Iki sausio 30 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 

NAUJIENA! Nuo 2023 m. vasario mėnesio VU Filologijos fakulteto Kalbų mokykloje pradedama mokyti PORTUGALŲ KALBOS nuo pradžių. Trukmė – 50 ak. val. (25 paskaitos), vienos ak. val. kaina 7 eur., viso kurso kaina 350 eur. 

Grupėje TIK 6-7 klausytojai. Paskaitos vyks KONTAKTINIU būdu pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18 val. VU Filologijos fakulteto patalpose.

Kviečiame registruotis adresu > ir patirti naujos kalbos mokymosi malonumą!

Visų kalbų, išskyrus portugalų, galima mokytis tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu (arba abiejais). 

Be portugalų, Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. Sudaromos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės.

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat siūlomi du papildomi kursai:

• anglų kalbos praktinės gramatikos;
• šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

Įpusėjo 2023-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursai (sausio 3–27 d.). Į kursus atvyko 27 studentai iš 14 šalių: Argentinos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.

Dalis studentų dalyvauja Lituanistinių studijų katedros rengiamuose kursuose ne pirmą kartą. Yra buvę Vasaros lituanistikos kursuose, semestro studijose. Atvyko studentų, kurie lietuvių kalbos jau yra pasimokę ne tik Vilniaus universitete, bet ir savo šalyse.

Kursų dalyviai kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Po pietų – paskaitos apie Lietuvos kultūrą, ekskursijos, edukacijos. Susidomėję studentai jau klausėsi paskaitų apie Vilniaus universitetą, sociolingvistinę situaciją mūsų šalyje, Lietuvos istoriją, kasdienio gyvenimo kultūrą. Jau lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Valdovų rūmuose, apžiūrėjo Vilniaus senamiestį, vyko į Trakus, šoko ir dainavo su VU folkloro ansambliu „Ratilio“, ragavo lietuviškų valgių.

Studentų dar laukia paskaitos apie socialinį ir politinį gyvenimą, bitininkystės tradicijas, ekskursija į Genocido aukų muziejų, kelionė į Kauną, pažintis su tradiciniais lietuvių amatais.

Nuotraukų autorė Hanna Holub – lietuanistikos kursų studentė iš Ukrainos.

Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Šioje knygoje siekta atskleisti sociolingvistinę Lietuvos situaciją trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžioje. Norėta iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į gyventojų kalbines nuostatas, į teoretikų išskiriamus jų sudaromuosius dėmenis – kognityvinį, emocinį ir elgesio. Remiantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologine prieiga analizuotos tiesioginės ir netiesioginės Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos dėl kalbų ir tarmių, mokamų ir vartojamų Lietuvoje, nagrinėtas deklaruojamas kalbinis elgesys. Kad būtų galima įžvelgti kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio raidos tendencijas, reikšmingus pokyčius bei slinktis, dalis 2020–2021 m. sukauptų tyrimo duomenų gretinta su panašiais metodais prieš dešimtį metų atliktų Lietuvos miestuose tyrimų medžiaga. Kiek kitaip žvelgiama į kalbines nuostatas analizuojant specialiai šiam tyrimui sudarytą internetinės žiniasklaidos tekstyną, kuris nagrinėjamas teminiu požiūriu, aiškinamasi, koks atsiskleidžia teminis kalbinių nuostatų dėl lietuvių kalbos spektras.

Knygą galite parsisiųsti elektroniniu formatu:

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Benediktas Vachninas

Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui

Vilius Bartninkas

Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje

Matas Keršys

Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai

Mantas Adomėnas

Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje

Audronė Kučinskienė

Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos

Fatima Eloeva

Filologijos antinomija (Jules’o Davido požiūris)

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Sveikiname Aureliją Bivainytę, programos ,,Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistrantę, kurios iš danų kalbos išversta Tovės Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija“ išrinkta geriausia verstine grožine knyga 15min metų knygų rinkimuose.

Interviu su vertėja žiūrėkite čia > 

2022 metų pabaigoje pradėtas vykdyti naujas dvejus metus truksiantis lengvai suprantamos kalbos projektas „SELSI – Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ (angl. “SELSI – Spoken Easy Language for Social Inclusion”). Projekte dalyvauja įvairios organizacijos iš ES šalių: Vilniaus universitetas (Lietuva), Triesto universitetas (Italija), VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras” (Lietuva), lengvos kalbos agentūra „Vieglas Valodas agentura” (Latvija), žmonių, turinčių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų asociacija „Dyslexiförbundet” (Švedija), visuomeninis transliuotojas „RTV Slovenija” (Slovėnija) ir nevyriausybinė organizacija „Zavod Risa“ iš Slovėnijos, vadovaujanti šiam projektui. Vilniaus universiteto komandoje dirba Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, Inga Daraškienė ir Agnė Župerkaitė.

Kadangi iki šiol lengvai suprantama kalba buvo tiriama ir praktikuojama daugiausia kaip rašytinė lengvai suprantamos kalbos metodologija, šiuo projektu bus siekiama parengti sakytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas ir strategijas. SELSI yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti akademiškai pagrįstą ir praktiškai patikrintą sakytinės lengvai suprantamos kalbos modelį Europoje. Kaip sako projekto vadovė Tatjana Knapp, bus dirbama su mokslininkais, profesionalais, žiniasklaida ir lengvai suprantamos kalbos vartotojais, siekiant pateikti naudingų rekomendacijų ir įrankių suaugusiųjų švietimo ir kitoms profesinėms aplinkoms, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.

Detalesnė informacija apie projektą: Tatjana Knapp
(), Andrej Tomažin ()