Šios Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato iniciatyvos tikslas – Europoje užtikrinti aukščiausios kokybės vertimo studijas, todėl dėl griežtų atrankos kriterijų EMT programų tinklo narėmis gali tapti tik geriausias vertimo studijų programas siūlančios institucijos. Tai didelis viso Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros kolektyvo darbo įvertinimas, nes šiais metais toks prestižinis statusas suteiktas tik 62 iš 114 autoritetingai Europos ekspertų komisijai vertinti pateiktų vertimo raštu magistrantūros programų, vykdomų 26 ES ir 6 ES nepriklausančių šalių universitetuose; dviem Šveicarijos universitetams suteiktas stebėtojų statusas. Daugiausia EMT statusą turinčių vertimo programų yra Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos universitetuose, visiškai nėra Švedijoje, Estijoje, Nyderlanduose.
EMT ženklu žymimoms programoms svarbiausia − vidinė dalykų ir jais ugdomų kompetencijų dermė, aiški programos vizija, jos tikslai ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis praktikoje patikrintas pritaikymas. Vertinamas studijų turinys, dėstytojų kvalifikacija, tarptautinis aktyvumas, infrastruktūros lygis ir daug kitų parametrų. Be to, dirbti ir tobulėti reikia nuolat, nes nė viena programa nėra nuolatinė tinklo narė: jei studijų kokybės rodikliai blogėja, programa EMT statuso netenka (daugiau apie EMT programas).
„Europos kalba – vertimas“, – cituodama Umberto Eco žodžius juokauja Vertimo studijų katedros vedėja doc. Nijolė Maskaliūnienė. Ji įsitikinusi, kad vertėjo profesija yra viena iš įdomiausių, nes ne tik nuolat tobulėji pats kaip kelių kalbų mokovas, bet ir sužinai įvairiausių dalykų iš kitų sričių, kurių tekstus tenka versti. Vertėjo profesija yra ir labai atsakinga, tenka daug skaityti, gilintis į verčiamo teksto realijas ir terminiją, o svarbiausia, nepamiršti sveiko proto: jei kyla abejonė, kad kažin ar taip galėtų būti, būtina įsitikinti. Vertėjams ypač tinka versle populiarus posakis „Niekada nespėliok, klausk“ (Never guess, ask), nes progos pasitaisyti gali ir nebūti.
Lietuvos vertimo rinkoje labai trūksta profesionalumo. Iki šiol manoma, kad užtenka mokėti užsienio kalbą ir jau gali būti vertėju. Kai kas taip ir daro, bet gyvenimas rodo, kad kuo toliau, tuo daugiau žinių reikia kiekvienoje srityje. Šiuo požiūriu vertimas nesiskiria nuo kitų mokslo ir studijų sričių. Šiam darbui reikia tinkamai pasirengti, nes pirmiausia iš vertėjo tikimasi kokybės, po to – tempo (dažniausiai vertimo užsakymai labai skubūs), na, ir etikos. Konfidencialumas, mokėjimas elgtis su užsakovais, savidisciplina ir itin griežtas atlikimo terminų laikymasis – neatsiejami vertėjo darbo palydovai.
Penkiolika metų Vertimo studijų katedroje buvo tik magistrantūros programos, bet dabar visiškai aišku, kad pradėti rengtis vertėjo profesijai reikia anksčiau. Štai jau treti metai priimsime studentus ir į vertimo bakalauro programą. Labai džiaugiamės, kad kasmet vertimo programą renkasi vis daugiau abiturientų. Studijuodami Vilniaus universitete jie ne tik tobulina dviejų užsienio kalbų įgūdžius, lietuvių kalbos žinias, įvaldo kompiuterines vertimo technologijas (be jų šiais laikais – nė žingsnio), bet ir įgauna pirmuosius vertimo įgūdžius, nuo kurių prasideda profesionalo kelias.
Šiuo metu apie programų kokybę dažnai sprendžiama pagal absolventų įsidarbinimo lygį. EMT programos ypač atidžiai stebimos. Jei jų absolventai negauna darbo, keliamas klausimas, ar toje programoje viskas gerai. Labai džiaugiamės, kad mūsų vertėjai paklausūs, kad jiems puikiai sekasi, todėl kasmet magistrantūroje laukiame naujų studentų, baigusių bet kokio profilio bakalauro studijas ir norinčių pritaikyti savo žinias vertime. Laukiame ir būsimųjų bakalaurų, kuriems ne vis tiek, kaip lietuviškai skambės anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis parašyti tekstai.