Calligraphers Association, Georgia) – The Calligrapher's Heritage: History and Modernity
  7. Laima Niciene  (Vilnius University, Lithuania, Former Student) – My Experience - Studying Georgian Language and Culture

Organizatoriai:

Kaukazo universitetas,

VU Filologijos fakultetas,

VU FLF Užsienio kalbų institutas.

Partneriai:

Lietuvos rašytojų sąjunga,

Lietuvos respublikos ambasada Sakartvele,

Gruzijos kaligrafų asociacija,

Leidykla „Intellect“.