Sidebar

Bendros naujienos

Gegužės 23-24 d. dvidešimt pirmą kartą Filologijos fakultete vyko VU Polonistikos dienos. Renginio organizatorius: VU Polonistikos centras, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.
Pirmąją dieną vyko tarptautinė studentų konferencija, kurioje dalyvavo Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto doktorantai, taip pat Vilniaus universiteto ir Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto antro bei trečio kurso lenkų filologijos studentai. Gausi studentų grupė iš Liublino atvyko į Vilnių pagal Erasmus+ mainų programą. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino VU Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Juodžentytė-Šinkūnienė.
Tą pačią dieną vyko dar dvi paskaitos. Liublino Jono Pauliaus II katalikiškojo universiteto prof. habil. dr. Henryk Duda pasidalino savo pamąstymais apie Adomo Mickevičiaus poemos Ponas Tadas (šiemet šiam kūriniui sukanka 190 metų) Invokaciją. Svečias iš Krokuvos Muzikos akademijos Maciej Wilczynski pristatė referatą „Tautosakos atgarsiai lenkų kompozitorių kūryboje“.
Po konferencijos vyko susitikimas su Varšuvoje gyvenančia lenkų rašytoja Ewa Sobieniewska, kuri daugiau nei prieš 10 metų du semestrus studijavo (pagal Erasmus+ programą) lenkų filologiją Vilniaus universitete. Studijų metu pradėjo domėtis Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija, jos istorinių romanų veiksmas vyksta ir Lenkijos karalystėje, ir būtent Vilniuje.
Antrą dieną Polonistikos dienų dalyviai ir svečiai aplankė vietas susijusias su Česlovu Milošu (Czesław Miłosz) Vilniuje ir Kėdainių krašte. Šiemet sukanka devyniasdešimt metų, kai busimasis Nobelio premijos laureatas baigė teisės studijas Stepono Batoro universitete Vilniuje (dabartinis Vilniaus universitetas) ir dvidešimt metų, kai mirė Krokuvoje, kur yra palaidotas. Ekskursija vedė per Šetenius, kur poetas gimė 1911 m. savo senelių (iš mamos pusės) Zigmanto Kunato ir Juzefos Sirutaitės dvare. Šį dvarą aprašė romane Isos slėnis. Vieninteliame išlikusiame ir atstatytame buvusiame svirne nuo 1999 m. veikia Česlovo Milošo kultūros centras, poetui skirta paroda. Poeto buvimą čia primena ir jo pasodintas ąžuoliukas.
Studentai ir dėstytojai aplankė taip pat Šventabrastį, kur Viešpaties Atsimainymo bažnyčioje Č. Milošas buvo pakrikštytas, o šalia bažnyčios yra palaidoti poeto proseneliai (iš mamos pusės) – Simonas Sirutis ir Eufrozina Kosakovskaitė. Netoli Šventabraščio 1863 m. vyko mūšiai – apie tai primena 1938 m. pastatytas memorialinis paminklas. Ekskursijos pabaigoje aplankėme Kėdainius – miestą, kurio garbės piliečiu buvo Česlovas Milošas ir kur yra jo vardo gatvė.
Polonistikos dienų organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Filologijos fakulteto dekanatui už visokeriopą pagalbą, o ypač Aistei Marijai Markevičienei ir Ugnei Juozapavičiūtei.

Parengė dr. Irena Fedorovič

Šventabrastis_paminklas_sukilėliams.jpg

Su_rašytoja_Ewa_Sobieniewska_copy.jpg

Po_konferencijos_copy.jpg

prie_Č._Milošo_pasodinto_ąžuolo.jpg

Gegužės 31 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma darbotvarkė:

  • Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  • Dėl Fakulteto nuostatų pakeitimų, tęsinys (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30−45 min.)
  • Dėl mokslo darbuotojų etatų (jų dalių) skyrimo tvarkos (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
  • Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros (BA), SPK ir jo pirmininkės tvirtinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)
  • Rusistika (MA), SPK ir jo pirmininkės tvirtinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)
  • 2025 m. tarptautinis priėmimas: programos ir kainos (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)

Kviečiame į literatų-doktorantų seminarą, kuris vyks gegužės 30 d. 13-15 val. 116 auditorijoje Filologijos fakultete. Jo metu aptarinėsime Gretos Štikelytės tekstą „Väterliteratur and Enkelliteratur as Framework for Analysis of Holocaust Perpetratorship in Generational Narratives by Authors of Lithuanian Origin“. Teksto recenzentai:

  • dr. Gintarė Malinauskaitė (Lietuvos istorijos institutas)
  • dr. Liucija Vervečkienė (TSPMI)
  • dokt. Tomas Kotovičius

Pageidaujantys susipažinti su straipsniu iš anksto, rašykite seminaro vedančiajai Nijolei Keršytei ()

Lauksime apsilankant tų, kurie mėgsta tikras ir gyvas intelektualines diskusijas.

50830254263_b0d9fedcbf_k_copy.jpg

Gegužės 31 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kontaktinės kalbos. Prisegame Johannos Nolan tekstą apie lingua franca, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

51637566646_8124232d7f_o_copy.jpg

Gintaro kelias Diego

Primename, kad jau šį trečiadienį, gegužės 29 d., 15.00 val. Kanados studijų (A7) aud. vyks ketvirtasis ARKSI organizuojamo ciklo „Humanitarinių mokslų kokybė ir poveikis“ seminaras:

Gintaro kelias 2.0: sėkmingas VU bendradarbiavimas su Italijos universitetais,  organizacijomis ir įmonėmis

Pranešėjas:  doc. dr. Diego Ardoino

Tarptautiškumas. Tarpdalykiškumas. Bendradarbiavimas. Be šių raktinių žodžių nebeįsivaizduojame gyvenimo mokslinėje institucijoje. Bet kas tai yra? Kaip tai įgyvendinti? Gerosiomis patirtimis tikrai gali pasidalinti Fakulteto italistai, aktyviai skleisdami italistiką Lietuvoje ir baltistiką Italijoje. 

Doc. dr. Diego Ardoino yra Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas, Berno universiteto Baltistikos centro atkūrėjas. Baigė klasikinę filologiją Pizos universitete, gavo daktaro laipsnį Pizos bei Frankfurto prie Maino universitetuose, įvykdė podoktorantūros stažuotę Berno universitete, taip pat laimėjo  dr. Joséphine de Karman foundation stipendiją. 2023 m. Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella suteikė jam Italijos Respublikos Žvaigždės ordiną už esminį vaidmenį skatinant draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius bei abiejų valstybių bendradarbiavimą. D. Ardoino tyrimų laukas apima istorinę (socio)lingvistiką, multimodalinius ir tarpdisciplininius tyrimo modelius seniesiems tekstams tirti, prūsistiką, (italų) dialektologiją ir geolingvistiką. D. Ardoino jau beveik dešimtmetį organizuoja studentų ir dėstytojų dialektologines ekspedicijas Ligūrijos regione Italijoje, tarptautines italų kalbos savaites, konferencijas ir renginius susijusius su italistika Lietuvoje ir su baltistika Italijoje bei Šveicarijoje, aktyviai bendradarbiauja su Italijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Italų kultūros institutu Vilniuje, Rygos bei Talino universitetų italistais, Pizos universiteto baltistais, kitų Italijos universitetų bei tyrimų institutų mokslininkais.

Visų labai laukiame!

thumbnail Picture 43

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedra kviečia dalyvauti konferencijoje „Prancūzų kalbos ir kultūros studijoms Lietuvoje – 250 metų“. Konferencija skirta pristatyti naujausius ir svarbiausius frankofonijos studijų tyrimus Lietuvoje.

 

Konferencija vyks 2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva).

 

1774 m. išleista „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“) žymi prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje. 1944 m. Vilniaus universitete įkurta Prancūzų filologijos katedra. Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais. Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš šios naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje.

 

Kviečiame įvairių sričių mokslininkus teikti pranešimus, pristatančius aktualiausius Prancūzų kalbos ir kultūros bei frankofonijos studijų tyrimus.

 

Pranešimų trukmė – 20 min.

Konferencijos kalba – lietuvių.

 

Pranešimų santraukas (iki 300 ž.) prašome siųsti el. paštu: iki 2024-06-15.

Vilniaus universiteto senatas 2024 m. gegužės 21 d. inicijavo naujos Vilniaus universiteto tarybos (toliau – Taryba) rinkimus ir paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Kandidatus kelti galima nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki rugsėjo 10 d.

Taryba yra sudaroma penkerių metų kadencijai iš 11 narių. Šiuose rinkimuose bus renkami 9 Tarybos nariai:

– penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų vidinių kandidatų – Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

– keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų išorinių kandidatų – ne Vilniaus universiteto akademinių darbuotojų ar studentų.

Šie 9 nariai renkami kaip kiekvienos iš Vilniaus universiteto tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nustatytų mokslo sričių ir krypčių interesų atstovai.

Du Tarybos nariai bus renkami Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Plačiau apie rinkimus žr.:

https://www.vu.lt/site_files/Tarybos_rinkimu_tvarkos_aprasas_suvestine1.pdf,

https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024,

https://naujienos.vu.lt/prasideda-vilniaus-universiteto-tarybos-rinkimai-kandidatu-kelimo-etapas/

Dokumentai teikiami: elektroniniais paštais ; arba Filologijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 5, Vilnius) darbo metu.