Sidebar

Bendros naujienos

Gegužės 5 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Seminare bus tęsiamas ide. veiksmažodinės sistemos aptarimas.

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 9 d. (antradienį) 18 val. Valdovų rūmuose vyks prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės knygos „Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje” (Vilnius: VU leidykla, 2022) pristatymas, o po renginio  bus galima apžiūrėti naujai atdarytą Žygimanto Augusto gobelenų parodą. 

Dalyviai kviečiami registruotis čia >> 

Medicinos lyderiai Renesanso Lietuvoje ir Lenkijoje buvo italai, visų pirma, Padujos – žymiausios ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medicinos studijų vietos – absolventai, savo tėvynę palikę dėl įvairių, dažnai religinių, aplinkybių. XVI a. valdovo dvaro medikų korpusą sudarydavo 2–4 medikai-fizikai, taip pat įvairių lygių chirurgai bei vaistininkai. Renginyje bus pristatoma Dainoros Pociūtės monografija „Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ (Vilnius: VU leidykla, 2022). Knygoje Padujos medikas Niccolò Buccellą (m. 1599) iškyla kaip išskirtinės biografijos respublica medicorum asmenybė. Sužinosime, kaip inkvizicinį procesą Venecijoje patyręs „eretikas“ anabaptistas įsitvirtino katalikų valdovų dvaruose, užimdamas pagrindinio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau Žygimanto Vazos mediko pareigas, kokios buvo jo profesinės kompetencijos, santykiai su kitais dvaro medicinos praktikais. Bus aptariama Stepono Batoro gydymo istorija bei jo pomirtinės kūno disekcijos aplinkybės, XVI a. medicininės ir alcheminės idėjos, pirmoji medicinos knyga Lietuvoje.

Buccella_pristatymas.jpeg

Skelbiame nuo gegužės 3 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2023 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2023 m. birželio 19 d. 10.00 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: birželio 28-29 d. nuo 10 val. V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5)

Daugiau informacijos lietuvių kalba Fakulteto puslapyje > 

Daugiau informacijos lietuvių kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba Fakulteto puslapyje >

Daugiau informacijos anglų kalba bendrame Vilniaus universiteto puslapyje >

Gegužės 2-5 dienomis (nuo antradienio iki penktadienio) Fakultete vyks Ispanų kultūros savaitė. Didžiosios renginių dalies kalba – ispanų, tačiau pora renginių taip pat vyks lietuviškai arba angliškai:

  • Gegužės 2 d. 14 val. 92 aud.: „Gyventi literatūros pasaulyje“. Pokalbis su leidyklos „Rara“ įkūrėju Benu Arvydu Grigu, pokalbį veda Dovilė Kuzminskaitė  (vyks lietuvių kalba). 
  • Gegužės 4 d. 18.30 val. K. Donelaičio aud.: Ispanų klubo „Charlamos“ renginio metu vyks viktorina apie ispanakalbį pasaulį (veda Greta Jurkūnaitė ir Inga Tubelytė). Viktorina vyks ispanų kalba, bet visi klausimai bus išversti į anglų kalbą. Kviečiame registruotis užpildant formą > 

Visa programa >

Copy_of_Instagram_įrašai.png

Sveikiname Lietuvių literatūros katedros asistentę Eleonora Terleckienę, 2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus universitete sėkmingai apgynusią humanitarinių mokslų daktarės disertaciją tema „Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) kultūrinė aplinka ir katalikiškojo atsinaujinimo procesas LDK“ (mokslinė vadovė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė)Disertacijoje naujai įvertintos Radvilos Našlaitėlio veikalo Kelionė į Jeruzalę parengimo aplinkybės bei kultūriniai XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Lietuvos ir Europos kontekstai, aptartos LDK ir Europą sujungusios kultūrinio perkėlimo trajektorijos, kuriose Radvila Našlaitėlis veikė kaip aktyvus kultūrinių mainų tarpininkas.

Terleckienė_6.jpg