BKKI projektai

Projekto tikslas – atskleisti motinos vaizdą, įsitvirtinusį jaunimo sąmonėje, panagrinėti jaunų žmonių požiūrį į motinai skiriamą vaidmenį šeimoje ir visuomenėje. Atliekantis tyrimus studentas išmoks dirbti pagal tam tikras metodikas, rinkti empirinę medžiagą, tinkamai ją apdoroti, vykdyti teorinės literatūros paieškas, rengti mokslinius tekstus, įgyti visuomeninio sąmoningumo.

Projekto vadovė – prof. dr. Kristina Rutkovska

Studentė – Karolina Slotvinska

Projekto trukmė – 2018-10-01 – 2019-04-30

Projekto numeris – 09.3.-LMT-K-712-10-0077

Finansuojama iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. www.esinvesticijos.lt

• Projekto vadovas: doc. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė
• Projekto trukmė: 2018.07.01–2021.06.30

Projekto anotacija. Šio projekto tikslas yra prikelti iš užmaršties mažai žinomą, iki šiol moksliškai netyrinėtą Lietuvos išeivio Islandijoje kultūrinį palikimą. Teodoras Bieliackinas, iškilaus Lietuvos teisininko, ekstraordinarinio VDU profesoriaus Simono Bieliackino sūnus, buvo pirmasis Lietuvos profesionalus skandinavistas, išsilavinimą įgijęs Islandijoje, tiesiogiai vertęs skandinavų literatūrą (taip pat ir senovės islandų) į lietuvių kalbą, o lietuvių literatūrą – į islandų. Jis taip pat buvo žurnalistas, rašytojas, aistringas Lietuvos Nepriklausomybės idėjos gynėjas. Jo veiklą liudijančių dokumentų yra išlikę Reikjavike, Islandijoje, projekto vadovės neseniai atrastame privačiame archyve. Neišrūšiuotose kartoninėse dėžese – T. Bieliackino straipsnių ir vertimų rankraščiai, jo romano ,,Aldona" juodraščiai ir mašinraščiai islandų ir anglų kalbomis bei korespondencija. Islandijos spaudos archyvuose taip pat yra išlikę nemažai T. Bieliackino straipsnių apie Lietuvos istoriją, visuomenę, kultūrą, o jo ankstyva mirtis Islandijos dienraščiuose buvo pažymėta, publikuojant išsamius nekrologus, kuriuos parašė iškilios Islandijos asmenybės: Nobelio premijos laureatas Halldóras Laxnessas, Guðmunduras G. Hagalínas, Valtýras Stefánssonas. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių išeivijos spaudoje buvo spausdinta T. Bieliackino reportažų iš Skandinavijos ir jo sukurtų skandinavų literatūros vertimų, o jo atminimas įrašytas Pulgio Andriušio, Prano Alšėno, Juozo Lingio tekstuose. Vykdant šį projektą, T. Bieliackino įvairiapusė kūryba ir jos liudijimai bus surinkti, susisteminti ir tiriami, o tyrimų rezultatai pristatomi Lietuvos ir užsienio akademinėms bendruomenėms, o taip pat ir plačiajam kultūra besidominčiųjų Lietuvos žmonių ratui.

Projektą finansuoja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Projekto vadovas: prof. dr. Axel Holvoet
Projekto trukmė: 2018-02-01–2018-12-31
Projekto biudžetas: 5,999 EUR

Pagal projektą Salų dvare, Rokiškio savivaldybėje, 2018 m. liepos 29 – rugpjūčio 4 dienomis bus surengta vasaros mokykla, kurios tikslas – informuoti apie lietuvių kalbos ir baltų kalbų srityje atliekamus tyrimus, apie lietuvių kalbos istorijos tyrėjams prieinamus elektroninius resursus ir apie kognityvinių mokslų, ypač formaliosios semantikos, galimą įnašą į lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimus.

• Tyrimo vadovė: dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.
• Projekto trukmė: 2016–2018 m.
• Projekto biudžetas: 128,930 EUR

Pagrindiniai projekto tikslai:

• Parengti ir serijoje „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija“ išleisti knygą „Chylinskio Biblija. Naujasis Testamentas. II tomas. Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilė“.
• Specialioje interneto svetainėje paskelbti interaktyvų Chylinskio NT tekstą, kuriuo naudodamasis skaitytojas ar tyrėjas galės pasirinkti galutinę ar ankstesnes teksto redakcijas, esant poreikiui, galės atsirinkti morfologinius, leksinius ar sintaksinius teksto keitimus, galės naudotis tiesioginiu, atgaliniu ir dažniniu žodžių formų sąrašais bei konkordancija (pagrįsta lemomis ir žodžių formomis). Prieiga bus sukurta taip, kad ateityje esant poreikiui ją bus galima plėsti įvedant naujas – įvairių gramatinių kalbos lygmenų ir vertimo šaltinių atitikmenų anotacijas.

• Projekto vadovas: dr. Daumantas Katinas
• Projekto numeris: Erasmus+ KA2 projektas Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316
• Projekto trukmė: 2018-09-01 – 2021-08-31
• Projekto biudžetas: 329 647 EUR

Trijų metų trukmės Erasmus+ projektas – tai strateginė mokyklų partnerystė bendradarbiavimo inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais, kurioje dalyvauja 3 universitetai: Švento Kirilo ir Metodo universitetas iš Slovakijos (koordinatorius), Vilniaus universitetas ir Mariboro universitetas iš Slovėnijos, 2 Lietuvos gimnazijos: Vilniaus Gabijos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2 Slovakijos gimnazijos, 1 Slovėnijos gimnazija ir 2 Austrijos gimnazijos.

Erasmus+ KA2 projektai yra paremti novatoriškais ugdymo(si) metodais, skatina dalyvių kūrybiškumą, motyvaciją, įgytų įgūdžių plėtojimą bei sėkmingą integraciją socialiniame ir profesiniame kontekste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus universitetas šiame projekte yra vienas iš partnerių. Projekte dalyvauja dviejų Baltijos kalbų ir kultūrų instituto katedrų (Rusų filologijos katedros ir Vokiečių filologijos katedros) bei Užsienio kalbų instituto Medijų lingvistikos centro mokslininkai: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (tyrėja), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (tyrėja), dr. Daumantas Katinas (projekto vadovas, tyrėjas), doc. dr. Viktorija Makarova (tyrėja), dr. Skaistė Volungevičienė (projekto administratorė, tyrėja).

• Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0071            
• Projekto pavadinimas: „Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai”
• Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-08 iki 2021-12-31
• Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. Akselis Holvoetas

Santrauka: Projekto tikslas – Projekte išskirtos trys tyrimų sritys: rūšis siauresne ir platesne prasme (pasyvas, sangrąža ir mediumas, kauzatyvai), laiko-veikslo-modalumo-evidencialumo (TAME) kompleksas ir „mažesnės gramemos“. Tikimės geriau suprasti lietuvių kalbos pasyvo tipologinį savitumą (čia svarbios bus lyginamosios analizės, kurias palengvina lygiagrečių tekstynų atsiradimas), gauti geresnę įžvalgą į sangrąžine morfologija žymimas medialines konstrukcijas, jų sąveiką ir konceptinius santykius, apžvelgti baltų kalbų kauzatyvų raidą. TAME srityje dėmesio skirsime veikslo problematikai: silpnai gramatikalizuotas baltų kalbų veiksmažodžio veikslas turėtų tyrėjams suteikti galimybę tirti gramatinę veikslo sistemą in statu nascendi, ir savo projekte pabandysime būtent taip pažvelgti į veikslo reiškinius, stengdamiesi išnarplioti sudėtingą leksinio ir gramatinio veikslo sąveiką. Nuosakos ir modalumo srityje dėmesio skirsime komplementacijai, nes būtent jos tipų sąsaja su realis/irrealis priešprieša dar nėra pakankamai ištirta, o baltų kalbų faktai čia yra įdomūs. „Mažųjų gramemų“ (minor grams) sąvoka apima tokius reiškinius kaip lietuvių kalbos avertyvas (jau buvome beišeiną, kai ...) arba lietuvių kalbos miratyvinis imperatyvas (ir nepasisek tu man taip!). Tokie periferiniai gramatiniai reiškiniai neranda vietos „koreliacinio“ tipo gramatiniame apraše, todėl jie aiškiai rodo konstrukcinio gramatikos modelio būtinybę. Jų tyrimai atskleidžia daugelį anksčiau neatskleistų semantinės ir gramatinės raidos procesų.

Šio projekto tematika daugeliu atžvilgių susisiekia su anksčiau (2012–2015) Vilniaus universiteto įvykdyto visuotinės dotacijos projekto Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose tyrimais: tai natūralu, nes veiksmažodžio semantika ir morfosintaksiniai požymiai daugeriopais būdais koreliuoja ir sąveikauja su sakinio semantika ir sintaksine organizacija. Ankstesniame projekte pradėti rūšies (pasyvo, sangrąžos ir mediumo, kauzatyvų) tyrimai bus papildyti ir įtraukti į kitokį gramatinį kontekstą. Perėjimas nuo sintaksės ir semantikos sąsajos prie gramatinės semantikos tyrimų atskleidžia tiek tyrimų tęstinumą, tiek vis platėjančius jų horizontus, kai vis naujos baltų kalbų gramatinės struktūros sritys tiriamos iš tipologinės perspektyvos iš savo ruožtu tampa prieinamos lingvistinei tipologijai.

Siekiamas rezultatas: Vykdant projektą bus parengti ir išleisti trys mokslo straipsnių rinkiniai, surengtos trejos kūrybinės dirbtuvės ir viena konferencija.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3-LMT-K-712 veiklą  „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.