Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Pasaulio baltistai socialiniuose tinkluose dalijasi skaudžia žinia – sausio 22 d. eidamas 92-uosius metus mirė amerikiečių baltistas, slavistas ir indoeuropeistas, plačių horizontų mokslininkas, poliglotas, Vilniaus universiteto garbės daktaras ir LMA užsienio narys profesorius Williamas Riegelis Schmalstiegas.

Žymiausias JAV baltistas, Pensilvanijos universitete pamilęs lietuvių kalbą klausydamas emigrantų profesorių Antano Salio ir Vinco-Krėvės Mickevičiaus paskaitų, o savo mokslinę karjerą pradėjęs daktaro disertacija „Slavų kalbų įtaka lietuvių kalbai“ (1956), vėliau didelį dėmesį skyrė baltų kalbų istorinei sintaksei, veiksmažodžio istorinei morfologijai (dvi monografijos, 1988 ir 2000) ir ypač prūsų kalbai. Parašyta šios kalbos gramatika (1974), skaitinių knyga (1965), dviejų tomų kritinė prūsistikos literatūros apžvalga (1976; 2015; 2-ąjį tomą Lietuvoje išleido P. U. Dinis) ir pluoštas reikšmingų straipsnių. Mokslininkas reiškėsi ir kaip slavistas bei indoeuropeistas.

Puikiai mokėdamas lietuvių kalbą Schmalstiegas per vertimus ir recenzijas supažindino mokslo pasaulį su daugeliu lituanistikos ir baltistikos veikalų. Jis nesikratė ir praktinių darbų – redagavo angliškus „Lietuvių kalbos gramatikos“ ir Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos istorijos“ vertimus, drauge su bendraautoriais parengė „Dabartinės lietuvių kalbos įvadą“, sulaukusį bene šešių leidimų ir ilgokai vartotą kaip vadovėlį.

Profesorius buvo aktyvus baltistų kongresų dalyvis, žurnalo „Baltistica“ autorius ir redaktorių kolegijos narys, didelis ir nuoširdus lietuvių draugas. Tikra bičiulystė jį siejo su Jonu Kazlausku, Algirdu Sabaliausku, Vytautu Ambrazu, Vytautu Mažiuliu, Zigmu Zinkevičiumi ir kitais Lietuvos baltistais. 

Visus, kuriems teko laimė bent akimirką pabendrauti su Profesoriumi Bilu, iki gyvenimo pabaigos šildys jo šypsena, atviras mėlynų akių žvilgsnis, išskirtinis geranoriškumas ir paslaugumas. Jis buvo tikras džentelmenas, iš šio pasaulio iškeliavęs apsuptas mylinčios šeimos.

Baltistikos katedra

Kviečiame klausytis podkasto „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizodo, kuriame kalbinamas BKKI profesorius Axel Holvoet.

Pokalbyje su kalbotyrininku pažvelgiama į kalbą kaip į retai reflektuojamą įrankį, bemaž nepastebimai veikiantį tarpasmeniuose dialoguose, tautinės ir individualios tapatybės formavimosi procesuose bei santykyje su daugybėje kasdienybės ritualų įsisukinėjančiu dirbtiniu intelektu.

Nuoroda į pokalbį >

Pranešame, kad jau pasirodė naujas žurnalo Baltistica numeris, laisvai prieinamas internete > Kviečiame susipažinti su jame publikuotais straipsniais: 

The origin of the Lithuanian illative 
        Eugen Hill

Old-Lithuanian irrealis in Chylinskis’ Bible 
        Paweł Brudzyński

Pabrėžiamosios dalelytės net, tiktai, gi ir juk senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose 
        Erika Jasionytė-Mikučionienė

Zur textuellen Grundlage des altpreußischen Enchiridions bei Mažiulis (1966) 
        Pietro U. Dini

The discovered book Das Hauß=Ʒucht= und Lehr=Buch Jeſu Syrachs (1671) by Georg Mancelius and relations with its earlier publications 
        Ernesta Kazakėnaitė

Par viduslejasvācu valodas pēdām latviešu īpašvārdos 
        Renāte Siliņa-Piņķe

Dėl Puniõs pavadinimo kilmės  
        Jonas Palionis

Šių metų Rektoriaus mokslo premija už svarius metinius mokslo pasiekimus skirta 9 Vilniaus universiteto mokslininkams. Vienas iš jų – Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius habil. dr. Akselis Holvoetas. Profesorius buvo teikiamas premijai už šiuos darbus: monografiją The Middle Voice in Baltic, šiemet išleistą John Benjamins leidykloje, bei du straipsnius, šiemet publikuotus svarbiuose tarptautiniuose žurnaluose: Sources and pathways for non-directive imperatives (żurnalo Linguistics 58 (2) numeryje) ir The dual nature of irrealis in complementation (żurnalo Studies in Language 44 (1) numeryje).

Monografija The Middle Voice in Baltic yra paskutinis VARGReB serijos (2013–1015 m. vykdyto visuotinės dotacijos projekto rezultatus atspindinčios leidybinės serijos) tomas. Jame nagrinėjamas baltų kalbų medialinės konstrukcijos. Be baltų kalbų nemažai dėmesio skiriama ir kaimyninėms slavų kalboms. Knyga pateikia daug naujų įžvalgų baltų kalbų veiksmažodžio sintaksės ir semantikos klausimais tiek iš sinchroninės, tiek iš diachroninės perspektyvos. Redakcijos recenzijoje rašoma: This book is the first in-depth study of the middle-voice phenomena in Baltic languages since Geniušienė’s seminal “The typology of reflexives” (1987) and builds upon the whole body of theoretical and typological work on voice and related categories that appeared since then. Based on rich empirical data from both contemporary usage as reflected in corpora and historical sources, the book offers a synchronic account of different constructions as well as a number of insights into their diachronic origins, against a broader typological and theoretical background. This is a book to be read by all specialists on reflexives, middles and valency-affecting processes in general, as well as by those interested in grammaticalization paths and historical development of morphosyntactic constructions.

Džiaugiamės, kad įspūdingas profesoriaus darbų ciklas įvertintas garbinga premija. Nuoširdžiai sveikiname! 

Džiaugiamės, kad lapkričio 11 d., baigdamas savo kadenciją, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mūsų Fakulteto dėstytojai dr. Ginai Kavaliūnaitei-Holvoet įteikė padėkos raštą, dėkodamas už sėkmingą lituanistikos sklaidą užsienyje.

Padėka įteikta už iniciatyvas ir aktyvią veiklą, skatinant užsienio baltistikos ir lituanistikos centrų studentus mokytis lietuvių kalbos, už aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose ir Lietuvos projektuose. 

Kaip teigia pati dr. Gina Kavaliūnaite-Holvoet, „Šis projektas man yra ir išbandymas, ir didžiulė patirtis, padedanti augti ne tik baltistikos srityje, bet ir atverianti bendradarbiavimo ryšius skirtingose pasaulio šalyse, privertusi narplioti nemažai įvairiausio keblumo situacijų, o svarbiausia – paskatinusi mokytis ir tobulėti. Džiaugiuosi kiekvienu į užsienį dirbti išvykstančiu dėstytoju, kiekvienu atvykstančiu studentu, išleistu leidiniu ar surengtu renginiu. Ačiū kolegoms, dirbantiems drauge Lietuvoje ir užsienio baltistikos centruose.  Labai džiaugiuosi įvertinimu – tai paskata nenuleisti rankų.“

Dalinamės liūdna žinia – mirė Parmos universiteto profesorius habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), italų kalbininkas, baltistas, indoeuropeistas, vertėjas. 

Profesorius Gvidas Mikelinis, daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą gynęs Vilniaus universitete, daugiausia tyrė ir publikavo Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos senuosius paminklus - Simono Vaišnoro, Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno ir kt. tekstus, analizavo Mažosios Lietuvos giesmynus – lietuviškų tekstų ir jų melodijų šaltinius. Mokslininkas taip pat tyrė prūsų kalbos ir baltų kalbų istorijos problemas, į italų kalbą vertė grožinius lietuvių literatūros kūrinius, spaudoje skelbė straipsnius apie Lietuvos istoriją, lietuvių ir italų kultūrų ryšius.

Profesorius Gvidas Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys (nuo 2007 m.), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu (1998 m.). Mokslininkas dalyvavo ir Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime. Prisimindami Profesorių Gvidą Mikelinį dalinamės jo paskaitos, vykusios š. m. sausio 5 dieną Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, nuoroda >

Baltistikos katedra

Šiemet, 2020 metais, turime  55-tąjį tomą!

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Vyriausiasis redaktorius – profesorius akademikas Bonifacas Stundžia (nuo 1996), techninis redaktorius, mokslinis sekretorius nuo 2010 m. ir parengėjas (nuo 2009 m., kartu su kitais parengėjais) doc. Vytautas Rinkevičius. Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus.

Nuo 2011 m. visas žurnalo turinys prieinamas internete, o publikacijos priimamos elektroniniu būdu šioje svetainėje.

Daugiau Baltistikos katedros naujienų >

Lapkričio 18 d. Baltistikos katedra kviečia paminėti Latvijos nepriklausomybės dieną. Nors pandemijos metu negalime keliauti į Latviją, tačiau galime pakalbėti apie kelius į ją! Lapkričio 18 d., 17:30 val. dr. Tomas Čelkis skaitys paskaitą Tarp Vilniaus ir Rygos. Keliai, sujungę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Livoniją (Kuršo hercogystę).

Paskaitoje bus pasakojama apie įvairiapusius LDK ir Livonijos (Kuršo) gyventojų kontaktus, keliones iš vienos šalies į kitą. Žmonių mobilumas buvo sąlygotas galimybių ir poreikio. Vėlyvaisiais viduramžiais Baltijos regione vyko dideli pokyčiai: valstybingumo procesai, atsirado miestai, mezgėsi prekybiniai ryšiai. Kartu keitėsi socialinis gyvenimas, kuris Naujaisiais laikais darėsi atviresnis ir intensyvesnis. Iškilę urbanistiniai centrai, tokie kaip Ryga ir Vilnius, buvo to laiko „megapoliai“, link kurių ir iš kurių keliaudavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir svetimšaliai. Dėl artimų ekonominių santykių radosi didieji vieškeliai, sujungę valstybes ir peržengę jų sienas.

Nuoroda į Facebook įvykį >