Gražinos Jočytės nuotr.
Gegužės pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasario“ lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros vakaras „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Nors nuo šio renginio praėjo jau nemažai laiko, dar norisi prie jo sugrįžti.
Poezijos pavasario renginyje buvo galima stebėti originalius LGK kūrinius, kurie neturi sąsajų su žodinėmis kalbomis ir rašytiniu tekstu. Metaforas, kinematografiškumą, ritmą, neologizmus ir kitas meninės raiškos priemones LGK literatūros kūriniuose su kūrėjais aptarė ilgametę mokslinę patirtį šioje srityje turinti šio renginio iniciatorė ir rengėja, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto doktorantė ir jaunesnioji asistentė Anželika Teresė. „Tai iš tiesų – unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, dar vieną kalbą, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus!“ – pasakoja Anželika Teresė.
Gražinos Jočytės nuotr.
Tokių renginių metu LGK literatūra vis labiau matoma, keliami klausimai ne tik apie LGK gestakalbių kūrėjų statusą, bet ir būtinybė nuosekliai puoselėti šios srities žinių perdavimą jaunajai kartai, poreikis kurčiųjų ugdymo procese turėti galimybę susipažinti ir gilintis į originalius krašto LGK literatūros kūrinius, sisteminti, tirti kurčiųjų kalbinį ir kultūrinį paveldą bei dėti pastangas jį daryti vis prieinamesnį, labiau pasiekiamą plačiajai visuomenei.