Sidebar

Lietuvos išeivis Islandijoje: Teodoro Bieliackino (1907–1947) kūrybinio palikimo tyrimai

  • Projekto vadovas: doc. dr. Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė
  • Projekto trukmė: 2018.07.01–2021.06.30

Projekto anotacija. Šio projekto tikslas yra prikelti iš užmaršties mažai žinomą, iki šiol moksliškai netyrinėtą Lietuvos išeivio Islandijoje kultūrinį palikimą. Teodoras Bieliackinas, iškilaus Lietuvos teisininko, ekstraordinarinio VDU profesoriaus Simono Bieliackino sūnus, buvo pirmasis Lietuvos profesionalus skandinavistas, išsilavinimą įgijęs Islandijoje, tiesiogiai vertęs skandinavų literatūrą (taip pat ir senovės islandų) į lietuvių kalbą, o lietuvių literatūrą – į islandų. Jis taip pat buvo žurnalistas, rašytojas, aistringas Lietuvos Nepriklausomybės idėjos gynėjas. Jo veiklą liudijančių dokumentų yra išlikę Reikjavike, Islandijoje, projekto vadovės neseniai atrastame privačiame archyve. Neišrūšiuotose kartoninėse dėžese – T. Bieliackino straipsnių ir vertimų rankraščiai, jo romano ,,Aldona" juodraščiai ir mašinraščiai islandų ir anglų kalbomis bei korespondencija. Islandijos spaudos archyvuose taip pat yra išlikę nemažai T. Bieliackino straipsnių apie Lietuvos istoriją, visuomenę, kultūrą, o jo ankstyva mirtis Islandijos dienraščiuose buvo pažymėta, publikuojant išsamius nekrologus, kuriuos parašė iškilios Islandijos asmenybės: Nobelio premijos laureatas Halldóras Laxnessas, Guðmunduras G. Hagalínas, Valtýras Stefánssonas. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių išeivijos spaudoje buvo spausdinta T. Bieliackino reportažų iš Skandinavijos ir jo sukurtų skandinavų literatūros vertimų, o jo atminimas įrašytas Pulgio Andriušio, Prano Alšėno, Juozo Lingio tekstuose. Vykdant šį projektą, T. Bieliackino įvairiapusė kūryba ir jos liudijimai bus surinkti, susisteminti ir tiriami, o tyrimų rezultatai pristatomi Lietuvos ir užsienio akademinėms bendruomenėms, o taip pat ir plačiajam kultūra besidominčiųjų Lietuvos žmonių ratui.

Projektą finansuoja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programa.

Academia Salensis Quinta Decima

Projekto vadovas: prof. dr. Axel Holvoet
Projekto trukmė: 2018-02-01–2018-12-31
Projekto biudžetas: 5,999 EUR

Pagal projektą Salų dvare, Rokiškio savivaldybėje, 2018 m. liepos 29 – rugpjūčio 4 dienomis bus surengta vasaros mokykla, kurios tikslas – informuoti apie lietuvių kalbos ir baltų kalbų srityje atliekamus tyrimus, apie lietuvių kalbos istorijos tyrėjams prieinamus elektroninius resursus ir apie kognityvinių mokslų, ypač formaliosios semantikos, galimą įnašą į lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimus.

Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas

  • Tyrimo vadovė: dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.
  • Projekto trukmė: 2016–2018 m.
  • Projekto biudžetas: 128,930 EUR

Pagrindiniai projekto tikslai:

  • Parengti ir serijoje „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija“ išleisti knygą „Chylinskio Biblija. Naujasis Testamentas. II tomas. Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilė“.
  • Specialioje interneto svetainėje paskelbti interaktyvų Chylinskio NT tekstą, kuriuo naudodamasis skaitytojas ar tyrėjas galės pasirinkti galutinę ar ankstesnes teksto redakcijas, esant poreikiui, galės atsirinkti morfologinius, leksinius ar sintaksinius teksto keitimus, galės naudotis tiesioginiu, atgaliniu ir dažniniu žodžių formų sąrašais bei konkordancija (pagrįsta lemomis ir žodžių formomis). Prieiga bus sukurta taip, kad ateityje esant poreikiui ją bus galima plėsti įvedant naujas – įvairių gramatinių kalbos lygmenų ir vertimo šaltinių atitikmenų anotacijas.

Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos

  • Projekto vadovas: dr. Daumantas Katinas
  • Projekto numeris: Erasmus+ KA2 projektas Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316
  • Projekto trukmė: 2018-09-01 – 2021-08-31
  • Projekto biudžetas: 329 647 EUR

 

Trijų metų trukmės Erasmus+ projektas – tai strateginė mokyklų partnerystė bendradarbiavimo inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais, kurioje dalyvauja 3 universitetai: Švento Kirilo ir Metodo universitetas iš Slovakijos (koordinatorius), Vilniaus universitetas ir Mariboro universitetas iš Slovėnijos, 2 Lietuvos gimnazijos: Vilniaus Gabijos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2 Slovakijos gimnazijos, 1 Slovėnijos gimnazija ir 2 Austrijos gimnazijos.

Erasmus+ KA2 projektai yra paremti novatoriškais ugdymo(si) metodais, skatina dalyvių kūrybiškumą, motyvaciją, įgytų įgūdžių plėtojimą bei sėkmingą integraciją socialiniame ir profesiniame kontekste. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus universitetas šiame projekte yra vienas iš partnerių. Projekte dalyvauja dviejų Baltijos kalbų ir kultūrų instituto katedrų (Rusų filologijos katedros ir Vokiečių filologijos katedros) bei Užsienio kalbų instituto Medijų lingvistikos centro mokslininkai: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (tyrėja), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (tyrėja), dr. Daumantas Katinas (projekto vadovas, tyrėjas), doc. dr. Viktorija Makarova (tyrėja), dr. Skaistė Volungevičienė (projekto administratorė, tyrėja).

Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai

  • Tyrimo grupės vadovas: prof. dr. Axel Holvoet
  • Projekto trukmė: 2018 sausis–2021 gruodis
  • Projekto biudžetas: 599.270 EUR

Tipologiškai pagrįstos įžvalgos į gramatinės reikšmės pobūdį ir konstrukcinis gramatinės struktūros suvokimas jau nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio duoda naujų paskatų tiek atskirų kalbų gramatikos tyrimams, tiek lyginamiesiems kalbų tyrimams. Kadaise vyraujantį gramatikos kaip (dažniausiai binarinių) koreliacijų sistemos suvokimą pakeitė naujas požiūris, kai tam tikras kalbos sistemiškumas nepaneigiamas, tačiau pabrėžiama diachroninė gramemų kaip gramatikalizacijos procesų produkto dimensija ir gramatinės reikšmės suvokiamos kaip besigrupuojančios aplink tipinių raidos procesų suformuotus reikšmės židinius. Šios naujos tendencijos reiškiasi ir baltų kalbų tyrimuose, tačiau tyrėjų vis dar laukia daugelis užduočių ir daugelis neišspręstų problemų. Baltų kalbų vienakalbių ir lygiagrečių tekstynų atsiradimas garantuoja objektyvizuotą vartosenos ir raidos tendencijos vaizdą ir įgalina kiekybinę verifikaciją. Iš šio projekto tikimasi proveržio daugelyje baltų kalbų gramatikos sričių ir svarbių, tipologiškai vertingų įžvalgų.

Puslapis 2 iš 2
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos