Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į ketvirtąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2026 m. gruodžio 2–4 d. VU Filologijos fakultete. 

Turėsite galimybę pasiklausyti paskaitų aktualiomis baltistikos temomis, dirbsite grupėse ir užmegsite ryšius su kitų centrų studentais.

Registracija iki spalio 15 d. adresu: https://forms.cloud.microsoft/e/yiy4JRmhKP 

Jei turite klausimų, rašykite  arba 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1825397938663768 

 nuotr. Pauliaus Paleckio

Spalio 6 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros dėstytoja dr. Gražina Bielousova skaitys pranešimą tema:

„Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“.

2022 m. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas aktyviai įsitraukė į karo politinį ir teologinį legitimavimą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, kuri iki tol gana sėkmingai išlaviruodavo politines krizes, pasidalijo į dvi stovyklas – tuos, kurie reikalavo griežto atsiribojimo ir Rusijos bei patriarcho veiksmų pasmerkimo, ir tuos, kurie užėmė neutralesnę poziciją bei siekė išlaikyti kanoninius santykius su Maskva. Šie įvykiai nulėmė naujos bažnytinės bendruomenės – Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje, priklausančios Ekumeniniam patriarchatui – atsiradimą. Kaip šios dvi religinės bendruomenės konstruoja savo tapatybę šių įvykių kontekste per savo vidinį ir išorinį diskursą? Ir ką šis diskursas atskleidžia apie platesnį religijos lauką Lietuvoje bei religinių mažumų savipozicionavimą jame? Šis pranešimas, paremtas pastarųjų dviejų metų diskurso ir lauko tyrimais bei etnografiniais interviu, bandys atskleisti šiuos procesus. 

Gražina Bielousova 2022 m. apsigynė daktaro laipsnį Djuko universitete (JAV), kur studijavo religijotyrą ir kultūros antropologiją. Šiuo metu dirba VDU sociologijos katedros asistente.Gražinos tyrimų laukas – religijos, lyties ir rasės sankirtos Rytų Europoje, religinių  institucijų ir valstybės santynkiai bei dekolonijinės bei pokolonijinės teorijos taikymas mūsų regione.

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 92 aud., nuotoliu MS Teams programoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Gražina Bielousova | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

• 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
• 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
• 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!

2026 m. spalio 6 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į seminarą Generatyvinis dirbtinis intelektas universitete: praktinis „Microsoft 365 Copilot“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) pagrindais ir jo taikymo galimybėmis kasdienėje dėstytojų veikloje. Aptarsime, kaip efektyviai formuluoti užklausas (angl. prompts), kad GDI teiktų naudingus ir kokybiškus atsakymus. Taip pat praktiškai apžvelgsime svarbiausias „Microsoft 365 Copilot“ funkcijas (pvz., Teach), bei išmoksime kurti asmeninius „Copilot“ asistentus konkrečioms dėstymo užduotims.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pastabų, o gal norite pasiūlyti seminaro temą? Rašykite .

Spalio 1 d. 13 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Richard Udes gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas).

Mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

ANOTACIJA: 

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, komunikacinių užduočių atlikimas. UGKM daugiausia dėmesio skiriama bendravimui užduočių vykdymo metu, o gramatikos mokymas įterpiamas atlikus užduotį, taip siekiant ugdyti implicitines (t. y. intuityvias, pasąmoningas), o ne eksplicitines (t. y. paaiškinamas, sąmoningas) K2 žinias. Tačiau UGKM gali būti mažiau tinkamas sudėtingos morfologijos K2, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Manoma, kad integruojant gramatiką į visą užduočių ciklą taikant užduotimis paremtą kalbų mokymą (UPKM) galima pasiekti geresnių rezultatų. Disertacijoje vertintas UGKM ir UPKM veiksmingumas ugdant A1–A2 lygio besimokančiųjų lietuvių K2 linksnio kategorijos žinias (UGKM grupė: n = 23; UPKM grupė: n = 22; kontrolinė grupė: n = 15) taikant išankstinio testo–intervencijos–baigiamojo testo–atidėtojo baigiamojo testo modelį. Abi eksperimentinės grupės atliko penkias užduotis; UGKM grupėje gramatikos mokymas buvo taikomas tik po užduoties, o UPKM grupėje gramatikos mokymas buvo integruotas į visą užduočių ciklą. Abi grupės parodė ir trumpalaikę, ir ilgalaikę eksplicitinių linksnių sistemos žinių pažangą, tačiau tik UGKM grupėje nustatytas implicitinių žinių pagerėjimas. Rezultatai leidžia manyti, kad intensyvus gramatikos mokymas viso užduočių ciklo metu nėra būtinas lietuvių K2 linksnių sistemai įsisavinti ir kad UGKM gali būti veiksmingesnis už UPKM ugdant implicitines gramatikos žinias.

[EN]  

October 1st 2026 at 13:00 in Z. Zinkevičius Room (92) of the Vilnius University Faculty of Philology Richard Udes will defend his PhD thesis “Exploring the Effectiveness of Task-Based Language Teaching for Morphologically Complex Languages: The Acquisition of Case in L2 Lithuanian”

Academic Supervisor – dr. Rita Juknevičienė (Vilnius university).

Scientific Consultant – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilnius university).

Board members: 

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – chairwoman  (Vilnius university)

doc. dr. Joan Castellví (University of Barcelona)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (University of Barcelona)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilnius university)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)

ABSTRACT:  

Task-Based Language Teaching (TBLT) is a second language (L2) teaching methodology centered on completing authentic, communicative tasks. It prioritizes communication during task performance while reserving grammar instruction primarily for the stage following task completion, thereby aiming to foster implicit (i.e., intuitive, subconscious) rather than explicit (i.e., explainable, conscious) L2 knowledge. However, this approach may be less suitable for morphologically complex L2s such as Lithuanian, for which Task-Supported Language Teaching (TSLT) may be more appropriate, as it integrates grammar instruction throughout the entire task cycle. This dissertation explored the effectiveness of TBLT and TSLT in facilitating the acquisition of case in L2 Lithuanian by A1-A2-level learners (TBLT group: n = 23; TSLT group: n = 22; control: n = 15) in a pretest–treatment–posttest–delayed posttest design. The TBLT group completed five tasks with grammar instruction restricted to the post-task stage, while the TSLT group completed the same tasks with grammar instruction integrated throughout the task cycle. Both treatment groups exhibited immediate and long-term gains in explicit case knowledge, whereas only the TBLT group showed evidence of gains in implicit knowledge. The findings suggest that extensive grammar instruction throughout the task cycle is not obligatory for acquiring L2 Lithuanian case and that TBLT may be more effective than TSLT in fostering implicit grammar knowledge.