Sidebar

Bendros naujienos

cover_issue_2192_en_US.jpgIšleistas Jurijaus Lotmano šimtmečiui skirtas žurnalo Semiotika 17 tomas, kuriame paskelbti nauji Lomano straipsnių vertimai, Lotmano, Charleso Sanderso Peirce’o bei Algirdo Juliaus Greimo semiotikai, sovietmečio atvirukų, namų kino, šiuolaikinės lietuvių poezijos analizei skirti straipsniai ir Dainiaus Būrės išverstas ir Arūno Sverdiolo spaudai parengtas ypatingas tekstas, leidžiantis išgirsti ir pamatyti Greimą likus keliems mėnesiams iki mirties (tekstas ir nuotrauka iš garsių italų fotografių Paolos Agosti ir Giovannos Borgese išleistos knygos Man atrodo ištisas amžius. Šimto šešių iškiliausių XX amžiaus veikėjų portretai ir žodžiai (Paola Agosti, Giovanna Borgese, Mi pare un secolo. Ritratti e parole di centosei protagonisti del Novecento. Torino: Giulio Einaudi,1992). Kviečiame skaityti  >


STRAIPSNIAI


Silvi Salupere

Juri Lotman’s Typologies of Culture


Merit Rickberg

Lotmanian Perspective on Complexity in Cultural Systems


Irina Melnikova

Grimzdimas tarp semiotinių teorijų


Evelina Atminytė

Sovietmečio Lietuvos naujametinis sveikinimo atvirukas: averso semiotika


Ona Kotryna Dikavičiūtė

Namų kinas kaip kultūros atminties tekstas


Inga Vidugirytė

Lotman and the Baroque


Loreta Mačianskaitė

The Late Lithuanian Greimas: Intentions and Reception


Jurgita Katkuvienė

Vizualiosios poezijos skaitymo strategijos: semiotinė prieiga ir praktinis pritaikymas

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba su prof. dr. Axeliu Holvoetu. 

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 


Kovo 7 d., antradienį, 123 (vengrų) aud. bus kalbama apie kauzatyvus. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti Bernardo Comrie tekstą >> 

Į seminarą gali prisijungti visi norintys!

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra kviečia dalyvauti 28-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje". Konferencija vyks 2023 m. rugsėjo 21–22 d. Lietuvių kalbos institute (Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius).


Galimos pranešimų temos


  • Kalbos politika ir kalbos ideologijos
  • Kalba ir propaganda
  • Kalba ir visuomenė
  • Tikrovės konstravimas ir kalba
  • Kalbos laisvė ir pasitikėjimas sava kalba
  • Imigrantų kalbinė ir kultūrinė integracija 
  • ir kt.

Svarbios datos


  • Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2023 m. gegužės 8 d.
  • Patvirtinimą apie priimtus pranešimus e. paštu atsiųsime iki 2023 m. birželio 1 d.

Dalyvio anketą ir pranešimo santrauką (200–300 žodžių) prašome pateikti čia >>

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti Lietuvių kalbos instituto svetainėje ir čia >>

Screenshot_2023-03-02_at_11.10.18.png

Sugrįžta atnaujinti seminarai Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.

Kovo 2 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos", kurio metu prof. dr. Axelis Holvoetas kalbės apie savo neseniai atliktus tyrimus. 

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius. 

Tarptautinė mokslinė konferencija skiriama Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 m. jubiliejui. Konferencija vyks 2023 m. gegužės 29–30 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Užsienio baltistikos centrų bei Lietuvos mokslininkus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir aptarti naujausius Baltijos regiono urbanistinės literatūros, kultūros, miestietiškosios tapatybės ir atminties naratyvų tyrimus, nagrinėti daugiataučio Vilniaus kultūrą ir literatūrą Baltijos miestų kontekste.


Konferencijos pranešimams siūlomos teminės kryptys:

  • Baltijos regiono urbanistinė literatūra
  • Vilniaus literatūrinis ir kultūrinis diskursas
  • Baltijos miestų tapatybės ir atminties naratyvai
  • Regiono miestų kultūriniai ir literatūriniai ryšiai
  • Baltiškieji urbanistinės erdvės vaizdiniai, jų lyginamieji tyrimai

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.


Konferencijos pranešimų pavadinimus ir santraukas (iki 300 žodžių) prašome atsiųsti iki 2023 m. kovo 12 d. el. paštu: . Dalyvavimas bus patvirtintas iki 2023 m. kovo 20 d. Daugiau informacijos >>

Filologijos fakulteto dekaną (-ę) Vilniaus universiteto Statuto ir Filologijos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Fakulteto taryba ir teikia skirti Rektoriui. 

Konkurse į dekano (-ės) pareigas gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties, atitinkantys kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus, dekano (-ės) pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. 

Dekano (-ės) kadencijos trukmė: 5 metai.

Dekano (-ės) pareigybės tarnybinis atlyginimas: 4 912, 80 Eur (neatskaičius mokesčių) bei papildomos priemokos ir premijos pagal Vilniaus universitete galiojančią atlygio sistemą.

Pretendentas (-ė) Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms užimti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

Dokumentų priėmimas vyksta iki 2023 m. kovo 27 d. 15 val.

Dokumentus kviečiame teikti el. p.:  (Rinkimų komisijos pirmininkė) ir  (Rinkimų komisijos narė). Svarstomi dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui (-ei) patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Filologijos fakulteto dekano (-ės) rinkimų organizavimo grafikas:

  • 2023 m. vasario 27 d. (nuo 15 val.)–kovo 27 d. (iki 15 val.) vyksta kandidatūrų kėlimas ir dokumentų priėmimas
  • 2023 m. kovo 28 d. Fakulteto interneto svetainėje skelbiamas kandidatūrų sąrašas, o Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale – gyvenimo aprašymai ir veiklos programos
  • 2023 m. balandžio 11 d. 15 val. baigiasi terminas kandidatūroms atsiimti
  • 2023 m. balandžio 13–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su Fakulteto bendruomene 
  • 2023 m. balandžio 28 d. vyksta dekano (-ės) rinkimai Fakulteto taryboje; per vieną darbo dieną Rinkimų komisija Fakulteto interneto svetainėje paskelbia dekano (-ės) rinkimų rezultatus

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

  • Violeta Katinienė (pirmininkė)
  • Dovilė Čitavičiūtė
  • Martynas Žaronaitis (studentų atstovas)

Pridedami dokumentai:

Vilniaus universiteto statutas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos darbo reglamentas

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 18 d. iki balandžio 29 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


ŠIO CIKLO TEMOS


2023.02.18 Nauji Biblijos vertimai į rusų kalbą: kaip ir kodėl ji verčiama? Andrej Desnickij. VU mokslo darbuotojas. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.04 Vilniaus stebuklai ir ženklai. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.18 „Pažįstami“ nepažįstamieji slavų kalbose. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.01 Daina kaip laiko dvasios ir visuomenės nuostatų atspindys (remiantis rusų ХХI a. patriotine daina). Eleonora Lassan. VU afilijuota profesorė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.15 Lietuvių kalba ir baltistika Sankt Peterburge. Anna Daugavet. VU Bendrosios lingvistikos centro asistentė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.29 Adatinis Aleksandro Aleksejevo ekranas. Varvara Pliuševa. Menotyrininkė, VU Slavistikos katedros magistrantė. Paskaitos kalba – rusų.

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 23-ioji Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“.

Knygų mugėje vyks ir Vilniaus universiteto leidyklos išleistų Fakulteto dėstytojų knygų pristatymai.


Vasario 23 d. (ketvirtadienis)


11 val. 1.3 salė. Knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza“ pristatymas. Dalyvauja Arvydas Pacevičius, Regina Koženiauskienė, Stasys Eidrigevičius, Reda Griškaitė, Brigita Speičytė, Monika Ramonaitė, Alicija Dzisevič.

Šios knygos atsiradimą padiktavo solidus debiutinio Adomo Mickevičiaus tomelio Poezye Adama Mickiewicza („Adomo Mickevičiaus poezija“, Vilnius, 1822) jubiliejus. Per tuos du šimtus metų Vilnius išgyveno dideles pervartas, tačiau nepaisant politinių ir kultūrinių kataklizmų Mickevičius iš šio miesto taip niekada ir neišėjo. Net ir tada, kai poeto vardą buvo užginta minėti. Šlovė prasidėjo nuo nedidukės ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios knygos. Neišvaizdžios tik išore, nes vidus degė tokia galinga ugnimi, kad jos šilumą juntame lig šiol. Dabartinė knyga – tai naujai papasakota šio legendinio tomelio istorija. Naujai lietuviškai prakalbintas ir Mickevičius – tiek žodžiu, tiek vaizdu. Ši knyga – tai ne tik jautri pagarbos poetui išraiška, bet ir savita dovana Vilniui jo jubiliejaus išvakarėse. Nes Vilniaus ir Mickevičiaus vardai neatskiriami – Vilniaus romantizmas pagimdė ir Mickevičiaus romantizmą. 


Vasario 24 d. (penktadienis)


12 val. 1.3 salė. Knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Dalyvauja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis

Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni. Socialiniai Lenkijos ir Lietuvos medicinos istorijos procesai vertinami ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medikalizacijos kontekste, išryškinant medicinos raidos, mokytų medikų profesinės veiklos, valdovo dvaro aplinkos, konfesinės Reformacijos amžiaus fragmentacijos ir italų heterodoksų egzilio į Vidurio Europą sankirtas.


Vasario 25 d. (šeštadienis)


14 val. 3.01 stendas. Susitikimas su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis Meilute Ramoniene, Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, Loreta Vilkiene.

„Ši Vilniaus universiteto mokslininkių parengta kolektyvinė monografija akademinei bendruomenei (bet ne tik) pristato naujausią Lietuvos sociolingvistinį portretą: kokias kalbas ir kalbines atmainas moka, vartoja, ką apie jas mąsto ir kaip jas vertina trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžios Lietuvos gyventojai. Monografijoje ne tik gražiai išskleidžiamas dabartinis Lietuvos gyventojų kalbinio elgesio bei nuostatu spektras, bet ir remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais parodomi ivykę, vykstantys reikšmingi pokyčiai. Esu tikra, kad šis leidinys, žymintis lietuviškų sociolingvistinių tyrimų brandą, taps kiekvieno sociolingvistika Lietuvoje besidominčio tyrėjo parankine knyga.“ - Aurelija Tamošiūnaitė (Johannes Gutenberg-Universität Mainz)

 

Maloniai kviečiame apsilankyti!

pristatymas_Buccellag.jpg