Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. spalio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

      I. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos teikimas (prof. dr. Brigita Speičytė, Lietuvių fondo atstovė dr. Daiva  Litvinskaitė).

      II. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (dr. Linara Bartkuvienė, mecenatas Andrius Pranckevičius).

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys).
3. Anglistika (MA): ištęstinių studijų pristatymas (Studijų kolegijos pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė).
4. 2024 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys) (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
5. SPK 2022–2023 studijų metų ataskaitos (Studijų kolegijos pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
6. FilF praktikos nuostatų atnaujinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
7. Pedagoginių vardų teikimo svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas).
8. Dėl Priėmimo-atestacijos komisijos nario keitimo (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas).
9. Individualiųjų studijų dalykų aprašų tvirtinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
10. Mokslo kolegijos siūlymas dėl rankraščių aprobavimo leidybai tvarkos (dr. Artūras Ratkus).
11. Dėl ukrainiečių studentų prašymų atleisti nuo studijų įmokos (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).

Spalio 23-27 dienomis kviečiame į XXIII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje, organizuojamą VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros bei Italų kultūros instituto Vilniuje. Šių metų tema – „(Ne)tvari kalba?“ (Una lingua (in)sostenibile?).

Įvairūs Savaitės renginiai persipins su VU italistų sumanytomis BIP programos „Italistika ir Rytų Baltijos šalys“ (Italia(nistica) e Baltico orientale) veiklomis, kurios į Vilnių sukvies daugiau nei 30 mokslininkų italistų iš devynių aukštųjų mokyklų penkiose Europos šalyse.

Visą savaitę vyks paskaitos italistikos, kalbos tvarumo temomis, o BIP dalyviai bus kviečiami dalyvauti baltistikos paskaitų cikle, skirtame supažindinti su Baltijos šalių istorija, kultūra ir kalbiniais ypatumais.

Kiekvieną Savaitės dieną lauks vis nauja muzikinė italų ir lietuvių atlikėjų ruošiama dovana, kuri kvies pažinti gražiosios sì šalies melodijų įvairovę.

Pilna programa > 

Spalio 5-6 d. Vilniaus universitete vyko Arqus Veiklos linijos 11 (VL11) Daugiakalbis ir daugiakultūris centras vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarta nauja iniciatyva - Arqus daugiakalbystės modulis. Susitikime dalyvavo Leipcigo universiteto VL11 vadovas, Leipcigo universiteto Kalbų centro direktorius prof.dr. Olaf Bärenfänger ir jo komandos narės: Alba Delgado, Kerstin Gackle ir Irmgard Wanner. Renginį vedė VL11 bendravadovė iš Vilniaus universiteto prof.dr. Roma Kriaučiūnienė kartu su savo komandos narėmis prof.dr. Nijole Burkšaitiene, Orinta Gerikaite ir asist. dr.Egle Žurauskaite.

Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti Arqus daugiakalbystės modulio, kuriuo galės naudotis visų Arqus universitetų studentai, koncepciją, turinį ir įgyvendinimo strategiją. VL11 siekia sukurti, išbandyti ir įgyvendinti šį modulį iki 2026 m.

Susitikimą pradėjo studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Filologijos fakulteto dekanas prof.dr. Mindaugas Kvietkauskas ir VU Arqus veiklų vadovė dr. Julija Savickė. Pirmoji diena buvo skirta plačioms diskusijoms įvairiais Arqus daugiakalbystės modulio aspektais, kurių metu buvo suformuluota pagrindinė jo struktūra ir turinys. Be to, vyko produktyvūs susitikimai su keliomis suinteresuotųjų šalių grupėmis.

Viename ypač turiningame posėdyje vyko diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesoriumi R. Želviu ir docente Sandra Kaire bei Leipcigo universiteto Edukologijos fakulteto mokslininke Makhabbat Kenzhegaliyeva. Jie pasidalijo vertingomis įžvalgomis, įgytomis rengiant bendrą modulį Mokyklos visame pasaulyje skirtą mokytojų rengimo studijų programoms. Daugelis jų įžvalgų pasirodė esančios pritaikomos kuriant Arqus daugiakalbystės modulį. Taip pat buvo išnagrinėtos tolesnio bendradarbiavimo galimybės  modulių pilotavimo procese.

Dar vienas svarbus susitikimas buvo diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto: VU Arqus veiklų vadove Julija Savicke,  Studijų, kokybės ir plėtros departamento atstove, viena iš VL6 vadovių  Lina Malaiškaite, ir  su departamento direktoriumi, vienu iš VL5 vadovų Andriumi  Uždanavičiumi. Šios sesijos tikslas buvo nustatyti trijų  Arqus veiklos linijų (VL11, VL6, VL5) bendradarbiavimo metodus visame Arqus daugiakalbystės modulio kūrimo ir įgyvendinimo procese. Buvo pateikta daug pasiūlymų, ypač dėl modulio akreditavimo ir įgyvendinimo procedūrų.

Antrąją dieną Arqus daugiakalbystės modulis buvo pristatytas Arqus aljanso universitetų Kalbų centrų direktorių tinklui ir VL11 valdybos nariams. Abi grupės pateikė teigiamų atsiliepimų ir pasiūlė papildomų idėjų, kaip patobulinti modulio struktūrą, turinį ir plėtrą. Planuojama, kad modulis bus akredituotas Vilniaus universitete ir pripažintas bei patvirtintas kitų Arqus universitetų.

Naujasis Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund ir Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Robin Rinaldo susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Skandinavistikos centro įkūrėja ir BKKI direktore doc. dr. Erika Sausverde, LKVTI direktore doc. dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. dr. Brigita Speičyte ir Skandinavistikos centro vadove doc. dr. Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene. 

Susitikimo metu aptartos naujos bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybės tarp Švedijos ambasados ir Filologijos fakulteto. Viena iš siūlomų sričių buvo lietuvių išeivijos Švedijoje tyrimų skatinimas ir vice versa, taip pat lietuvių kalbos mokymo(si) plėtra Švedijoje.

Susitikimą sekė ambasadoriaus paskaita Skandinavistikos studijų centro studentams, o studentų įspūdžiais dalijasi švedų kalbos dėstytojas Erik Svenning:

Ambasadorius susitiko su švedų ir suomų kalbų studentais Vilniaus universitete spalio 18 dieną. Jis pristatė Švedijos istorijos apžvalgą nuo viduramžių laikų (išskyrus XX a.) iki šiuolaikinės įvairialypės Švedijos. Auditorija buvo pilna studentų, kurie po jo pranešimo apipylė ambasadorių klausimais, kurie svyravo nuo asmeninių, apie tai, kokias skaito knygas ir iš kokio miestelio jis yra, iki Korano sudeginimo ir Švedijos gaujų nusikalstamumo problemų. Susitikimo metu tvyrojo draugiška atmosfera bei buvo nutarta, kad studentai ir ambasadorius greitai vėl susitiks ir tęs vieni kitų pažinimą.

 

Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th. 

Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.

Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.

Find the programme below.

Kviečiame skaityti internete naujausią, šešioliktąjį žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation“ numerį, skirtą vertimo, ideologijos ir etikos sąveikos problematikai. Šį specialųjį numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Numerio autoriai dalyvavo Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtoje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, vykusioje 2022 m. rugsėjo 22–24 d. Jų straipsniuose tęsiama per konferenciją užsimezgusi šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktuali diskusija ir gilinamasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (straipsnių autoriai Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai jie nebėra vien pasyvūs pokalbio perdavimo kanalai, o atlieka aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).

Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai.

Kviečiame skaityti ir įsitraukti į diskusijas. Žurnalo prieiga internete >

Spalio 14 dieną pasibaigė dvi dienas (spalio 13-14) trukę Slavistikos katedroje organizuoti Antrieji tarptautiniai studentų skaitymai. Iš viso juose dalyvavo 19 studentų ir doktorantų iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, taip pat jaunieji slavistai iš Austrijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Norime pasidžiaugti, kad dauguma užsienio svečių panoro aplankyti Vilnių ir mūsų universitetą, todėl skaitymuose dalyvavo tiesiogiai.

Tarptautinių studentų skaitymų metu pasitelkiant struktūrinę, sociologinę, psichoanalitinę, tipologinę, kultūrinę ir istorinę strategijas buvo nagrinėjami įvairūs slavų kalbų (kroatų, lenkų, rusų, serbų), rusų literatūros, kultūros, politikos ir ideologijos reiškiniai. Studentai ir doktorantai pasirinko įvairius tyrimo objektus: nuo M. Dobužinskio archyvų iki šiuolaikės lenkų spaudos, nuo serbų ir “ilyrų” kalbų gramatikos, rusų ir lenkų kalbos dėstymo metodikos ir skirtingų jų mokymų platformų analizės, V. Goreckio “Pradžiamokslio” iki XVIII a. rusų ir N. Gogolio mistinės prozos, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrinių, A. Matvejevos prozos, A. Tarkovskio filmų, nuo imagologijos instrumentarijaus, kalbinių ir vaizdinių miestų reprezentacijos klausimų, rusiško repo, socialinių ir neuroninių tinklų vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki japonų popkultūroje pristatomo rusų įvaizdžio.

Dėkojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto administracijai už suteiktą galimybę organizuoti šią jaunatviškai gyvą ir aktualią tarptautinę studentų-slavistų konferenciją, už šiltus sveikinimo žodžius padėką norėtume išreikšti ir fakulteto prodekanei doc. dr. Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorei doc. dr. Erikai Sausverde, Slavistikos katedros vedėjui doc. dr. Pavelui Lavrinec. Dėkojame ir visam Antrųjų studentų skaitymų organizaciniam komitetui, Slavistikos katedros III kurso studentėms Alicijai Dubovskai, Dzianai Himpel ir Vitalijai Timofejevai, ITPC Multimedia techninės įrangos konsultantei Laurai Bložytei.

Slavistikos katedra