Lietuvių fondo (JAV) įsteigta Bernardo Brazdžionio vardinė stipendija šiais metais Lietuvių literatūros katedros sprendimu buvo paskirta trims studentams lituanistams: trečiakursiui Linui Daugėlai, ketvirtakursėms Ivetai Ivanauskaitei ir Gabijai Kišonaitei. Stipendija skirta įvertinti ir paskatinti studentus už lietuvių literatūros studijų ir kūrybinius pasiekimus. Visi trys stipendijos laimėtojai išsiskiria kaip gabūs ir motyvuoti lietuvių literatūros studentai, pasižymi individualiais jaunų literatūros tyrėjų ir kritikų gabumais bei interesais, literatūros sklaidos darbais. Linas Daugėla yra ir literatūriniame gyvenime dalyvaujantis, savo kūrybą skelbiantis jaunasis poetas.  

Dėkojame mecenatams, sveikiname B. Brazdžionio stipendininkus ir linkime geriausios kūrybinės kloties! 

Stipendijos diplomai buvo įteikti spalio 27 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, „Lietuvių fondo“ atstovė dr. Daiva Litvinskaitė, stipendijos laureatai Iveta Ivanauskaitė, Gabija Kišonaitė, Linas Dirgėla, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Patricijai Česonytei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš dvyliką metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 145-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 27 d.

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, stipendininkė Patricija Česonytė, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir mecenatas Andrius Pranckevičius

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris, skirtas slavų literatūroms. Daugiau apie naują žurnalo numerį 65 (2) galite sužinoti čia >>

STRAIPSNIAI

Татьяна Пахарева

Соловьиный сад у самого моря: к вопросу об ахматовском интертексте в поэме А. Блока «Соловьиный сад» | Lakštingalų sodas prie jūros: apie Achmatovos intertekstą A. Bloko poemoje „Lakštingalų sodas“

Полина Поберезкина

Португалия в русской поэзии XVIII–XХ веков | Portugalija XVIII–XX a. rusų poezijoje

Андрей Десницкий

Поэзия русской релокации-22: основные мотивы | Rusų relokantų poezija-22: pagrindiniai motyvai 

Tomas Čenys

The Evolution of the Concept of Prison in Viktor Pelevin’s Works | Kalėjimo sampratos raida Viktoro Pelevino kūryboje

Олег Лекманов

«Мальчик плохо различал лица»: мир глазами ребенка в рассказе Ф. Горенштейна «Дом с башенкой» | „Berniukas blogai skyrė veidus“: pasaulis vaiko akimis F. Gorenšteino apsakyme „Namas su bokšteliu“

PUBLIKACIJOS

Павел Глушаков

Неопубликованное письмо профессора Ф. П. Федорова об исторической прозе Русского зарубежья | Nepublikuotas profesoriaus F. P. Fiodorovo laiškas apie Rusų išeivijos istorinę prozą 

Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema. Šį penktadienį  kalbėsime apie reanalizę ir analogiją. Prisegame skaitinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. spalio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

      I. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos teikimas (prof. dr. Brigita Speičytė, Lietuvių fondo atstovė dr. Daiva  Litvinskaitė).

      II. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (dr. Linara Bartkuvienė, mecenatas Andrius Pranckevičius).

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys).
3. Anglistika (MA): ištęstinių studijų pristatymas (Studijų kolegijos pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė).
4. 2024 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys) (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
5. SPK 2022–2023 studijų metų ataskaitos (Studijų kolegijos pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė, studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
6. FilF praktikos nuostatų atnaujinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
7. Pedagoginių vardų teikimo svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas).
8. Dėl Priėmimo-atestacijos komisijos nario keitimo (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas).
9. Individualiųjų studijų dalykų aprašų tvirtinimas (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).
10. Mokslo kolegijos siūlymas dėl rankraščių aprobavimo leidybai tvarkos (dr. Artūras Ratkus).
11. Dėl ukrainiečių studentų prašymų atleisti nuo studijų įmokos (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė).

Spalio 23-27 dienomis kviečiame į XXIII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje, organizuojamą VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros bei Italų kultūros instituto Vilniuje. Šių metų tema – „(Ne)tvari kalba?“ (Una lingua (in)sostenibile?).

Įvairūs Savaitės renginiai persipins su VU italistų sumanytomis BIP programos „Italistika ir Rytų Baltijos šalys“ (Italia(nistica) e Baltico orientale) veiklomis, kurios į Vilnių sukvies daugiau nei 30 mokslininkų italistų iš devynių aukštųjų mokyklų penkiose Europos šalyse.

Visą savaitę vyks paskaitos italistikos, kalbos tvarumo temomis, o BIP dalyviai bus kviečiami dalyvauti baltistikos paskaitų cikle, skirtame supažindinti su Baltijos šalių istorija, kultūra ir kalbiniais ypatumais.

Kiekvieną Savaitės dieną lauks vis nauja muzikinė italų ir lietuvių atlikėjų ruošiama dovana, kuri kvies pažinti gražiosios sì šalies melodijų įvairovę.

Pilna programa > 

Spalio 5-6 d. Vilniaus universitete vyko Arqus Veiklos linijos 11 (VL11) Daugiakalbis ir daugiakultūris centras vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarta nauja iniciatyva - Arqus daugiakalbystės modulis. Susitikime dalyvavo Leipcigo universiteto VL11 vadovas, Leipcigo universiteto Kalbų centro direktorius prof.dr. Olaf Bärenfänger ir jo komandos narės: Alba Delgado, Kerstin Gackle ir Irmgard Wanner. Renginį vedė VL11 bendravadovė iš Vilniaus universiteto prof.dr. Roma Kriaučiūnienė kartu su savo komandos narėmis prof.dr. Nijole Burkšaitiene, Orinta Gerikaite ir asist. dr.Egle Žurauskaite.

Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti Arqus daugiakalbystės modulio, kuriuo galės naudotis visų Arqus universitetų studentai, koncepciją, turinį ir įgyvendinimo strategiją. VL11 siekia sukurti, išbandyti ir įgyvendinti šį modulį iki 2026 m.

Susitikimą pradėjo studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Filologijos fakulteto dekanas prof.dr. Mindaugas Kvietkauskas ir VU Arqus veiklų vadovė dr. Julija Savickė. Pirmoji diena buvo skirta plačioms diskusijoms įvairiais Arqus daugiakalbystės modulio aspektais, kurių metu buvo suformuluota pagrindinė jo struktūra ir turinys. Be to, vyko produktyvūs susitikimai su keliomis suinteresuotųjų šalių grupėmis.

Viename ypač turiningame posėdyje vyko diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesoriumi R. Želviu ir docente Sandra Kaire bei Leipcigo universiteto Edukologijos fakulteto mokslininke Makhabbat Kenzhegaliyeva. Jie pasidalijo vertingomis įžvalgomis, įgytomis rengiant bendrą modulį Mokyklos visame pasaulyje skirtą mokytojų rengimo studijų programoms. Daugelis jų įžvalgų pasirodė esančios pritaikomos kuriant Arqus daugiakalbystės modulį. Taip pat buvo išnagrinėtos tolesnio bendradarbiavimo galimybės  modulių pilotavimo procese.

Dar vienas svarbus susitikimas buvo diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto: VU Arqus veiklų vadove Julija Savicke,  Studijų, kokybės ir plėtros departamento atstove, viena iš VL6 vadovių  Lina Malaiškaite, ir  su departamento direktoriumi, vienu iš VL5 vadovų Andriumi  Uždanavičiumi. Šios sesijos tikslas buvo nustatyti trijų  Arqus veiklos linijų (VL11, VL6, VL5) bendradarbiavimo metodus visame Arqus daugiakalbystės modulio kūrimo ir įgyvendinimo procese. Buvo pateikta daug pasiūlymų, ypač dėl modulio akreditavimo ir įgyvendinimo procedūrų.

Antrąją dieną Arqus daugiakalbystės modulis buvo pristatytas Arqus aljanso universitetų Kalbų centrų direktorių tinklui ir VL11 valdybos nariams. Abi grupės pateikė teigiamų atsiliepimų ir pasiūlė papildomų idėjų, kaip patobulinti modulio struktūrą, turinį ir plėtrą. Planuojama, kad modulis bus akredituotas Vilniaus universitete ir pripažintas bei patvirtintas kitų Arqus universitetų.

Naujasis Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund ir Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Robin Rinaldo susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Skandinavistikos centro įkūrėja ir BKKI direktore doc. dr. Erika Sausverde, LKVTI direktore doc. dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. dr. Brigita Speičyte ir Skandinavistikos centro vadove doc. dr. Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene. 

Susitikimo metu aptartos naujos bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybės tarp Švedijos ambasados ir Filologijos fakulteto. Viena iš siūlomų sričių buvo lietuvių išeivijos Švedijoje tyrimų skatinimas ir vice versa, taip pat lietuvių kalbos mokymo(si) plėtra Švedijoje.

Susitikimą sekė ambasadoriaus paskaita Skandinavistikos studijų centro studentams, o studentų įspūdžiais dalijasi švedų kalbos dėstytojas Erik Svenning:

Ambasadorius susitiko su švedų ir suomų kalbų studentais Vilniaus universitete spalio 18 dieną. Jis pristatė Švedijos istorijos apžvalgą nuo viduramžių laikų (išskyrus XX a.) iki šiuolaikinės įvairialypės Švedijos. Auditorija buvo pilna studentų, kurie po jo pranešimo apipylė ambasadorių klausimais, kurie svyravo nuo asmeninių, apie tai, kokias skaito knygas ir iš kokio miestelio jis yra, iki Korano sudeginimo ir Švedijos gaujų nusikalstamumo problemų. Susitikimo metu tvyrojo draugiška atmosfera bei buvo nutarta, kad studentai ir ambasadorius greitai vėl susitiks ir tęs vieni kitų pažinimą.