2023 m. lapkričio 16 d. 19 val. maloniai kviečiame į X Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Viduramžių lenkų ir lotynų kalbų paminklai kaip istorinių-lingvistinių tyrimų objektas” skaitys dr. Dorota Masłej (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>
Seminaras vyks lenkų kalba.
Pranešimo tikslas – nurodyti tyrimų problemas, susijusias su seniausių lenkų ir lotynų kalbų tekstų analize istoriniu-lingvistiniu požiūriu, atsižvelgiant į naujausias metodologines prieigas. Pranešėja aptars šiuolaikinius šios srities tyrimus Europoje ir Lenkijoje ir remdamasi pasirinktais viduramžių lenkų kalbos paminklais pristatys tyrimų kryptis, pasirinktus analizės metodus bei lenkų ir lotynų kalbų ryšius, kuriuos galima nustatyti išlikusioje medžiagoje.
Dorota Masłej – docentė, dirba Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lenkų ir klasikinės filologijos fakultete, Lenkų kalbos istorijos katedroje. Dviejų knygų – monografijos apie seniausius Lenkijos viduramžių Viešpaties maldos nuorašus ir vadinamųjų Augustino pamokslų, XV a. lenkų–lotynų k. pamokslų pavyzdžio, rankraščio studijos – autorė. Labiausiai domisi lenkų kalbos vernakularizacijos (verbalizacijos) procesu ir dvikalbyste viduramžiais.
Dorota Masłej, Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu
Średniowieczne zabytki polsko-łacińskie jako przedmiot badań historycznojęzykowych
Celem wystąpienia jest wskazanie problemów badawczych związanych z analizą najdawniejszych tekstów polsko-łacińskich z perspektywy historycznojęzykowej z uwzględnieniem najnowszych ujęć metodologicznych. Referentka omówi współczesne badania prowadzone w tym zakresie w Europie i w Polsce, a także – w odniesieniu do wybranych średniowiecznych zabytków polskich – zaprezentuje kierunki badań, wybrane analizy oraz możliwe do rozpoznania w zachowanym materiale relacje między polszczyzną i łaciną.
Dorota Masłej – adiunkt w Zakładzie Historii Języka Polskiego, pracuje na Wydziale Filologii Polskiej i Klasycznej UAM. Autorka dwóch książek – monografii poświęconej najstarszym odpisom Modlitwy Pańskiej w polskim średniowieczu oraz opracowania rękopisu tzw. Kazań augustiańskich, zabytku stanowiącego przykład XV-wiecznego kaznodziejstwa polsko-łacińskiego. Interesuje się przede wszystkim procesem wernakularyzacji (utekstowienia) języka polskiego oraz dwujęzycznością w średniowieczu.