Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Gegužės 23-24 d. dvidešimt pirmą kartą Filologijos fakultete vyko VU Polonistikos dienos. Renginio organizatorius: VU Polonistikos centras, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.
Pirmąją dieną vyko tarptautinė studentų konferencija, kurioje dalyvavo Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto doktorantai, taip pat Vilniaus universiteto ir Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto antro bei trečio kurso lenkų filologijos studentai. Gausi studentų grupė iš Liublino atvyko į Vilnių pagal Erasmus+ mainų programą. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino VU Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Juodžentytė-Šinkūnienė.
Tą pačią dieną vyko dar dvi paskaitos. Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto prof. habil. dr. Henryk Duda pasidalino savo pamąstymais apie Adomo Mickevičiaus poemos Ponas Tadas (šiemet šiam kūriniui sukanka 190 metų) Invokaciją. Svečias iš Krokuvos Muzikos akademijos Maciej Wilczynski pristatė referatą „Tautosakos atgarsiai lenkų kompozitorių kūryboje“.
Po konferencijos vyko susitikimas su Varšuvoje gyvenančia lenkų rašytoja Ewa Sobieniewska, kuri daugiau nei prieš 10 metų du semestrus studijavo (pagal Erasmus+ programą) lenkų filologiją Vilniaus universitete. Studijų metu pradėjo domėtis Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija, jos istorinių romanų veiksmas vyksta ir Lenkijos karalystėje, ir būtent Vilniuje.
Antrą dieną Polonistikos dienų dalyviai ir svečiai aplankė vietas susijusias su Česlovu Milošu (Czesław Miłosz) Vilniuje ir Kėdainių krašte. Šiemet sukanka devyniasdešimt metų, kai busimasis Nobelio premijos laureatas baigė teisės studijas Stepono Batoro universitete Vilniuje (dabartinis Vilniaus universitetas) ir dvidešimt metų, kai mirė Krokuvoje, kur yra palaidotas. Ekskursija vedė per Šetenius, kur poetas gimė 1911 m. savo senelių (iš mamos pusės) Zigmanto Kunato ir Juzefos Sirutaitės dvare. Šį dvarą aprašė romane Isos slėnis. Vieninteliame išlikusiame ir atstatytame buvusiame svirne nuo 1999 m. veikia Česlovo Milošo kultūros centras, poetui skirta paroda. Poeto buvimą čia primena ir jo pasodintas ąžuoliukas.
Studentai ir dėstytojai aplankė taip pat Šventabrastį, kur Viešpaties Atsimainymo bažnyčioje Č. Milošas buvo pakrikštytas, o šalia bažnyčios yra palaidoti poeto proseneliai (iš mamos pusės) – Simonas Sirutis ir Eufrozina Kosakovskaitė. Netoli Šventabraščio 1863 m. vyko mūšiai – apie tai primena 1938 m. pastatytas memorialinis paminklas. Ekskursijos pabaigoje aplankėme Kėdainius – miestą, kurio garbės piliečiu buvo Česlovas Milošas ir kur yra jo vardo gatvė.
Polonistikos dienų organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Filologijos fakulteto dekanatui už visokeriopą pagalbą, o ypač Aistei Marijai Markevičienei ir Ugnei Juozapavičiūtei.

Parengė dr. Irena Fedorovič

Gegužės 13–18 dienomis Vilniaus universiteto Skandinavistikos suomių-švedų kalbų programos trečio kurso studentai kartu su suomių kalbos dėstytojomis Taina Mylläri, Satu Grünthal, Asta Laugaliene ir Karin Karčiauskiene pagal NordUd programą buvo išvykę į Suomiją artimiau susipažinti su šalimi ir jos kultūra.

Kelionės metu studentai gyveno Helsinkyje, tačiau į programą buvo įtrauktos ir išvykos į Turku ir Tamperės miestus. Turku mieste studentai aplankė universitetą, biblioteką ir pilį, kurioje ekskursiją pravedė šiemet universitete viešėjęs ir paskaitas skaitęs Bengt Selin. Tamperėje studentai susitiko su pasiilgta buvusia suomių kalbos lektore Sirkka Ojaniemi. Buvusi dėstytoja studentus supažindino su miestu, aprodė Tamperės katedrą ir joje esančius meno kūrinius. Tamperėje netrūko įspūdžių – buvo aplankytas universitetas, Trolių Mumių muziejus, pasivaikščiota po mieste zujančią mugę, nuvykta į miesto dalį Pispala, kur atsiveria nuostabūs vaizdai į Tamperę supančius ežerus.

Helsinkyje netruko muziejų: aplankyti žymusis Ateneum, modernaus meno muziejus Amus Rex, neseniai duris atvėręs Kaupunginmuseo bei Seurasaari sala-muziejus po atviru dangumi. Taip pat buvo aplankyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Suomenlinna tvirtovė, Suomijos nacionalinė ir Helsinkio miesto OODI bibliotekos, universitetas. Kelionę studentai linksmai užbaigė Helsinkio atrakcionų parke Linnanmäki bei pasigrožėjo Helsinkio panorama iš apžvalgos rato.

On 13-18th of May, third-year students of the Scandinavian Studies Finnish-Swedish Language Programme at Vilnius University, together with their Finnish language teachers, went to Finland to get to know the country and its culture. The students were staying at Helsinki where they visited museums such as Ateneum, Amos Rex and Seurasaari open-air museum but they also visited Turku and Tampere during their trip to Finland. In Turku castle they had an excursion guided by Bengt Selin who was a visiting guest at Vilnius University. The students also met their beloved former lecturer Sirkka Ojaniemi in Tampere. The trip concluded in Helsinki’s amusement park Linnanmäki where the students enjoyed a panoramic view of Helsinki from a ferris wheel.

Gegužės 6 dieną Skandinavistikos centre lankėsi Suomijos parlamento delegacija, vadovaujama parlamento pirmininko Dr. Jussi Halla-aho ir sudaryta iš trijų pagrindinių politinių partijų narių. Kartu atvyko ir Suomijos Respublikos ambasadorė Arja Makkonen, kiti ambasados atstovai. Delegaciją pasveikino mūsų dėstytojai ir studentai, renginyje dalyvavo ir VU medicinos studentai iš Suomijos, vyko gyvos diskusijos, buvo dalinamasi patirtimis. Žinoma, viskas vyko suomių kalba! Delegacija pabrėžė įvairiapusių kalbos įgūdžių svarbą, prisiminė ilgamečius Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ir kalbinius ryšius.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) drauge su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vokietijos mokslo fondu (DFG) surengė gegužės 7 d. informacinį renginį „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybių moksle skatinimas“. Renginyje dalyvavo ir Vokiečių filologijos katedros atstovės dr. Iris Bäcker ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Tardamas sveikinimo žodį dr. Cornelius Zimmermannas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, sakė, kad labai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas įvairiose srityse ir visais lygmenimis tarp mūsų šalių. Bendravimo perspektyvas atveria plačios studijų ir mokslo finansavimo galimybės Vokietijoje, kurias pristatė Vokietijos mokslo fondas (DFG), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Aleksandro von Humboldto fondas.

Nobelio premijos laimėtojas emeritas prof. dr. Robertas Huberis, dalyvavęs renginyje, dalinosi patirtimi, kaip pasiekiamas didysis mokslas, ir ragino apsidairyti aplink, atrasti, kas nauja ir svarbu ateičiai, skaityti ir kaupti žinias. Svarbiausia, kad susitiktų jauni žmonės, sakė Nobelio premijos laimėtojas.

Tokie susitikimai padeda kurti tinklus ir plėtoti ryšius – Vokiečių filologijos katedros atstovės su Vokietijos mokslo fondo direktoriumi dr. Jörnu Achterbergu, Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther ir DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro vedėja Ieva Dzelme renginio metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Būtent kalba jungia skirtingus žmones. Kalbų mokėjimo svarbą liudijo renginio dalyviai: Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas sveikinimo kalbą pradėjo lietuviškai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys – vokiečių kalba, o prof. dr. Zenonas Norkus, dalyvaudamas diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, perėjo prie vokiečių kalbos.

Studijų galimybės su vokiečių kalba VU besidomintiems:

BA Vokiečių filologija >

BA Anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių) >

BA gretutinės studijos Vokiečių kalba ir kultūra >

Dalykinė (teisės) kalba (vokiečių) >

Individualiosios studijos >

Dalinamės akimirkomis iš Danijos Karalystės ambasadorės Grete Sillasen vizito Filologijos fakultete balandžio 19 dieną.

Vizito metu Dekanete buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos bei aplankytas šviesus skandinaviška dvasia pulsuojantis Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras.

J.E. vizitą praturtino kultūrinė jo dalis – Danijos Sankt Annæ muzikos mokyklos simfoninio orkestro medinių pučiamųjų kvinteto koncertas centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose ir gyva bei draugiška Filologijos fakulteto studentų diskusija su ambasadore bei muzikantais.

Visą nuotraukų galeriją rasite čia >>

2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Labai kviečiame bakalauro, magistro ir doktorantūros studentus skaityti pranešimus įvairiomis kalbos, literatūros, kultūros, meno, politikos ir kt. temomis. Daugiau žr. čia >> 

Pranešimai gali būti skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Pranešimų skaidrės - anglų kalba.

Registracija iki 2024 m. liepos 1 d. adresu,  patvirtinimai bus išsiųsti iki liepos 10 d. Registracija >>

Dalyvavimas nemokamas.

Daugiau informacijos Facebook’e, konferencijos puslapyje ar el. paštu  

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Prof. Johanna Laakso, Vienos universiteto (Austrija) finougristikos studijų profesorė, vasario pabaigoje pagal ERASMUS mainų programą lankėsi Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Skandinavistikos centre. Prof. J. Laakso skaitė paskaitas ir vedė seminarus keliomis temomis, įskaitant finougrų studijų istoriją bei švedų ir suomių kalbų santykius. Savaitę trukusiai viešnagei einant į pabaigą, prof. J. Laakso skaitė atvirą paskaitą „Finougrų kalbų demistifikavimas“. Visi susitikimai su auditorija sulaukė didelio pasisekimo, gausiai susirinkę jų dalyviai aktyviai įsitraukdavo į gyvas diskusijas.

Norėjome daugiau sužinoti apie profesorės įspūdžius VU ir bendradarbiavimo su Vienos universitetu galimybes, tad uždavėme jai keletą klausimų.

Tai buvo pirmasis jūsų vizitas VU, tiksliau, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre. Koks buvo pirmas įspūdis mūsų universitete ir bendraujant su akademine bendruomene?

Didelį įspūdį paliko istorija alsuojantys universiteto pastatai, o akademinė bendruomenė sužavėjo savo gyvybingumu. Buvo nuostabu stebėti, kaip gražiai dera šie du aspektai: istorinis universiteto paveldas ir gyvybinga bei moderni studentų ir mokslininkų bendruomenė. Skandinavistikos centras man priminė pirmuosius mano akademinės karjeros metus Helsinkyje: mažus, bet jaukius palėpės kambarėlius, kuriuose buvo įsikūrusi finougrų kalbų katedra. Čia taip pat jaučiau tą pačią draugišką atmosferą ir meilės kupiną domėjimąsi savo tyrimo sritimi, kuriuo pasižymi visos „mažos“ disciplinos bet kuriame pasaulio kampelyje.

Koks vaidmuo tenka jūsų specializacijos sritims šiandieniniame pasaulyje?

Tradiciškai finougrų kalbų šeima nagrinėjama istoriniu ir lyginamuoju aspektu. Tyrėjus taip pat domina menkiau pažįstamos mažumų kalbos. Tačiau už Suomijos, Estijos ir Vengrijos ribų šiuos tyrimo aspektus dažnai užgožia praktiniai filologiniai klausimai, susiję su trimis valstybinėmis finougrų kalbomis. Aš, kaip finougrų kalbų specialistė, keliu sau kiek kitokią užduotį: siekiu skleisti žinią apie mūsų kalbų istorinę praeitį ir jų giminystę, kalbų įvairovės ir kalbų kontaktų Europoje istoriją ir, galiausiai, apie sunkią tautinių mažumų padėtį bei mažumų kalbų teises. Norint suprasti žmoniją ir jos kultūrą, labai svarbu žinoti, kaip kalbos funkcionuoja, sąveikauja ir keičiasi.

Kaip manote, ar VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras ir jūsų atstovaujama katedra galėtų bendradarbiauti ir ateityje?

Tikrai taip, ir aš mielai skatinsiu tolesnį mūsų bendradarbiavimą. Mūsų katedra Vienoje yra susijusi su skandinavistikos studijomis, nes administraciniu požiūriu priklausome tam pačiam institutui, todėl net biurokratinių kliūčių tolesniam bendradarbiavimui neturėtų kilti. Mano kolegos skandinavistai iš Vienos nuolat palaiko ryšius su Lietuva. Be to, jie ypatingą dėmesį skiria Baltijos jūros regiono kultūrai ir istorijai – ši sritis mus labai domina estų ir suomių kalbų dėstymo požiūriu.

Neskaitant asmeninių lingvistinių interesų, tiek aš, tiek mano kolegos su dideliu džiaugsmu pritartų bendradarbiavimui kalbinių mažumų literatūros ir daugiakalbystės literatūroje klausimais – tai temos, aplink kurias planuojame kurti mokslinių tyrimų tinklą. Literatūrinis vertimas būtų dar viena tema, kuri labai domintų mūsų studentus.

Ką norėtumėte papasakoti apie jūsų viešnagę VU ir Vilniuje?

Visų pirma tai buvo neįtikėtinai gerai suplanuotas ERASMUS vizitas. Nuoširdžiausiai dėkoju Astai Laugalienei, Satu Grünthal ir Taina Mylläri už tai, su kokiu kruopštumu jos integravo mano paskaitas į savo programą, už sudarytas galimybes susitikti su Lietuvos kolegomis ir studentais, už daugybę turiningų ir įdomių diskusijų.

Vilniuje lankiausi pirmą kartą, tad vis dar permąstau daugybę įspūdžių ir visą naujai išgirstą  informaciją apie miesto istoriją. Lyginant su Estija, kurią pažįstu kur kas geriau, Lietuva akivaizdžiai artimesnė Centrinės Europos kultūrai. Vilnius savo architektūra ir istoriniais paminklais – ypač katalikų bažnyčiomis – man priminė Vieną, miestą, iš kurio pas jus atvykau. Be kitų dalykų, norėčiau paminėti, kad Vilnius yra istorinė jungiamoji grandis tarp dviejų pagrindinių mano mokslinių interesų sričių – Pabaltijo finų ir vengrų kalbų sandūra. Vis galvojau apie Kotryną Jogailaitę, kuri 1562 m. Vilniuje ištekėjo už tuometinio Suomijos kunigaikščio, o paskui persikėlė į Turku miestą ir tapo pilies šeimininke. Kotrynos Jogailaitės dėka pilis tapo renesanso dvaru, kokio anksčiau Suomija nebuvo turėjusi. Galvojau ir apie jos svainį Steponą Batorą, karalių, valdžiusį ne tik vengriškai kalbančias tautas, bet ir estus bei lyvius.

Kalbėdama apie kitus įsimintinus viešnagės momentus, norėčiau paminėti du. Visų pirma, turėjau progą pasimėgauti opera-baletu „Dievo avinėlis“. Šis kūrinys sukėlė daugybę prisiminimų iš mano studijų metų devintajame dešimtmetyje ir pirmosios mano pažinties su sovietinės cenzūros smaugiamų Baltijos šalių kultūromis. Ir antra – Užupyje pakasiau baimės jausmą naikinančio katino ausį. Tikiuosi, kad tapau drąsesniu žmogumi. Taip pat tikiuosi kada nors sugrįžti ir čia pasikrauti dar daugiau drąsos.