Vasario 9 d. maloniai kviečiame paminėti Pasaulinę graikų kalbos dieną. Renginyje aptarsime graikų kalbos istoriją, skambės graikų poetų eilės ir graikiška muzika.
Pasaulinės graikų kalbos dienos paminėjimas vyks vasario 9 d., penktadienį, 17 val. 118 (Vinco Krėvės) aud.
Renginio trukmė: 1 val.
Renginio organizatorius: Klasikinės filologijos katedra ir Lietuvos graikų draugija „Patrida“.
Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.
Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00
August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).
Vasario 13 d., antradienį, 11.00
Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras. The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).
Kviečiame dalyvauti.
Daugiau informacijos rasite čia >
2024 m. sausio 31 d. mirė Filologijos fakulteto dėstytoja Marija Izabelė Steponavičiūtė.
Marija Izabelė Steponavičiūtė buvo ilgametė Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytoja. Savo karjerą universitete ji pradėjo 1962 m. rugsėjo mėn. tuometiniame Istorijos-Filologijos fakultete ir iki 1964 m. buvo Pedagogikos ir psichologijos katedros vyr. laborantė.
Nuo 1964 m. iki 1999 m. dirbo Istorijos-Filologijos fakulteto (nuo 1968 m. Filologijos fakulteto), nuo 1999 m. Užsienio kalbų instituto anglų kalbos lektore. Paskutinius du savo karjeros dešimtmečius M. I. Steponavičiūtė ėjo vyr. lektorės pareigas, dėstė anglų kalbos leksiką ir akademinį rašymą, vedė šiuolaikinės anglų kalbos seminarus VU dėstytojams.
Izabelė buvo mylima dėstytoja, dalijanti ne tik žinias, bet ir įkvėpimą savo studentams, kuriuos ji skatino ne tik mokytis kalbos, bet ir nuolatos plėsti savo akiratį.
M. I. Steponavičiūtė buvo profesionali pedagogė, nuolat siekianti tobulėti, bendravimas su ja praturtino ne tik studentus, bet ir kolegas. Ji buvo ne tik aukščiausios kvalifikacijos lektorė, bet ir išskirtinė asmenybė, linkusi kurti ne tik profesionalią, bet ir šiltą, draugišką akademinę aplinką, turėjusi labai gerą humoro jausmą.
Dėkodami už jos indėlį mūsų universiteto bendruomenei, prisiminsime ją kaip nuoširdžią, gerą, subtilią dėstytoją, kolegę, draugę.
Su M.I. Steponavičiūte bus galima atsisveikinti vasario 2 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ir vasario 3 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Šv.Mišios už velionę bus aukojamos vasario 3 d. 18.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje.
Urna išnešama vasario 4 d. 10.00 val. Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.
2024-02-01
2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.
Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.
Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.
Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!
Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.
Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra
Vakar Lietuvos rašytojų sąjungoje 22-oji Vaižganto premija įteikta fakulteto dėstytojoms doc. dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei. Premija skirta už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą. Nuoširdžiai sveikiname!
Primename, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.
Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).
Nuotrauka iš apdovanojimo: doc. dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė su dukra Severija.
Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją.
Vasario 6 d., antradienį, 17:00 val. K. Būgos aud. kviečiame į LKVTI organizuojamą literatūros seminarą su prof. dr. Pauliumi V. Subačiumi. Pranešimo tema - „Filologo šaltalankiai: teksto gyvatvorės spygliai ir uogos“
Anotacija: Vilniaus merija prieš kelerius metus nusprendė nešienauti miesto žalumynų, idant padidėtų biologinė įvairovė. Tai sukėlė aršią diskusiją: pievelių kultūra versus antropoceno drama. Analogiškai tekstologų pastangos išgryninti tekstą ar bent jau apkarpyti nelygumus visuomenės ilgus metus buvo vertinamos kaip prasmingos. Tačiau vis dažniau moksliniai redaktoriai linkę elgtis kaip botanikai – tik aprašo ir klasifikuoja variantus, siūlydami skaitytojams patirti brovimąsi per dažnai dygius teksto krūmynus. Ekologinio diskurso dominavimas, sąvokų arsenalo perėmimas iš biomokslų lemia, kad požiūriai į gamtos reiškinius ir tekstus interferuoja. Ką žada ši postredakcinė era? Kaip ši tendencija veikia akademinį kūrėjo tapatybės nusavinimą ar, priešingai, atvėrimą? Tokie klausimai slypės už vieno eilėraščio autografų genetinės vivisekcijos ir biografinės interpretacijos.
Kviečiame dalyvauti ir diskutuoti!
Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.
Santraukų lauksime iki vasario 12 d. adresu:
Sausio 31 d., trečiadienį, Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadros vyresnioji specialistė Andrea Kedmenec, laikinojo reikalų patikėtinio asistentė Jurga Jozič ir Fakulteto Erasmus+ mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė.
Susitikimo metu kalbėta apie Mokymosi visą gyvenimą programoje dėstomos kroatų kalbos situaciją ir akademinius mainus su Kroatijos universitetais. Dekanas atkreipė dėmesį, kad Kroatijos universitetai Lietuvos studentams yra mažai pažįstami, tad greičiausiai dėl to jie nėra populiarus Erasmus+ pasirinkimas. Diskutuota ir aptarta, kaip galima būtų šį žinomumą didinti, studentams pristatant Kroatijos kultūrą ir universitetus.
Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić ir Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas
