Rugsėjo 27–spalio 1 d. surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“. Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai, tarp jų – ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių. Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“. 

M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler). Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.

„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.

Daugiau skaitykite LRT.lt >

Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas

Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas  žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.

Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.

Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Spalio 12 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame į tarptautinį seminarą „ES dokumentų kalba („Eurolektas“) ir administracinė lietuvių kalba”.

Seminarą organizuoja Vertimo studijų katedra kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu pagal programą „Verčiame Europai". Kviečiame padiskutuoti aktualiomis lietuvių kalbos vartojimo temomis gyvai 92 aud. arba prisijungus per Teams. 

Programą ir registracijos nuorodą rasite čia >>

Š. m. spalio 3 d. Filologijos fakultete įvyko susitikimas su naujai paskirta Latvijos ambasadore Lietuvoje Solveiga Silkalna, pradėjusia eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Susitikime dalyvavo Latvijos ambasados atstovai, Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde, latvių kalbą dėstančios ir tiriančios instituto mokslininkės dr. Ernesta Kazakėnaitė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė ir prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pasveikino Latvijos ambasadorę pradėjus eiti pareigas; buvo aptarta latvistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Latvijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+. Taip pat kalbėta apie galimą tolesnį bendradarbiavimą bei naujus projektus su Latvijos ambasada, kurie padėtų stiprinti tiek Filologijos fakulteto ir Latvijos ambasados partnerystę,  tiek dvišalius kultūrinius ryšius.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ išvakarėse, spalio 4 d., 17 val., atidaroma paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“.

Paroda skirta prof. Antonui Antonovičiui (1910–1980) ir jo monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) 55-osioms išleidimo metinėms bei prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti

2023 m. spalio 4 d. 17 val.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė 

Universiteto g. 3 (4 aukštas)

Dalyvauja:

Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė)

Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)

Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas)

Dorota Mamaj (Lenkijos instituto direktorė) 

Renginį moderuoja:

VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Lingvistiniu požiūriu baltų kalbos ­– maža, bet nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų šeimos grupė. Iki šių dienų išlikusios lietuvių ir latvių kalbos – itin vertinamos lingvistų. Tačiau dėmesio susilaukia ir kitos baltų kalbų grupei priskiriamos kalbos, ypač prūsų kalba, kuri, jeigu būtų išlikusi iki šių dienų, būtų vadinama pačia archajiškiausia baltų kalba. Ji nykdama su savimi nusinešė nemažai paslapčių, kurias šių laikų baltistai bando įminti.

Interviu portalui Bernardinai.lt Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius pasidalijo įžvalgomis apie prūsų kalbą: papasakojo jos istoriją, aptarė prūsų kalbos lingvistinius bruožus ir pabrėžė jos svarbą šių dienų mokslui.

Visą interviu skaitykite >

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).