Kviečiame registruotis į trečiąją Klasikų Akademiją
Skubame pranešti, jog rugsėjo pradžioje prasidės trečioji Klasikų akademija, skirta 10-12 klasės moksleiviams. Registracija vyksta iki rugsėjo 3 dienos.
Skubame pranešti, jog rugsėjo pradžioje prasidės trečioji Klasikų akademija, skirta 10-12 klasės moksleiviams. Registracija vyksta iki rugsėjo 3 dienos.
Neseniai, liepos 3-6 dienomis Druskininkuose vyko 25-oji Baltų lankų stovykla, kurioje pranešimus skaitė antropologijos, filosofijos, semiotikos, menotyros ir kitų sričių specialistai, du pranešimus skaitė svečias iš Brazilijos, semiotikas ir muzikantas prof. Ricardo Monteiro bei Lietuvoje itin laukiamas prof. Algis Mickūnas. Jų klausėsi gausus būrys studentų ir doktorantų iš įvairių Lietuvos universitetų. Pranešimai sulaukė nemažų diskusijų, kurios, kaip ir kiekvienais metais, tęsėsi vakarais prie Druskonio ežero ar ant Liškiavos piliakalnio.
Stovyklą organizuoja VU Filologijos fakulteto Greimo centras remiamas Lietuvos mokslo tarybos.
Paskaitų įrašų galima pasiklausyti Greimo centro svetainėje: http://www.semiotika.lt/baltu-lanku-paskaitu-irasai-2015/
Džiaugiamės Birštono savivaldybės tarybos sprendimu skirti kalbininko Jono Kazlausko premiją Baltistikos katedros mokslo darbuotojui ir lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui. Kalbininko J. Kazlausko premija V. Rinkevičiui bus įteikta š. m. rugpjūčio 1 d. už rimtą ir nuoseklų mokslinį darbą, duodantį kokybiškus ir reikšmingus rezultatus. V. Rinkevičius yra prof. J. Kazlausko įsteigto žurnalo „Baltistica“ sekretorius, atliekantis didelį organizacinį ir redakcinį darbą, taip pat aktyvus konferencijų rengėjas, studentų labai mėgstamas latvių, prūsų kalbų, akcentologijos ir kitų dalykų dėstytojas.
Svarbiausi dr. V. Rinkevičiaus darbai:
Su giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 17 d. staiga ligoninėje mirė Anglų filologijos katedros dėstytojas Markas Richardas Fearonas (1975-2015). Atvykęs iš Jungtinės Karalystės, apsigyveno Vilniuje, čia sukūrė šeimą. Anglų filologijos katedroje dirbo nuo 2009 m., studentams dėstė verslo ir politikos anglų kalbą, bendravimo įgūdžius. Kaip gimtakalbis, Markas buvo nepakeičiamas praktinės kalbos žinių šaltinis.
Mūsų atmintyje Markas išliks kaip mielas kolega, vertinamas ir mėgiamas studentų bei katedros dėstytojų.
Anglų filologijos katedra, Filologijos fakulteto dekanatas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai, sūnui, tėvams ir artimiesiems.
Sekmadienį, 2015 m. liepos 12 d., amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis.
Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 m. pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje ir 1963 m. tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 m. įkurtą Baltų filologijos katedrą ir po metų tapęs profesoriumi joje išdirbo iki 1994 m. Pradėjus 1965 m. leisti mokslo žurnalą Baltistica, Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.
Trumpai ir paprastai Urbutį būtų galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl Profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti Lietuvių kalbos gramatikoje (1965) bei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje Žodžių darybos teorija (1978; II leidimas 2009). Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų paskelbti rinkiniuose Baltų etimologijos etiudai (2 tomai, 1981, 2009), Knygos apie žodžius (2010).
Pastarąjį dešimtmetį Profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas silpnų akių, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose.
Profesorius Vincas Urbutis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas ketvirtadienį, liepos 16 d., nuo 11 iki 20 val. Urna išnešama penktadienį, liepos 17 d., 10 val., laidojama Židikų (Mažeikių raj.) kapinėse.
Mieli kolegos ir bendradarbiai,
Kreipiuosi į Jus su atostogų linkėjimais ir kvietimu.
Mūsų universitetas išsikėlė ambicingą tikslą - būti vienoje gretoje su pažangiais Europos universitetais, nes būti geriausiais Lietuvoje, deja, šiandien nebepakanka. Siekdami šio tikslo, turime daug ką mūsų organizacijoje pakeisti, tačiau to nepadarysime be Jūsų palaikymo ir įsitraukimo.
Norėdami, kad kuo daugiau bendruomenės narių žinotų apie vykstančius pokyčius, intranete sukūrėme informacinę skiltį "Universitetas keičiasi - domėkis!". Taip pat sukūrėme pokyčių idėjų platformą "IDĖJOS" - joje kviečiame ne tik aktyviai dalintis savo siūlymais, kaip universitetas galėtų judėti pirmyn, bet ir komentuoti bei diskutuoti su savo kolegomis.
Prieigą rasite čia: https://intranet.vu.lt/pokyciai/strategines-idejos-siulykite
Labai kviečiu skaityti, domėtis, patarti ir padėti universitetui keistis!
Geros vasaros ir iki pasimatymo rugsėjį,
rektorius prof. Artūras Žukauskas
Valstybės - Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo - dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės apdovanojimus įteiks Lietuvos kultūros ir meno veikėjams,
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius skirtas kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyrinėtojui Zigmui Zinkevičiui.
D.Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių skyrė rašytojams Sigitui Parulskiui ir mūsų fakulteto afiliuotam profesoriui Kęstučiui Valentinui Nastopkai. Ypatingai sveikiname šį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro darbuotoją!
Daugiau skaitykite: Valstybės apdovanojimai - kalbininkui Z. Zinkevičiui ir profesoriui K. Nastopkai
Džiugu, kad mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame tekstologijos mokslo lauke. Birželio 17-20 dienomis Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Paulius Vaidotas Subačius dalyvo pirmoje jungtinėje dviejų tekstologų asocialijų keturių dienų konferencijoje Convergences and Divergences"Nebraskos-Linkolno universitete, JAV. Šią konferenciją organizavo vienos ryškiausių tekstologų draugijų pasaulyje: tai nuo 1982 m. veikianti The Society for Textual Scholarship (STS) drauge su 1978 m. savoveiklą pradėjusia The Association for Documentary Editing (ADE).
Jungtinė konferencija buvo ypatinga - tris dešimtmečius abiejų asociacijų nariai, diktuojantys visos akademinės šaltinių ir literatūros veikalų leidybos anglo-saksų pasaulyje tendencijas, iki šiol sudarė du konfrontuojančius dėl metodologijos, redagavimo strategijų ir leidybos formų frontus. Kitais žodžiais tariant, jų konfrontacija formavo JAV galiojančius reikalavimus moksliniams leidimams: tiek JAV literatūros klasika, tiek svarbūs istoriniai dokumentai publikuojami su valstybės fondų parama, tačiau ir pagal griežtus moksliškumo kanonus.
Literatūros leidėjai (STS) ir istorinių dokumentų (ADE) iki šiol gana skirtingai įsivaizdavo, kaip tekstologiniu atvilgiu turėtų būti rengiami leidiniai. Nusprendę pirmą sykį susirinkti ir pasikalbėti, į renginį pasikvietė europietišką tekstologijos organizaciją - The European Society for Textual Scholarship (ESTS), kuri konferencijoje surengė atskirą sesiją.
ESTS taryba pernai Helsinkyje savo konferencijoje nusprendė į konferenciją iš Europos pasiųsti tris atstovus. Vienas jų - profesorius Subačius. Sesiją moderavo ESTS pirmininkas Portugalijos tekstologas João Dionísio, drauge skaitę kolegos – žymiausias Joyce‘o ir Becketo tekstologas belgas Dirk Van Hulle ir viena svarbiausių skaitmeninės tekstologijos figūrų, TEI konsorciumo valdybos narė italė (dirbant D.Britanijoje ir Prancūzijoje) Elena Pierazzo.
Profesoriaus Subačiaus pranešimas buvo apie pernai išleistuose Balio Vaičėno „Partizano sąsiuviniuose“, kurių vienas iš redaktorių jis buvo, taikytos redagavimo metodikos pasirinkimą ir aparato bei komentarų kompozicijos motyvaciją.
Profesorius Subačius ESTS narys nuo 2004 m., o STS konferencijoje Čikagoje užpernai skaitė plenarinį pranešimą.
Konferencijos programa