2014 m. gegužės 30 d. 15 val. V. Krėvės auditorijoje ONA DAUKŠIENĖ gins disertaciją tema „Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus religinė poezija“ (Filologija 04 H), vadovė prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė.
Disertacijos tyrimo objektas – Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) lotyniška religinio turinio poezija. Tyrinėjamos Sarbievijaus religinės tematikos odės, epodės, taip pat jo religinės epigramos, daugiausia Giesmių Giesmės motyvais. Tikslas – išgvildenti mažai tyrinėtus ar visai netyrinėtus Sarbievijaus religinio turinio tekstų aspektus. Analizuojant Sarbievijaus religinės poezijos tekstus, tiriama, kokius iš įvairių šaltinių atėjusius intertekstus jie aprėpia; kaip iš skirtingų amžių ir autorių kildinami kalbos modeliai ir simboliai Sarbievijaus tekste transformuojami, įaudžiami į naujojo teksto audinį; kurie semantiniai klodai išlieka pastovūs, kurie pakinta ir galimai daro įtaką vėlesniems, be kitų – ir lietuvių religiniams XVIII–XIX a. poetiniams tekstams.
Tyrimas parodė, kad Sarbievijaus religinės poezijos tekstuose sąveikauja daugybė intertekstų: Giesmių giesmės simboliai, Marijos psalmių bei antifonų, Viduramžių himnų, litanijos kreipinių, maldų bei poetizuotų ikonografinių siužetų variacijos. Bibliniais siužetais paremtuose Sarbievijaus kūriniuose išryškėja potridentinės vaizduosenos ypatumai. Tokios vaizduosenos atspindžių esama vėlesniuose, taip pat ir lietuviškuose, katalikiškosios poezijos tekstuose. Su anapusybės ilgesiu susijusių topų raiška Sarbievijaus kūriniuose atveria asmeninio santykio su Dievu matmenį, perteikia augustiniškai intymaus pokalbio su Dievu patirtį. Epigramos Giesmių giesmės motyvais dėl jose sudėtingomis priemonėmis perteiktos transcendentinės įtampos yra priskirtinos mistinės poezijos žanrui. Sarbievijaus religinės poezijos analizė atskleidė poeto gebėjimą jungti universalią dievoieškos topiką su konkrečia Baroko epochos religinių recepcinių tendencijų raiška.(Vilniaus universitetas)