Filologijos fakultetas

Žydiškieji svarstymai viduramžiais: Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae

2018-09-18

|

| Renginiai

Kviečiame į paskaitą „Žydiškieji svarstymai viduramžiais: Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae“, kuri vyks rugsėjo 20 d. (ketvirtadienį) 10 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, K2 auditorijoje. Paskaitą skaitys Živilė Pabijutaitė – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, tyrinėjanti Aristotelio ir Viduramžių metafiziką, tradicinę ir neklasikinę logiką.

Šia paskaita žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ su „Geros valios fondu“ užbaigia viešų nemokamų paskaitų ir tekstų ciklą „Žydiškieji svarstymai“, kurio metu pristatomos ir apmąstomos garsiausių XX a. antros pusės žydų mąstytojų mintys ir žydiškosios kultūros bei filosofijos reikšmė Vakarų pasaulyje.

Projektu „Kaip būti po Holokausto? Žydiškieji svarstymai apie politiką, etiką ir tapatybę įvairovės pasaulyje“ (projekto Nr. PR/GVF-222/2017) siekiama Lietuvos visuomenei pristatyti šiuolaikinę žydų politinę mintį ir kviesti diskusijomis permąstyti laisvės, etikos, politinio ir kultūrinio tapatumo problemas. Jo eigoje aptariami ir aktualiai interpretuojami tokie mąstytojai kaip Arendt, Isaiah Berlinas, Leo Straussas, Emmanuelis Levinas ir kt. Taip Lietuvoje turėtų būti nuosekliai aktualizuota šiuolaikinė žydų politinė mintis ir užtikrintas žydų kilmės autorių paveldo tęstinumas vis labiau kintančiame pasaulyje. Iš viso pagal projektą buvo numatytos 8 paskaitos, kurias skaitė jaunosios kartos filosofai, istorikai ir politikos tyrinėtojai. Visos paskaitų temos bus perkeltos į tekstus, publikuojamus periodiniame kultūros žurnale Naujasis Židinys-Aidai.

Nemokamų užsienio kalbų kursų susitikimai su lektoriais

2018-09-06

|

| Renginiai

Rugsėjo 17 d. 17 val. vyks pirmieji susitikimai su VU MVG estų, gruzinų, kroatų, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kursų lektoriais.

Šie nemokami kalbų kursai yra Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto neformaliojo švietimo dalis. Juose nemokamai dalyvauti gali Universiteto bendruomenės nariai (studentai bei darbuotojai) ir visi besidomintys (ne Uniiversiteto bendruomenės nariai). 

Registruotis gali visi pageidaujantys asmenys VU MVG informacinėje sistemoje (kalbų sąrašas atnaujinamas). Pirmieji susitikimai su dėstytojais vyks rugsėjo 17 d. 17 val. Filologijos fakultete. Vietos bus patikslintos.

Baigus MVG programą išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodytas kalbos mokėjimo lygis. Kontaktinio darbo apimtis – 64 valandos.

• Registruotis į kursus galima VU MVG informacinėje sistemoje. Registracija jau prasidėjusi.
• Pirmųjų susitikimų su dėstytojais vietos bus patikslintos. Informacijos taip pat ieškokite mvg.vu.lt sistemoje.

Studijų metų pradžios šventė RENOVATIO STUDIORUM

2018-08-27

|

| Renginiai

Mieli mūsų fakulteto bendruomene ir naujieji jos nariai, tradiciškai susitikime rugsėjo 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekos kieme, kur prasidės iškilminga Universiteto studijų metų pradžios šventė renovatio studiorum. 

• Magistrantūros studijų programų susitikimų laikas ir vietos rugsėjo 3 d. >
• Bakalauro studijų programų susitikimų laikas ir vietos rugsėjo 4 d. >

Renginių ciklas „Atkurtos Lietuvos kultūros ženklai“

2018-06-26

|

| Renginiai

Krėvė teatre: meilė ir didžiavyriai

2018 m. birželio 27 d., trečiadienį, 18 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks Lietuvos Muziejų kelio programos renginys „Krėvė teatre: meilė ir didžiavyriai“. Tai pirmas Krėvės muziejaus renginys iš ciklo „Atkurtos Lietuvos kultūros ženklai“, skirtas Lietuvos 100-mečiui įprasminti.

Pirmieji Vinco Krėvės istorinių dramų „Skirgaila“ (rež. B. Dauguvietis, 1924 m.) ir „Šarūnas“ (rež. A. Oleka-Žilinskas, 1929 m.) pastatymai neabejotinai buvo vieni reikšmingiausių kultūros ženklų ne tik atgimstančioje Lietuvoje – „Šarūnas“ Rygoje įvertintas kaip lietuvių teatro atgimimas. Renginio metu, atsigręždama į praeitį, savo įžvalgomis apie dviejų Vinco Krėvės dramų pastatymus dalinsis literatūrologė, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Ištraukas iš dramos „Šarūnas“ skaitys aktorius Paulius Čižinauskas ir režisierius Virgilijus Kubilius. Vakarą pratęs 1987 m. Henriko Vancevičiaus spektaklio „Skirgaila“ scenų vaizdo įrašo peržiūra. Lankytojai taip pat turės galimybę apžiūrėti parodą „Dvasios milžinai fotografijoje“ su pirmųjų spektaklių „Skirgaila“ ir „Šarūnas“ fotografijomis bei dailininko J. Surkevičiaus kostiumų eskizais „Skirgailai“. Kviečiame ir laukiame! Renginys nemokamas, įėjimas laisvas.

Renginio partneriai:

• Lietuvos literatūros ir meno archyvas
• Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus. Tauro g. 10-1, LT-01114, Vilnius. Darbo laikas: II-VI, nuo 10 iki 17 val..

. www.vilniausmuziejai.lt 

Susitikimas su Varšuvos universiteto prof. J. Bralczyku

2018-06-20

|

| Renginiai

VU BKKI Polonistikos centras maloniai kviečia į susitikimą su vienu žymiausių lenkų kalbos populiarizatoriumi, keliolikos monografijų autoriumi, radijo ir televizijos laidų vedėju, Varšuvos universiteto profesoriumi Jerzy Bralczyku.

Susitikimas įvyks š.m. birželio 21 d. 11.00 val. VU Filologijos fakultete, V. Krevės auditorijoje.

Laukiami visi lenkų kalbos mylėtojai. Susitikimo kalba – lenkų.

Kalbotyros seminaras „Kolloquium Deutsche Sprachwissenschaft“

2018-06-13

|

| Renginiai

2018 m. birželio 15 d. (penktadienį), 10.00 val. Germanistikos studijų kabinete dr. Eglė Kontutytė skaitys pranešimą „Germanistik und Beruf: Können wir über die fachsprachenorientierte Wende im Germanistikstudium sprechen?“. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Seminarą rengia "Gesellschaft für deutsche Sprache" ir VU Vokiečių filologijos katedra. Kviečiame pasiklausyti!

Pranešimo aprašymas:

Seit einigen Jahrzehnten sucht die Germanistik außerhalb der deutschsprachigen Länder nach neuen Wegen. Es geht um die Frage, für welche Berufsprofile die heutigen Germanist_inn_en der nicht deutschsprachigen Länder ausgebildet werden sollten. Dieser Problematik gehen mehrere Publikationen (Brünner, Fiehler, Herlemann, 1983; Janota, 1993; Hess-Lüttich, Reuter, Colliander 2009; Middeke 2010.) nach und diskutieren, welche Kompetenzen im Germanistikstudium vermittelt werden sollten.

Thorsten Roelcke (2001) stellt aufgrund der alltäglichen Konfrontation mit Fachtexten die Rolle der allgemeinen Fachsprachenkompetenz heraus und weist auf ihre fehlende Vermittlung an Schulen und Hochschulen für Muttersprachler hin. Dieser Auffassung von der Notwendigkeit einer allgemeinen fachsprachlichen Kompetenz entsprechend gewinnt die fachsprachliche Kompetenz im Germanistikstudium mit marktorientierten

Berufsprofilen an Bedeutung.
Außerdem wird also auf die Rolle der theoretisch ausgerichtete Fachsprachenlinguistik, fachsprachliche Forschungsschwerpunkte im Germanistikstudium, auf den Erwerb praktischer fachsprachlicher Kompetenz (z. B. Fachsprache Jura, Wirtschaftssprache, Fachsprache Politik) sowie der Fachsprache Linguistik und Literaturwissenschaft als fachsprachliche Kompetenz der Germanistikstudierenden diskutiert.

Tarptautinė konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“

2018-06-05

|

| Renginiai

Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“

Konferencija vyks 2018 m. birželio 7–8 dienomis Vilniuje.

Konferencijos tinklapis http://www.conference.uki.vu.lt/

Konferencijos vieta:

• Birželio 7-ą dieną – Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmuose, Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, Lietuva
• Birželio 8-ą dieną – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva

KONFERENCIJOS TIKSLAI:

1. Suburti kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo 21-ame amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizuoti kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrėje aplinkoje, tikslus, poreikius ir perspektyvas.
2. Pasidalinti informacija, įvairių šalių kalbų pedagogų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo patirtimi, padėsiančia geriau suprasti naujosios kartos studentų mokymo/si ypatumus.
3. Skleisti Lietuvos kalbų pedagogų gerąją kalbų mokymo patirtį mokant įvairių lygių ir įvairių amžiaus grupių žmones.

KONFERENCIJOS TEMOS:

• Kalbų pedagogų rengimas ir kompetencijų tobulinimas
• Naujosios kartos kalbų mokymo/si iššūkiai
• Rečiau vartojamų kalbų mokymas/is
• Daugiakalbystė ir tarpkultūrinė komunikacija
• Lingvistiniai tyrimai (kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, lingvistinė pragmatika, tekstynų lingvistika ir t. t.)

Daugiau informacijos apie konferenciją ir programą >

Konferenciją organizuoja Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas bei Tarptautinė kalbų mokytojų asociacijų federacija Šiaurės Baltijos regionui.

LKTI seminaras

2018-05-24

|

| Renginiai

Kviečiame į Literatūros ir kultūros tyrimų instituto seminarą, kuriame docentas Darius Kuolys skaitys pranešimą „LDK literatūra ir lietuviškoji tapatybė“.

Seminaras įvyks birželio 1 d. 15 val. J. Balkevičiaus auditorijoje.

Tarptautinė mokslinė konferencija: Istorijos ir kultūros sąsajos

2018-05-24

|

| Renginiai

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ISTORIJOS IR KULTŪROS SĄSAJOS VU prof. Antono Antonovičiaus monografijos „Baltarusiški tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis“ išleidimo 50-čiui paminėti.

Konferencijos atidarymas 2018 m. birželio 1 d. 10.00 val. Vilniaus Universiteto Senato salėje (Universiteto g. 3).

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metais labai svarbu pažymėti atskirų iškilių asmenybių indėlį į Lietuvos istorijos ir kultūros lobyną. Tokia asmenybe laikytinas ir Vilniaus universiteto profesorius Antonas Antonovičius (1910–1980), 1968 m. išleidęs monografiją „Baltarusiški tekstai, rašyti arabiškais rašmenimis, ir jų grafinė ir ortografinė sistema“. Mokslininkas, etnine kilme baltarusis, atkakliai puoselėjo baltarusių kalbą ir kultūrą, savo tyrimais įnešė svarų indelį į totoristikos sritį. Jo monografija tapo pagrindiniu vadovėliu visiems Lietuvos totorių kultūrinio paveldo – rankraščių tyrėjams. Antonovičiaus dėka XXI a. pradžioje susiformavo ir atskira mokslo šaka – kitabistika.

Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsyrus bei tedžvidus), surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis. Kryptingos šių rankraščių studijos prasidėjo tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių tyrinėjimai. Visus juos pastūmėjo atrastas ir visuomenei pristatytas Keturiasdešimt Totorių kaimo kitabas, pavadintas mokslinėje literatūroje Luckevičiaus kitabu. Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, Ramadano pasninką, maldas, namazo svarbą, kuris prilygsta pokalbiui su pačiu Viešpačiu Dievu, ir t.t.

I. Luckevičiaus kitabas paskatino A. Antonovičių, busimą profesorių stoti į Vilniaus universitetą ir gilintis į filologijos mokslus. Jo asmenybėje aiškiai atsispindi būdingas mūsų valstybei multikulturiškumas: nuo totorių rankraščio prie kryptingų baltarusių kalbos studijų, o viso to išdava – susiformavusi totoristinių studijų kryptis.

Pagrindinis konferencijos tikslas – pristatyti ir supažindinti akademinę ir plačiąją visuomenę su prof. A. Antonovičiaus asmenybe, jo nuopelnais Lietuvos mokslui, pristatyti bei aptarti naujus atradimus Lietuvos totorių rankraščių tyrinėjimo srityje, aptarti istorijos, kalbų ir kultūrų sąveikos prasmę puoselėjant savąją ir bendrą Lietuvos kultūrą.

Konferencijos metu Vilniaus universiteto bibliotekos Galerijoje (Universiteto g. 3) 14.30 val. bus atidaryta paroda "Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.).
Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos. Vienas ekspozicijos fragmentas skirtas Lietuvos totoriams, dalyvavusiems tautinio išsivadavimo judėjimuose. Parodoje taip pat pristatomas Krymo totorių šviesuolis, iškilus švietimo, kultūros ir politikos veikėjas Ismailas Gasprinskis. Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Nizami Ibraimov – privatus antikvaras, renkantis ir saugantis nuotraukas, atvirlaiškius, senovines knygas ir rankraščius, turinčius sąsajų su Krymo ir kitų tiurkų tautų istorija, kultūra bei religija. Antikvaro kolekcijoje apie 80 – 100 000 vnt. įvairių dokumentinio paveldo vertybių. N. Ibraimovas yra surengęs šias parodas: 2011 m. „Bachčisarajus senuose atvirukuose“, 2014 m. „Chaitarma. Krymo totorių menas“, 2017 m. „Totoriai Rusijoje. XIX a. pab. – XX a. pradžios nuotraukų kolekcija“.

Detalią konferencijos programą galite peržiūrėti čia: 1 dalis ir 2 dalis

Prof. Eleonoros Lassan Lectio Ultima

2018-05-23

|

| Renginiai

Visą Fakulteto bendruomenę kviečiame į BKKI prof. Eleonoros Lassan atsisveikinimo su Universitetu paskaitą (lot. lectio ultima). Ji vyks 2018-06-18 15 val. V. Krėvės aud. Paskaita vyks rusų kalba.