Germanistikos akademija 2026

VU Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė,

VU Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė,

organizatoriai

Vinco Krėvės auditorija (118)

10.30-11.15

(I grupė)

11.30-12.15

(II grupė)

doc. dr. Virginija Masiulionytė

Ar daiktai gali turėti charakterį? Ypatingą reikšmę? Savitą energiją? Ką jie išduoda apie savininko ar savininkės asmenybę?
Atsakymų iš šiuos klausimus ieškosite atlikdami (-os) užduotį, kuriai prireiks lakios fantazijos, kūrybinio mąstymo ir bendradarbiavimo. Lavinsite ne tik gebėjimą kalbėti vokiškai, vartojant tikslinį žodyną, bet ir gebėjimą analizuoti, ieškoti sąsajų tarp iš pirmo žvilgsnio visiškai nesusijusių dalykų, sisteminti informaciją ir šiek tiek pabūti kalbos „detektyvais“.
Ko jums prireiks? Atvirumo naujovėms, drąsos eksperimentuoti ir išradingumo.

Germanistikos studijų kabinetas (A9)

10.30-11.15

(II grupė)

11.30-12.15

(I grupė)

doc. dr. Virginija-Jūratė Pukevičiūtė, doc. dr. Dalius Jarmalavičius

Šio užsiėmimo metu į vokiečių kalbą pažvelgsime per vokiškai kalbančių atlikėjų dainas, padainuosime kartu ir pamatysime, kad vienas efektyviausių vokiečių kalbos mokymosi būdų yra dainos

115A aud.

Gera komunikacija = daugiau laimėjimų

Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė

Užsiėmime aptarsime:
• kaip sukurti ilgai išliekantį, pozityvų pirmąjį įspūdį;
• kas yra geras socialinių tinklų įrašas;
• kaip komunikuoja žinomi prekiniai ženklai;
• kokios klaidos daromos dažniausiai (pasimokykime iš jų!)

Vinco Krėvės auditorija

(I ir II grupės)

Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė 

Užsiėmime sužinosite:
• įdomių faktų – pavyzdžiui, ar girdėjote, kad 100 000 gyventojų Lietuvoje tenka 34 startuoliai, o Vokietijoje – 7?
• kurios Vokietijos įmonės daugiausiai investuoja Lietuvoje;
• kaip sekasi lietuviškiems verslams Vokietijoje;
• kaip gerai pažįstate prekinius ženklus.

Vinco Krėvės auditorija

(I ir II grupės)

Ekskursija "Vilniaus katedros požemiai"

(I grupė)

Ekskursija "XIX amžiaus studentiškas gyvenimas ir mokslai. Adomas Mickevičius"

(II grupė)

Diana Ickovič-Zenovič

Ekskursijos metu nusileisime į katedros požemius, kuriuose dalyviai ir dalyvės sužinos apie požemių paskirtį, jų istoriją bei archeologinius radinius. Aplankysime ir XX a. po šv. Kazimiero koplyčia įrengtą mauzoliejų, kuriame ilsisi kelių Lenkijos ir LDK valdovų palaikai. Ten palaidota ir Elžbieta Habsburgaitė (1436–1505), imperatoriaus Ferdinando I dukra, atkeliavusi į mūsų kraštus iš tuo metu stiprios ir įtakingos Habsburgų imperijos sostinės Vienos ir tapusi LDK didžiąją kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene.

Leokadija Aškelovič

Ekskursija kviečia susipažinti su romantizmo literatūros ikona tapusiu Adomu Mickevičiumi, jo gyvenamąja aplinka, bei kūryba. Ekskursijoje aplankoma paroda Šv. Jonų bažnyčioje „Adomas Mickevičius: nuo Vilniaus iki Paryžiaus“ ir Vilniaus universiteto centrinių rūmų kiemeliai. Ekskursijoje pasakojama apie XIX a. Vilniaus universiteto kontekstą, studentų gyvenimą, mokslą ir laisvalaikį, santykius tarp jaunimo, profesorių, miestiečių ir caro valdžios. Moksliniais darbais, pažangiomis studentų draugijomis, ryšiais su svarbiais užsienio mokslo centrais Vilniaus universitetas, klestėjimo laikotarpiu 1814–1823 m., pagarsėjo visoje Europoje. Tuo metu universitete profesoriavo dar daug žymių mokslininkų – Liudvikas Bojanus, Andrius ir Janas Sniadeckiai, Gotfrydas Ernestas Grodekas, Joachimas Lelevelis ir kiti. Universitetą garsino ir jo auklėtiniai, vienas iš jų – poetas Adomas Mickevičius.

Violeta Birbilaitė 

Pamokoje „Monstrai, katastrofos ir diktatoriai“ tyrinėsime, kaip literatūroje gimsta monstrai ir kodėl jie ne visuomet būna pabaisos - kartais jais tampa ištisos sistemos ar ideologijos. Remdamiesi tokiais šiuolaikiniais vokiečiakalbiais rašytojais kaip Christoph Ransmayr, Christian Kracht ir Juli Zeh analizuosime, kaip monstriškumas reiškiamas distopiniuose pasauliuose. Lyginsime šiuos kūrinius su šiandienine popkultūra: filmais, serialais ar žaidimais ir kelsime klausimą, kodėl kuriamos distopijos ir ar kitoniškumas yra pavojus visuomenei, ar jos išsigelbėjimas?

doc. dr. Skaistė Volungevičienė

Kas yra tekstas, žinome visi, nes su tekstais susiduriame kasdien. Tačiau kas yra tekstynai ir kam jie reikalingi? Kartu ieškosime atsakymų į šiuos klausimus, susipažinsime su moderniais kalbos tyrimo metodais ir aptarsime, kaip tekstynai taikomi praktikoje: nuo mokslinių tyrimų iki žodynų rengimo, vertimo ar net dirbtinio intelekto kūrimo. Taip pat kalbėsimės apie filologų darbo svarbą šiandieniniame technologijų pasaulyje ir apie tai, kaip tradicinės humanitarinės žinios dera su skaitmeniniais įrankiais. 

doc. dr. Lina Plaušinaitytė

Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos, kurios nariais jau ketvirtį amžiaus esame ir mes, steigėjų. Ji ne tik geografinis ES centras ir daugiausia gyventojų turinti ES šalis, bet ir didžiausia jos ekonominė galia. Todėl ES politinėse ir ekonominėse struktūrose Vokietija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, apie kurį ir pakalbėsime šios pamokos metu. Kartu labai trumpai apžvelgsime pačią ES struktūrą – sužinosime, kas yra Europos Sąjungos Parlamentas, ką veikia Europos Komisija ir kuo ES Taryba skiriasi nuo Europos Tarybos.

doc. dr. Diana Babušytė 

Pamokoje susipažinsime su vokiečių kalbos paplitimu pasaulyje bei jos regioniniu variantiškumu. Sužinosime, kuo vokiečių kalba skiriasi Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, kas yra “austriacizmai” ir “helvetizmai” bei kokie vokiečių kalbos variantai paplitę kitose šalyse. Sudarysime įdomiausių žodžių žodynėlį, sudalyvausime viktorinoje ir kūrybiškai pažvelgsime į temą pasitelkdami dirbtinį intelektą.