2020 m. spalio 1 d.
Rugsėjo 30 d. BKKI doktorantė Ingrida Kisieliūtė apgynė daktaro disertaciją Naujosios ekonominės kritikos taikymo strategijos. F. Dostojevskio atvejis, kurios vadovė buvo doc. dr. Dagnė Beržaitė.
Sveikiname ir linkime sėkmės!
2020 m. rugsėjo 30 d.
Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >
Straipsniai:
Фрагмент «Канона врачебной науки» Ибн Сины в руськомовном переводе трактата «Тайная тайных»
Sergei Temchin
Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого
Marina Chistiakova
Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги
Galina Sapozhnikova
К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка
Alla Kozhinowa
Semantyka lit. baltas i pol. biały: próba analizy konfrontatywnej
Viktorija Ušinskienė
Интернациональная лексика русского и словенского языков: категория рода
Jelena Konickaja
Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej
Kinga Geben | Irena Fedorowicz
Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu)
Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz
Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии
Jelena Kazimianec
2020 m. rugsėjo 23 d.
2020 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas akademinio bendradarbiavimo protokolas tarp Vilniaus universiteto ir Švietimo ir mokslinių tyrimų be ribų asociacijos (SEAD).
Bendradarbiavimo rėmuose š.m. rugsėjo 3–6 d. nuotoliniu būdu vyko tarptautinė konferencija 4th International Limitless Education and Research Symposium (ISLER 2020). Konferencijos organizatoriai SEAD (Ankara, Turkija), Portlando valstybinis universitetas ir Vilniaus universitetas. COVID-19 pandemija šiek tiek pakoregavo konferencijos pagrindinę temą Verslumas ir naujovės. Pranešėjai daugiau dėmesio skyrė švietimo problemoms, atsiradusioms dėl dėstymo nuotoliniu būdu, klausimams, susijusiems su inovatyviais nuotolinio mokymo sprendimais bei kūrybinėmis partnerystėmis, buvo kalbama apie mokymosi ir tyrimų eigą, prisitaikant prie naujos realybės. Tačiau daug kalbėta ir apie naujoves, dėstymo metodiką, naujų technologijų svarbą, organizuojant mokymo procesą. Keturias dienas dviejose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 88 pranešimus. Konferencijos dalyvavo mokslininkai iš 12 šalių, tame tarpe 15 kviestinių pranešėjų.
BKKI Baltistikos katedros docentė dr. Galina Miškinienė konferencijoje taip pat skaitė du pranešimus – Turkų kalba Vilniaus universitete ir Turkų kalbos, kaip užsienio dėstymas Vilniaus universitete – vadovėlių analizė, bei buvo dviejų posėdžių moderatore.
Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti SEAD išleistame el. straipsnių rinkinyje.
2020 m. rugsėjo 10 d.
Kartu su bendruomene džiaugiamės gera žinia: BKKI profesorius Axel Holvoet išrinktas Academia Europaea ('European Academy of Sciences') nariu. Tai jau antras šiai organizacijai priklausantis narys iš Filologijos fakulteto.
Dabar, kartu su prof. Axel Holvoet, Academia Europaea turi penkis narius iš Lietuvos, iš kurių keturi yra Vilniaus Universiteto dėstytojai. Be GMC dėstančių prof. Virginijaus Šikšnio ir prof. Artūro Petronio, Academia Europaea priklauso ir Fakulteto profesorius Bonifacas Stundžia.
Šia garbinga narystė suteikiama už sustained academic excellence.
2020 m. liepos 31 d.
Jau septynioliktą kartą paskutinę liepos savaitę Salų miestelio dvare (Rokiškio raj.) rinkosi kalbotyros tyrėjai į vasaros mokyklą, vadovaujamą išskirtinio VU profesoriaus Akselio Holvoeto. Didelio tarptautinio palaikymo sulaukusi mokykla šiemet vyko ypatingomis sąlygomis, nes dalyviams iš užsienio šalių teko jungtis nuotoliniu būdu. Nepaisant to, šiemet mokykloje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei trisdešimt klausytojų, o paskaitas skaitė kviestiniai lektoriai iš Italijos, Izraelio, Švedijos, Latvijos, Rusijos ir Nyderlandų. Jų tarpe buvo tokie žinomi tyrėjai kaip Sonia Cristofaro iš Pavijos, Östenas Dahlis iš Stokholmo, Eitanas Grossmanas iš Jeruzalės, Keesas Hengeveldas iš Amsterdamo, Vladimiras Plungianas Ir Ekaterina Rakhilina iš Maskvos ir Jurģis Šķilters iš Rygos.
Tuo pat metu vyko ir tradicinis Salų muzikos festivalis, šiemet irgi ieškojęs kitokių formų nei įprastai. Pavyzdžiui, Kauno styginių kvartetui teko koncertuoti laive, o klausytojai – Salų vasaros mokyklos dalyviai ir Salų miestelio ir apylinkių gyventojai rinkosi ežero pakrantėje. Koncertas vietos gyventojams, kaip įprasta, buvo nemokamas. Muzikos festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kamajų seniūnija, Salų bendruomenė. Daugiau informacijos >
Ernestos Kazakenaitės nuotr.
2020 m. birželio 23 d.
Šių metų birželio 24 dieną mūsų kolegė docentė Ona Dundaitė švenčia garbingą 80-ies metų sukaktį. Būdama dar vaikas, ji su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ten mokėsi rusų mokykloje kartu su dvidešimt aštuonių tautybių vaikais. Tada ir gimė jos susidomėjimas įvairiomis kalbomis bei skirtingomis kultūromis. Tai paskatino ją rinktis kalbininkės profesiją. 1974 metais apgintoje disertacijoje nagrinėjo senosios rusų kalbos žodžių darybą. Vėliau dėstė Vilniaus universitete kursą apie baltų ir slavų kalbų santykius bei kitus itin sudėtingus dalykus, kuriais sugebėdavo sudominti ir studentus. 2005 metais pasaulį išvydo O. Dundaitės parengtas „Senosios slavų kalbos žodynas“, į kurį buvo įtraukta per 8 000 slavų kilmės žodžių, išverstų į lietuvių kalbą, o 2009 metais pasirodė „Senosios slavų kalbos“ mokomoji priemonė, kurioje buvo pirmą kartą lietuviškai aprašyta IX–X amžių slavų religinių raštų kalba. Jubiliatė pati sudarinėjo ir aktyviai dalyvavo rengiant populiarius lietuvių-rusų kalbų žodynus, vertė į rusų kalbą svarbius lietuvių autorių mokslo veikalus, tarp jų ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus studiją „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“.
Sukaktuvininkė ir šiandien aktyviai domisi kultūra, lanko parodas bei koncertus, susirašinėja su daugybe draugų įvairiose šalyse, keliauja. Jos antrasis gyvenimas po universiteto įkvepia ir žavi. Tad sveikindami mielą Oną Dundaitę su išskirtiniu gimtadieniu linkime jai sveikatos, žvalumo, smalsumo studijuojant gyvenimą.
Fakulteto bendruomenė
2020 m. birželio 3 d.
Paskutinis šiais metais „Beowulfo“ skaitymo seminaras buvo ypatingas: gegužės 28 d. Vilniaus universitete svečiavosi Kalavijo meistrystės mokyklos įkūrėjas Andrius Janionis su kolegomis, kurie su studentais pasidalijo savo žiniomis apie kalavijus ir jų kovos meną.
VU Filologijos fakulteto skandinavistikos ir anglų filologijos studentai šį pavasarį galėjo rinktis naują kursą – „Beowulfo” skaitymo seminarą, skirtą vienam svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, herojiniam anglosaksų epui senąja anglų kalba.
Sukurta, kaip manoma, pirmojoje VIII a. pusėje, ši poema pasakoja apie skandinavų karžygį Beowulfą, išvadavusį nuo pabaisų danų karalystę, vėliau patį tapusį savo genties karaliumi, tačiau žuvusį kovoje su šalį siaubusiu drakonu.
Kadangi kūrinyje itin daug dėmesio skiriama kovų, ginklų ir su jais susijusių papročių aprašymams, kilo sumanymas patiems išbandyti senovinius ginklus ir pasimokyti jais kautis. Vilniuje jau šešerius metus veikia Kalavijo meistrystės mokykla, kurios tikslas yra atkurti autentišką istorinių kovos menų tradiciją pagal išlikusius rašytinius ir archeologinius šaltinius. Mokyklos vadovas Andrius Janionis su kolegomis mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su mūsų studentais.
Pirmasis svarbus dalykas, kurį paaiškino seminaro svečiai, buvo anatominis ir terminologinis skirtumas tarp kardo ir kalavijo: jei ginklo forma tiesi, tai yra kalavijas, o jeigu lenkta – kardas. Tai labai svarbu žinoti visiems viduramžių kultūros ir su ja susijusios literatūros studentams bei vertėjams, nes lenktas husariškas kardas Europoje išpopuliarėjo tik XVII a., o visuose viduramžių tekstuose, pavyzdžiui, islandų sagose, anglosaksų „Beowulfe“ ar senovės vokiečių „Nybelugų giesmėje“, taip pat J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdove“ iš tiesų kalbama apie kalavijus.
Kaip studentams papasakojo Andrius Janionis, kalavijas yra ypatingai senas ginklas, nepertraukiamai naudotas Europoje maždaug tūkstantį metų. Nors gali pasirodyti, kad kautis juo yra paprasta, tikri kalavijo meistrai nuolat tobulinasi, siekdami visus kovos judesius atlikti kuo tiksliau ir techniškiau.
„Beowulfo“ studentus kalavijo mokyklos treneriai visą vakarą mokė autentiškų kovos su kalaviju ir mažuoju skydu bakleriu judesių. Kadangi fechtavimo kalavijais vadovėlių iš „Beowulfo“ laikų nėra išlikę, remtasi seniausiu istoriniu šaltiniu, vadinamuoju Valpurgijos rankraščiu, datuojamu apie 1300 m. Manoma, kad jame atsispindinti kovos tradicija gali būti panaši į tai, kaip kalavijais kovėsi senovės anglai ar skandinavai. Vienoje rankoje laikant kalaviją, kitoje baklerį, abu ginklai judėjo kaip vieninga sistema, sauganti karį nuo priešo kirčių ir leidžianti labai tiksliai pataikyti į priešininko gynybos spragas.
Visų svarbiausia, kad kaunantis kalaviju ugdomos ne vien fizinės jėgos. Kalavijo menas – tai ir laisvės, drąsos, susikaupimo ir ryžto pamokos, vėliau nejučia pritaikomos kasdieniniame gyvenime. Džiugu, kad ir mūsų studentai kalavijo meistrų dėka galėjo patys nors trumpai prie viso to prisiliesti.
Kalavijo meistrystės mokykla kartu su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais istorinio fechtavimo klubais priklauso Istorinių Europos kovos menų (IEKM, angl. HEMA) judėjimui, vienijančiam tūkstančius entuziastų įvairiose Europos šalyse. Norintiems susipažinti su šiuo judėjimu ir galbūt į jį įsilieti, reikėtų sekti informaciją apie renginius internete iekm.lt.
Rūta Zukienė, VU Skandinavistikos centras
2020 m. gegužės 15 d.
Šių metų gegužės 16 dieną mūsų buvusi kolegė profesorė Eleonora Safronova švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų. Kaip dėstytoją ją prisimena daugybė dėkingų jai absolventų. Labiausiai visus žavėjo profesorės iškalba, užsidegimas, meilė literatūrai, kurios subtiliausius niuansus ji nagrinėjo per paskaitas, seminarus, baigiamųjų darbų gynimus. Ji galėdavo nesustodama kalbėti, nes pasakojo apie tai, ką iš tiesų mėgsta. Kaip kiti gali pasakoti apie save, apie savo anūkus ar apie gamtą. Jos straipsniai apie XX a. pr. rusų literatūrą, knyga apie I. Buniną įdomūs ir šių dienų filologams. Mokslininkė, tyrėja, tekstų interpretuotoja Eleonora Safronova visada buvo ir tebėra panirusi į egzistencinių prasmių pasaulį, dirbo ir rašė iš pašaukimo, iš poreikio suprasti literatūros ir filosofijos kūrinį – pasidalinti, kaip tai darė Sokratas, tuo supratimu su gabiais jaunais žmonėmis. Perfrazuojant rusišką posakį, gimusi skraidyti šliaužioti negali. Eleonora Safronova gimusi skraidyti minčių padangėse, sklandyti jų gelmėse. Tad linkime polėkio ir sveikatos šiai nuostabiai moteriai.
Filologijos fakulteto bendruomenė
