Birželio 28 d. Vilniaus universitetas iškilmingai baigė dar vienerius studijų metus. VU Šv. Jonų bažnyčioje vykstančiose tradicinėse „Finis anni academici“ iškilmėse pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai, skirti apdovanojimai už reikšmingus mokslo pasiekimus ir iškilmingai įteikti simboliniai atminties diplomai nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems ir iš universiteto pašalintiems VU bendruomenės nariams. Iškilmėse tylos minute taip pat buvo pagerbti išėję VU bendruomenės nariai.

Šiemet atminties diplomus VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įteikė okupaciniu laikotarpiu neteisybę patyrusių VU studentų ir darbuotojų giminaičiams. Istorijos–filologijos fakulteto dėstytojo Jono Kruopo diplomą atsiėmė jo dukra Laima Kruopaitė Burneikienė, Istorijos–filologijos fakulteto dėstytojo Dmitrijaus Kopelmano diplomas įteiktas jo sūnui Henry Kopelman-Gidoni.

Geriausios socialinių ir humanitarinių mokslų sričių publikacijos kategorijoje apdovanojimą gavo Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto docentas Miguel Karl Villanueva Svensson.
VU rektorius prof. R. Petrauskas taip pat įteikė padėkas VU bendruomenės nariams. Padėkas už ilgametį vadovaujamąjį darbą gavo Filologijos fakulteto profesorė Inesa Šeškauskienė.
Padėkas už dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje gavo Filologijos fakulteto docentas Diego Ardoino.

VU rektoriaus padėkos įteiktos absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais. Padėkas gavo 36 pirmosios ir 68 antrosios pakopos studijų programų absolventai. Filologijos fakulteto pirmosios pakopos absolventai: Gabrielė Brazaitytė, Gabija Kišonaitė, Daria Tsudikova, Irina Tišalovič. Padėkos įteiktos ir antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programų absolventams, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais. Jas gavo Filologijos fakulteto absolventai: Laisvūnas Čekavičius, Kamilė Pavydytė, Grigory Skomorovskiy, Olga Fedorovskaya.

Plačiau apie renginį skaityti pateiktoje nuorodoje: https://bit.ly/3XDQXcB

Kviečiame registruotis į 33-iąją akademinių studijų savaitę „Baltos lankos“!

Akademinių studijų savaitė kasmet suburia iki šimto humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų bei studentų atvykti į Druskininkus. Renginyje pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, svarstomos humanitarinės ir socialinės problemos, išmėginami įvairūs metodologiniai įrankiai, keliami klausimai ir diskusijos. Pritrūkę laiko auditorijoje, renginio dalyviai pokalbius tęsia neformalioje aplinkoje – miesto erdvėse bei tradicija tapusioje iškyloje ant Liškiavos piliakalnio.

Renginio tikslas – skatinti tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį mokslininkų, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą, mokslinių idėjų ir projektų apykaitą, ugdyti diskusinę ir poleminę kultūrą.

Išankstinės registracijos anketa: https://forms.gle/7XNcDZhPhXYC85xWA.

Data: 2024 m. liepos 4-7 d.

Vieta: Druskininkai, viešbučio „Dainava“ konferencijų salė (Maironio g. 22) ir viešbučio „Europa Royale“ konferencijų salė (Vilniaus al. 7).

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia bei

Baltos lankos / Akademinių studijų savaitė  „Facebook“ paskyroje.

Renginio programa.

Renginys organizuojamas VU Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro bei remiamas Filologijos fakulteto.

Pexels nuotr.

Prieš porą dienų pasibaigė tradiciniu tapęs kasmetinis Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacijos (ALPF) renginys „Vasaros universitetas“, tradiciškai sukviečiantis prancūzų kalbos mokytojus, norinčius pasisemti naujų žinių ir taip praturtinti mokymo(si) procesą.

Nors renginys skirtas daugiausia užsienio kalbos mokymo bei mokymosi naujienoms, kiekvieną kartą jis susiejamas su aktualijomis. Šį kartą vasaros universiteto temos ilgai ieškoti nereikėjo – ja tapo vasaros olimpinės ir paralimpinės žaidynės Paryžiuje.

Vasaros universiteto dalyvius pasveikinęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas mokytojo ir dėstytojo profesijoje įžvelgė ne vieną panašumą su profesionaliu sportu, J. E. Prancūzijos Ambasadorė Lietuvoje p. Alix Everard priminė, kad šių metų Olimpiada lietuviams yra jubiliejinė – lygiai prieš šimtą metų Lietuva dalyvavo pirmose savo Olimpinėse žaidynėse būtent Paryžiuje. Prancūzų Filologijos katedros studijų komiteto pirmininkas dr. Tomas Riklius pasveikino sportiškai nusiteikusius renginio dalyvius ir priminė apie dar kelis labai svarbius šių metų įvykius, siejančius Lietuvą su Prancūzija: Lietuvos sezoną Prancūzijoje ir Prancūzų kalbos bei kultūros studijų Vilniaus universitete 250 metų jubiliejų.

Intensyviai dirbę mokytojai išklausė dešimtį pranešimų, tobulino savo įgūdžius įvairiose dirbtuvėse, atliko simuliacines užduotis. Paskutinę dieną juos sveikinęs Prancūzų instituto direktorius Pascal Sliwanski žavėjosi jų pastangomis sakydamas, kad olimpinis šūkis „Citius, altius, fortius“ Lietuvos prancūzų kalbos mokytojams tikrai labai tinka, o darbus tęsiant su tokiu atsidavimu, ne už kalnų turėtų būti ir medaliai.

Rugpjūčio 4–10 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinis lotyniško teatro festivalis THALIA 2024. Jo metu Vilnius sutrauks gyvosios lotynų kalbos ir antikinio teatro entuziastus iš visos Europos, o konkursinėje programoje bus parodytos keturios originalios pjesės lotynų kalba.

Festivalio metu Vilnius savaitei taps antikinio ir renesansinio teatro mėgėjų bei profesionalų traukos centru. Jo metu bus kalbama apie lotyniškąjį Lietuvos paveldą, antikinę dramą, kūrybiškumą, gyvosios lotynų kalbos iniciatyvas Europoje. Festivalis siekia susipažindinti dalyvius su antikinio bei renesansinio teatro tradicija ir jos istorine svarba Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

„THALIA metu keturios mėgėjų ir profesionalų teatro trupės iš skirtingų Europos valstybių su originaliomis lotyniškomis pjesėmis varžysis konkursinėje festivalio programoje. Džiaugiamės, kad Vilnius pirmąkart taps šios festivalio namais. Šių metų festivalio tema – metamorfozės, žada spalvingus pasirodymus ir be galo įdomias paskaitas. Programoje taip pat daug dėmesio skirsime lotynų kalbos ir kultūros tradicijai Lietuvoje“, – teigia vienas iš THALIA kūrėjų ir lektorių Paolo Pezzuolo.

„Vilnius nuo seno buvo tarsi lotyniško teatro centras. Dar 1570 m. Vilniaus kolegijos (dabar – Vilniaus universiteto) kieme buvo suvaidinta lotyniška italo Stefano Tucci komedija „Heraklis“. Jėzuitiško teatro tradicija kelis šimtus metų buvo gyva visoje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje“, – pasakoja vienas iš festivalio organizatorių Tomas Riklius.

THALIA – tai septynias dienas trunkantis tarptautinis festivalis-konferencija, skirta antikinio ir renesansinio teatro paveldui puoselėti bei kultūriniam dialogui kurti. Festivalio tikslas yra suvienyti visuomenę, teatro atlikėjus ir tyrėjus į visiems atvirą antikinės tradicijos ir Renesanso kultūros festivalį, skirtą skatinti kultūrinius mainus, kultūrinę atmintį ir kurti platformą meninei skirtingų amžiaus grupių atstovų raiškai.

Festivalis THALIA pirmąkart buvo surengtas 2022 m. Vicenzoje, Italijoje. Jį rengia Italijoje veikianti švietimo organizacija „Schola Humanistica“. Antrąkart vykstantį tarptautinį renginį Vilniuje taip pat organizuoja Klasikų asociacija ir Vilniaus universitetas.

Vilniaus universiteto bendruomenė kviečiama nemokamai dalyvauti visose festivalio programoje. Kviečiame registruotis paspaudus [šią nuorodą: https://forms.gle/a3oknsFAyidX4MRp8]. Konkursinė teatro programa Vilniaus universiteto teatro salėje bus atvira visiems žiūrovams.

Daugiau informacijos el. paštu

Kviečiame į šio semestro paskutinį doktorantų-literatų seminarą, kuris vyks šį ketvirtadienį, birželio 27 d. 17-19 val. 111 aud. Jo metu bus aptarinėjamas Augusto Sireikio straipsnio rankraštis "Lažybos iš savasties" (dėl rankraščio kreipkitės į Nijolę Keršytę).

Recenzentai:

a) dr. prof. Paulius Subačius

b) dr. Paulius Jevsejevas

c) dokt. Izabelė Skikaitė

Maloniai lauksime.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudamas su Vakarų Makedonijos universitetu (Graikija), organizuoja tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją „Kritinio mąstymo ugdymas: tarpdisciplininės perspektyvos švietime ir darbo rinkoje“. Šis renginys vyks 2024 m. birželio 27-28 d. VU Filologijos fakultete. Konferencija organizuojama kartu su kitais VU fakultetais: Ekonomikos ir verslo administravimo, Medicinos, Matematikos ir informatikos bei Filosofijos fakultetais.

Pagrindinis konferencijos tikslas - nagrinėti kritinio mąstymo (KM) ugdymą, kuris yra labai svarbus XXI a. universitetų absolventų įgūdis. Kritinis mąstymas yra būtinas norint veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai siekti profesinės karjeros. Švietimo įstaigoms keliamas uždavinys suteikti studentams KM įgūdžių, kurie darbo rinkos institucijose labai vertinami dėl gebėjimo spręsti sudėtingas problemas ir siūlyti inovatyvius sprendimus. Todėl universitetų mokymo programos turi būti orientuotos į konkrečios disciplinos ir bendrųjų gebėjimų ugdymą.

KM ugdymas yra vienas pagrindinių įvairių disciplinų universitetinių programų mokymosi rezultatas. Kalbėdama apie tai, kad nulėmė šios konferencijos organizavimą, Užsienio kalbų instituto direktorė, konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė pabrėžia bendrųjų kompetencijų integravimo į užsienio kalbų mokymą ir mokymąsi svarbą. Tai dera su Instituto mokslinių tyrimų tikslais, tarp kurių - tirti, kaip KM ir bendrosios kompetencijos ugdomos mokant kalbų. Konferencijos organizavimą taip pat paskatino Instituto dalyvavimas „Erasmus+“ projekte „Think4Jobs“, kurio metu buvo nagrinėjamas KM ugdymas mokytojų rengimo, užsienio kalbų mokymo, ekonomikos, IT ir medicinos srityse.

El Soufia ir See (2019) tyrimuose atskleista, kad tiesioginis (aiškus ir akivaizdus) KM įgūdžių mokymas yra veiksmingiausias. Nepaisant to, kad aukštosiose mokyklose KM skiriamas didelis dėmesys, šie įgūdžiai dažnai nėra sistemingai mokomi bakalauro lygmeniu. Atsižvelgiant į šių mokslinių tyrimų rezultatus, šios konferencijos tikslas - ne tik susipažinti su moksliniais tyrimais apie KM ugdymą įvairių disciplinų kontekste, bet ir didinti dėstytojų informuotumą apie tiesioginio (aiškaus ir akivaizdaus) KM mokymo poreikį ir atkreipti dėmesį į geriausius metodus, kaip tai pasiekti.

Konferencijoje, laikantis holistinio požiūrio, bus nagrinėjamas KM vaidmuo įvairiose akademinėse disciplinose ir jo svarba darbo rinkoje. Tarpdisciplininis konferencijos pobūdis leis sutelkti dėmesį į įvairius požiūrius į KT plėtrą universitetiniame švietime.

Konferencijoje dalyvausianti VU Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. dr. Jurgita Markevičiūtė, konferencijos sekcijos apie kritinio mąstymo ugdymą matematikos ir IT studijose moderatorė,  pabrėžia KM svarbą duomenų moksluose: „Šiuolaikiniame pasaulyje mus supa daugybė duomenų ir jais labai lengva manipuliuoti bei pateikti neteisingas išvadas. Statistikos mokymas, įtraukiantis kritinį mąstymą, įgalina mokinius bei studentus neapsiriboti vien tik formulių ir procedūrų įsiminimu. Vietoj to ugdomas jų gebėjimas analizuoti duomenis, interpretuoti rezultatus ir daryti prasmingas išvadas, tuo pačiu laikantis etikos principų“.

Konferencijos tikslas - pristatyti mokslinius tyrimus apie KM ugdymą įvairių universitetinių disciplinų kontekste, dalytis gerąja patirtimi, didinti informuotumą apie KM svarbą ir atkreipti dėmesį į pavyzdinę KM ugdymo praktiką. Konferencijos dalyviai, pedagogai, mokslininkai ir darbo rinkos specialistai galės nagrinėti novatoriškas strategijas, dalytis įžvalgomis kaip kartu bendradarbiaujant integruoti KM įgūdžių ugdymą į švietimo programas.

Renginio programa

2024 m. birželio 16 d. FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo mokytojų, dirbančių užsienio šalių lituanistinėse mokyklose, kursai. Labai džiaugiamės, kad kursai vyksta gyvai – su pašnekesiais per pertraukas ir su pasivaikščiojimais po Filologijos fakulteto kiemelius.

Kursai vyks dvi savaites – birželio 16–30 d., juose dalyvauja 10 mokytojų iš įvairių pasaulio šalių: Airijos, Buriatijos (Rusija), Ispanijos, JAV, Prancūzijos ir Švedijos. Smagu, kad keletas mokytojų dalyvauja su savo paaugusiais vaikais – auga nauja pamaina! Kursai organizuojami laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Dalyviai pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę.

Kursuose paskaitas skaitys ir edukacijas ves gausus būrys (17!) Vilniaus universiteto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų. Per kursus dalyviai pagilins ir praplės savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, dvikalbystės ugdymą, apie sudėtingų Lietuvos istorijos įvykių pristatymą vaikams, apie lietuvių kalbos istoriją, apie tai, kokią lietuvišką literatūrą vaikų ir paauglių verta skaityti, o kokią – vartyti, apie tradicinių lietuviškų švenčių šventimą XXI amžiuje.

Dalyviai taip pat susipažins su neseniai išėjusiomis ir greit pasirodysiančiomis lietuvių kalbos kaip mokymosi priemonėmis, su lengvai suprantama kalba, galės padiskutuoti įvairiomis temomis: kaip mokyti žaidžiant, kaip dirbti su skirtingo kalbos mokėjimo lygio mokiniais ir apie tai, kad yra ne tik gimtoji kalba, bet ir gimtoji muzika.

Kad paskaitos neprailgtų, dalyviai lankysis VU bibliotekoje, Sapiegų rūmuose, pažins Vilniaus senamiestį per pojūčius ir riš šiaudinius sodelius.

Sveikiname dr. Deividą Zibalą, sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją: „Kelionės tikslas – turistų Roma: miestovaizdžiai šiuolaikiniuose Holivudo filmuose“ (mokslinis vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius).

Linkime įdomaus, kūrybingo ir sėkmingo tolimesnio kelio – gilyn į Romą ir į kitas mokslines erdves. Tegul nauji tyrimai, projektai, idėjos toliau atveria plačius horizontus bei įkvepia aplinkinius!