BKKI projektai

• Projekto vadovas: dr. Daumantas Katinas
• Projekto numeris: Erasmus+ KA2 projektas Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316
• Projekto trukmė: 2018-09-01 – 2021-08-31
• Projekto biudžetas: 329 647 EUR

Trijų metų trukmės Erasmus+ projektas – tai strateginė mokyklų partnerystė bendradarbiavimo inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais, kurioje dalyvauja 3 universitetai: Švento Kirilo ir Metodo universitetas iš Slovakijos (koordinatorius), Vilniaus universitetas ir Mariboro universitetas iš Slovėnijos, 2 Lietuvos gimnazijos: Vilniaus Gabijos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2 Slovakijos gimnazijos, 1 Slovėnijos gimnazija ir 2 Austrijos gimnazijos.

Erasmus+ KA2 projektai yra paremti novatoriškais ugdymo(si) metodais, skatina dalyvių kūrybiškumą, motyvaciją, įgytų įgūdžių plėtojimą bei sėkmingą integraciją socialiniame ir profesiniame kontekste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus universitetas šiame projekte yra vienas iš partnerių. Projekte dalyvauja dviejų Baltijos kalbų ir kultūrų instituto katedrų (Rusų filologijos katedros ir Vokiečių filologijos katedros) bei Užsienio kalbų instituto Medijų lingvistikos centro mokslininkai: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (tyrėja), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (tyrėja), dr. Daumantas Katinas (projekto vadovas, tyrėjas), doc. dr. Viktorija Makarova (tyrėja), dr. Skaistė Volungevičienė (projekto administratorė, tyrėja).

• Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0071            
• Projekto pavadinimas: „Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai”
• Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-08 iki 2021-12-31
• Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. Akselis Holvoetas

Santrauka: Projekto tikslas – Projekte išskirtos trys tyrimų sritys: rūšis siauresne ir platesne prasme (pasyvas, sangrąža ir mediumas, kauzatyvai), laiko-veikslo-modalumo-evidencialumo (TAME) kompleksas ir „mažesnės gramemos“. Tikimės geriau suprasti lietuvių kalbos pasyvo tipologinį savitumą (čia svarbios bus lyginamosios analizės, kurias palengvina lygiagrečių tekstynų atsiradimas), gauti geresnę įžvalgą į sangrąžine morfologija žymimas medialines konstrukcijas, jų sąveiką ir konceptinius santykius, apžvelgti baltų kalbų kauzatyvų raidą. TAME srityje dėmesio skirsime veikslo problematikai: silpnai gramatikalizuotas baltų kalbų veiksmažodžio veikslas turėtų tyrėjams suteikti galimybę tirti gramatinę veikslo sistemą in statu nascendi, ir savo projekte pabandysime būtent taip pažvelgti į veikslo reiškinius, stengdamiesi išnarplioti sudėtingą leksinio ir gramatinio veikslo sąveiką. Nuosakos ir modalumo srityje dėmesio skirsime komplementacijai, nes būtent jos tipų sąsaja su realis/irrealis priešprieša dar nėra pakankamai ištirta, o baltų kalbų faktai čia yra įdomūs. „Mažųjų gramemų“ (minor grams) sąvoka apima tokius reiškinius kaip lietuvių kalbos avertyvas (jau buvome beišeiną, kai ...) arba lietuvių kalbos miratyvinis imperatyvas (ir nepasisek tu man taip!). Tokie periferiniai gramatiniai reiškiniai neranda vietos „koreliacinio“ tipo gramatiniame apraše, todėl jie aiškiai rodo konstrukcinio gramatikos modelio būtinybę. Jų tyrimai atskleidžia daugelį anksčiau neatskleistų semantinės ir gramatinės raidos procesų.

Šio projekto tematika daugeliu atžvilgių susisiekia su anksčiau (2012–2015) Vilniaus universiteto įvykdyto visuotinės dotacijos projekto Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose tyrimais: tai natūralu, nes veiksmažodžio semantika ir morfosintaksiniai požymiai daugeriopais būdais koreliuoja ir sąveikauja su sakinio semantika ir sintaksine organizacija. Ankstesniame projekte pradėti rūšies (pasyvo, sangrąžos ir mediumo, kauzatyvų) tyrimai bus papildyti ir įtraukti į kitokį gramatinį kontekstą. Perėjimas nuo sintaksės ir semantikos sąsajos prie gramatinės semantikos tyrimų atskleidžia tiek tyrimų tęstinumą, tiek vis platėjančius jų horizontus, kai vis naujos baltų kalbų gramatinės struktūros sritys tiriamos iš tipologinės perspektyvos iš savo ruožtu tampa prieinamos lingvistinei tipologijai.

Siekiamas rezultatas: Vykdant projektą bus parengti ir išleisti trys mokslo straipsnių rinkiniai, surengtos trejos kūrybinės dirbtuvės ir viena konferencija.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą  „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.