Spalio 27 d., antradienį, Vilniuje prasidės XXVI-oji Pasaulinė italų kalbos savaitė, kurią organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, bendradarbiaudama su Italijos ambasada Lietuvoje ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Iškilmingame Savaitės atidaryme dalyvaus Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Anja Zobrist Rentenaar, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas bei Filologijos fakulteto vadovybė.

Mokslinė renginio programa išsiskiria aukštu pranešėjų akademiniu lygiu. Tarp svečių – prof. Roberto Antonelli, Italijos nacionalinės Linčėjų akademijos (Accademia Nazionale dei Lincei), vienos seniausių Europos mokslo institucijų, įkurtos Romoje 1603 m., prezidentas. Laikantis ilgametės tradicijos, savaitėje taip pat dalyvaus keli Italijos Kruska akademijos (Accademia della Crusca), seniausios pasaulyje kalbotyros akademijos, įkurtos Florencijoje 1583 m., nariai, ir žymūs Italijos bei užsienio universitetų mokslininkai.

Be teminių paskaitų, programoje numatyti du apskritojo stalo pokalbiai: „Dantė be sienų: recepcija, tradicija ir naujos perspektyvos“ ir „Italų kalba – galimybių kalba“. Taip pat vyks gitaros meistro Antonio Forcione solinis gitaros koncertas ir, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, bus atidaryta paroda „Sąsajos: italai Lietuvoje, lietuviai Italijoje“. Programą papildys muzikinis ir teatrinis performansas „Pulčinelos kiaušinis“ (L’uovo di Pulcinella), rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Spalio 30 d., penktadienį, pasibaigsianti savaitė išsiskiria nagrinėjamų temų įvairove ir aktualumu. Joje dalyvaus mokslininkai iš Pizos, Feraros, Romos „La Sapienza“ ir Florencijos universitetų, Zalcburgo „Mozarteum“ universitetas, Dublino universiteto koledžas (University College Dublin) ir Zalcburgo Italų kultūros draugija „Dante Alighieri“. Šis renginys yra reikšminga mokslinių diskusijų ir tarpkultūrinio dialogo erdvė, prisidedanti prie italų kalbos ir kultūros sklaidos tarptautiniu mastu bei stiprinanti akademinius ir kultūrinius ryšius tarp Italijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.

Pilna savaitės renginių programa.

Lapkričio 5 d. 12.30 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinis renginys „Gestų kalbų pripažinimas: gestakalbių teisės, akademinis lygiavertiškumas ir meninė kūryba“.

Renginyje viešas paskaitas skaitys dvi tarptautiniu mastu pripažintos mokslininkės. Stokholmo universiteto prof. Johanna Mesch (Švedija) pristatys Suomijoje vykstantį kurčiųjų ir gestakalbių tiesos bei susitaikymo procesą, o San Paulo universiteto profesorė dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija) supažindins su Brazilijos gestų kalbos (Libras) poetika ir kūrybinės raiškos galimybėmis.

Paskaitos bus verčiamos iš/į tarptautinius gestus, lietuvių gestų ir lietuvių kalbas. 

Renginys nemokamas ir atviras visiems, tačiau planuojančius atvykti prašome užpildyti registracijos formą.

Apie paskaitas

Prof. Johanna Mesch. „Kurčiųjų ir gestakalbių tiesos ir susitaikymo procesas Suomijoje“

Kaip valstybė gali pripažinti istorines skriaudas ir susigrąžinti kurčiųjų bei gestakalbių pasitikėjimą? Pranešime bus pristatomas Suomijos teisingumo ministerijos koordinuojamas tiesos ir susitaikymo procesas, kuriuo siekiama dokumentuoti kurčiųjų ir gestakalbių patirtus žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją bei jų padarinius praeityje ir šiandien. 

Šio proceso generalinės sekretorės pareigas einanti prof. Johanna Mesch aptars, kaip į jį įtraukiama bendruomenė, kokią reikšmę turi jos narių liudijimai ir kaip siekiama istorinio teisingumo bei visuomenės, kurioje gerbiamos gestakalbių teisės.

Dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija). „Kūrybiškumas Brazilijos gestų kalboje (Libras)“

Kaip gimsta poezija gestų kalba ir kuo išskirtinė jos meninė raiška? Pranešime pristatoma Brazilijos gestų kalbos LIBRAS poetinė kūryba, jos estetinės ir kalbinės ypatybės bei gestų kalbos literatūros antologijos sudarymo patirtis.

Dr. Fernanda de Araújo Machado, pati būdama kurčioji gestakalbė poetė ir mokslininkė, atskleis, kaip atrenkami, analizuojami ir dokumentuojami gestų kalba sukurti literatūriniai kūriniai, kokiais kriterijais vertinama jų meninė raiška ir kodėl svarbu išsaugoti šį unikalų kalbinį bei kultūrinį paveldą. Taip pat bus aptariama gestų kalbos literatūros reikšmė kurčiųjų gestakalbių kūrybinei saviraiškai ir kultūriniam tapatumui.

Mokslininkė taip pat pristatys kurčiųjų gestakalbių mokslininkų akademines galimybes Brazilijoje, papasakos apie gestų kalba rengiamas disertacijas ir pasidalins savo patirtimi – jos pačios disertacija parengta LIBRAS kalba ir įamžinta beveik devynių valandų trukmės vaizdo įraše! 

Apie mokslininkes 

Prof. Johanna Mesch – Stokholmo universiteto (Švedija) gestų kalbos profesorė, 2019 m. tapusi pirmąja kurčiąja gestų kalbos profesore Šiaurės šalyse. Ji yra tarptautiniu mastu pripažinta gestų kalbų tyrėja, daug metų nagrinėjanti taktilinę gestų kalbą, kurčneregių komunikaciją ir gestų kalbų tekstynus. 

Prof. J. Mesch yra viena pagrindinių Švedijos gestų kalbos tekstyno kūrėjų ir tyrėjų, kartu su lingvistu Larsu Wallinu yra publikavusi darbą apie šio tekstyno anotavimą. Ši patirtis aktuali ir Lietuvoje, kur nacionalinio lietuvių gestų kalbos tekstyno poreikis išlieka didelis.

Šiuo metu prof. J. Mesch dirba Suomijos teisingumo ministerijoje, kur prisideda prie kurčiųjų ir gestų kalbų vartotojų tiesos ir susitaikymo proceso. Jo tikslas – ištirti, dokumentuoti ir įvertinti istorinius bei tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, oralizmo praktiką ir jos draudimus, sisteminę diskriminaciją bei kitas neteisybes, kurias patyrė kurčiųjų bendruomenė ir gestų kalbų vartotojai Suomijoje.

Daugiau apie profesorės mokslinę veiklą: https://johannamesch.wordpress.com/

Dr. Fernanda de Araújo Machado – San Paulo universiteto (Brazilija) profesorė, Brazilijos gestų kalbos (LIBRAS) tyrėja, kurčioji gestakalbė poetė ir menininkė. Jos mokslinių tyrimų centre – gestų kalbos literatūra ir poetika, ypatingą dėmesį skiriant meninės raiškos priemonėms gestų kalboje. 

Prieš kelerius metus kartu su Rachel Sutton-Spence ji parengė „Cambridge University Press“ išleistą akademinį veikalą „Creative Sign Language“, kuriame nagrinėjama kūrybinė gestų kalbos raiška – poezija, pasakojimai, performansas, vaizdinės ir kalbinės meninių tekstų kūrimo priemonės.

Dr. Machado taip pat prisideda prie Brazilijos gestų kalbos literatūros antologijos kūrimo, o pati kurdama poeziją gestų kalbą pažįsta tiek kaip mokslininkė, tiek kaip kūrėja.

Spalio 22 d. Kviečiame į knygos „Mokslas buvo jo gyvenimo esmė“, skirtos profesoriui, habilituotam daktarui, akademikui Aleksui Stanislovui Girdeniui, sutiktuves.

2026 metais minime 90-ąsias šio iškilaus lietuvių kalbininko gimimo ir 15-ąsias jo mirties metines. Šia proga išleista knyga kviečia iš naujo pažvelgti į Profesoriaus gyvenimą, mokslinę veiklą ir jo indėlį į lietuvių kalbotyrą. Aleksas Girdenis – lietuvių fonologijos mokyklos kūrėjas, žymus dialektologas, kalbos teoretikas ir pedagogas, išugdęs gausų būrį jaunųjų mokslininkų.

Leidinyje publikuojamos mokslinės veiklos apžvalgos, kolegų, artimųjų ir buvusių mokinių atsiminimai, interviu bei laiškai atskleidžia įvairiapusį Profesoriaus portretą – jo mokslinius interesus, erudiciją, humoro jausmą ir ypatingą ryšį su gimtąja Žemaitija.

Knygos sutiktuvės vyks spalio 22 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje.

Kviečiame kartu pagerbti profesoriaus Alekso Girdenio atminimą ir prisiminti jo reikšmingą indėlį į lietuvių kalbotyrą bei jaunųjų mokslininkų ugdymą.

Apie profesorių: 

Aleksas Girdenis gimė 1936 m. spalio 19 d. Tryškiuose, Telšių rajone. 1957–1962 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, o baigęs studijas pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedroje. Su Vilniaus universitetu buvo susijusi visa jo akademinė karjera. 1967 m. apgynė daktaro disertaciją „Mažeikių tarmės fonologinė sistema“, 1983 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“, 1970 m. tapo docentu, 1986 m. – profesoriumi.

A. Girdenis 1973–1994 m. vadovavo Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijai, 1994–2001 m. – Eksperimentinės (vėliau Bendrosios) kalbotyros katedrai, 1984–1989 m. buvo Filologijos fakulteto dekanas. 1970–2005 m. redagavo žurnalo „Kalbotyra“ lietuvių kalbai skirtą sąsiuvinį, nuo 1987 m. dirbo žurnalo „Baltistica“ redaktorių kolegijoje. 1996 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

Svarbiausias profesoriaus mokslinis nuopelnas – lietuvių fonologijos mokyklos sukūrimas ir originalios fonologijos teorijos išplėtojimas. Fundamentiniai jo veikalai „Fonologija“ (1981), „Teoriniai fonologijos pagrindai“ (1995) ir „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ (2003) padėjo šiuolaikinių lietuvių kalbos garsinės sistemos tyrimų teorinius ir metodologinius pamatus. Pastarasis veikalas 2014 m. išverstas į anglų ir rusų kalbas. Reikšmingiausi profesoriaus straipsniai paskelbti tritomyje „Kalbotyros darbai“ (2000–2001).

Ne mažiau svarbus A. Girdenio indėlis į lietuvių dialektologiją. Kartu su Zigmu Zinkevičiumi jis sukūrė naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją (1964–1966), pagrįstą sisteminėmis garsyno ypatybėmis, išplėtojo struktūrinės dialektologijos metodologiją. Ypač daug dėmesio skyrė žemaičių tarmių fonologijai, kirčiavimui ir priegaidėms. Reikšmingi jo parengti tarmių tekstų leidiniai „Taip šneka tirkšliškiai“ (1996), „Žemaičių dzūkai“ (2008), „Šiaurės žemaičių Skuodo zona“ (2012), taip pat senųjų žemaičių raštijos paminklų – 1759 m. „Ziwato“ ir XIX a. „Purpuros“ – tyrimai ir publikacijos. Paskutiniais gyvenimo metais kartu su Vida Karosiene parengė monografiją „Bendrinės lietuvių kalbos statistinė struktūra: fonologijos dalykai“ (2010).

Profesorius paskelbė daugiau kaip 400 mokslo darbų, išugdė gausią lietuvių kalbininkų kartą. Jo vadovaujami ar konsultuojami daktaro disertacijas apgynė 35 mokslininkai. 1962–1984 m. jis vadovavo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos moksliniam būreliui, 1979–1990 m. – Lietuvos jaunųjų kalbininkų seminarui, tapusiam svarbia šiuolaikinės lietuvių kalbotyros mokykla.

A. Girdenio moksliniai nuopelnai įvertinti profesoriaus Jono Kazlausko premija (1996), Lietuvos mokslo premijomis (1999 ir 2008), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002).

Profesoriaus Alekso Girdenio mokslinis palikimas – vienas reikšmingiausių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto indėlių į šiuolaikinę baltistiką. Jo sukurta fonologijos mokykla, fundamentalūs teoriniai veikalai, dialektologiniai tyrimai ir išugdyta mokslininkų karta iki šiol formuoja lietuvių kalbotyros raidą.

MELC archyvo nuotr.

2026 10 29  d. 13 val. 118 (V. Krėvės) auditorijoje Greta Maslauskienė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (Finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis).

Anotacija:

Disertacijoje tiriamas lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas, analizuojant Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų interaktyvių seminarų dėstytojų kalbą. Empirinį tyrimo pagrindą sudaro disertacijos autorės specialiai šiam tyrimui sukauptas 36 autentiškų aukšto interaktyvumo šešių disciplinų seminarų tekstynas VUSemCorp. Makroaspektu tiriamas seminarų dėstytojų kalbos struktūravimas, analizuojant pagrindines jų kalboje realizuojamas diskurso fazes, šių fazių seką, funkcijas ir pasiskirstymą, o mikroaspektu – kalbėtojo pozicijos raiškos ir santykio su adresatu kūrimo priemonės. Analizėje derinami tekstynų lingvistikos metodai, struktūrinė ir funkcinė-pragmatinė analizė. Makrolygmens analizė atskleidė ciklišką diskurso fazių kartojimąsi ir disciplininius jų pasiskirstymo panašumus ir skirtumus. Mikrolygmens analizė parodė, kad kalbėtojo pozicijos ir santykio su adresatu žymiklių dažnis, semantika ir pragmatinės funkcijos įvairuoja tarp disciplinų. Disciplininiai skirtumai neatskleidžia nuoseklios humanitarinių ir socialinių mokslų priešpriešos, bet siejasi su konkrečioms disciplinoms būdingais žinojimo kūrimo, argumentavimo ir seminaro veiklos organizavimo būdais. Tyrimo naujumas siejamas su iki šiol menkai tirtų lietuviškojo sakytinio akademinio diskurso aspektų analize, naujo tekstyno sukūrimu ir metodologine prieiga, kartu aprėpiančia makro- ir mikrolygmens aspektus.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)

prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Audronė Šolienė  (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir ČIA.

[EN]

2026 10 29 at 13:00 in 118 Room (V. Krėvės) of the Vilnius University Faculty of Philology Greta Maslauskienė will defend her PhD thesis “Lithuanian Spoken Academic Discourse: Macro and Micro Aspects”.

Abstract: 

The dissertation investigates Lithuanian spoken academic discourse through an analysis of lecturers’ speech in interactive humanities and social science seminars at Vilnius University. The empirical basis of the study is VUSemCorp, a corpus of 36 authentic, highly interactive seminars from six disciplines, compiled by the author specifically for this research. At the macro level, the study examines the macrostructure of lecturers’ speech and the organisation of discourse phases. At the micro level, it analyses the linguistic resources used to express speaker stance and construct engagement with the addressee. Corpus-linguistic methods are combined with qualitative functional-pragmatic analysis. The macro-level analysis revealed a cyclical recurrence of discourse phases and disciplinary differences in their distribution. The micro-level analysis revealed disciplinary variation in the frequency, distribution, semantic properties, and pragmatic functions of stance and engagement markers. Disciplinary differences do not form a consistent humanities vs. social sciences opposition, but are related to discipline-specific ways of knowledge construction, argumentation, and seminar organisation. The novelty of the study lies in its focus on previously under-researched aspects of Lithuanian spoken academic discourse, the compilation of a new corpus specifically for this research, and a methodological approach integrating the analysis of macro- and micro-level features.

Academic Supervisor: Prof. Dr Jolanta Šinkūnienė (Vilnius university)

Defense board:

Prof. Dr Rūta Petrauskaitė – chairwoman (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilnius university)

Prof. Dr Jūratė Ruzaitė (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Audronė Šolienė (Vilnius university)

Assoc. Prof. Dr Vilma Zubaitienė (Vilnius university)

Thesis available here.