Sidebar

Bendros naujienos

unnamed.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

 

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

La_Riforma_in_Lituania.jpgItalijoje išleista LKVTI profesorės Dainoros Pociūtės monografija italų kalba La Riforma in Lituania (Reformacija Lietuvoje) >

Knygą 2021 m. išleido  leidykla Claudiana – viena iš seniausiai veikiančių ir žymiausių Italijos leidyklų, įkurta Turine 1855, kuomet buvo suvienyta senos šiuo pavadinimu veikusios spaustuvės ir akademinės Italijos draugijos Société des Traités religieux pour l'Italie veikla. Tai pagrindinė ir didžiausia Italijos leidykla, kurios pakraipa yra krikščionybės Italijoje ir Europoje raida, protestantizmo istorija. Krikščioniškosios minties ir krikščionybės raidos tyrimai Italijoje yra lyderiaujantys ir aukščiausiu lygiu plėtojami istoriniai tyrimai, tad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reformacijos procesų aptarimas šių tyrimų kontekste pasitarnaus lituanistikos tarptautiniam prestižui.

La Riforma in Lituania yra atnaujintas ir tarptautiniam akademiniam kontekstui pritaikytas prof. D. Pociūtės monografijos Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos (2017) leidimas. Itališkoji monografijos redakcija parengta bendradarbiaujant su vertėju, Udinės universiteto filologu dr. Emiliano Ranocchi.

Filologijos fakultete džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Žurauskaite, panorusia gilintis į nemandagumo raišką ir apgynusia disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“. Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Meilute-Ramoniene.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

MotherNet projektas pradeda tinklalaidžių motinystės tyrimų tema seriją! Kviečiame MotherNet YouTube paskyroje klausytis pirmosios tinklalaidės „Mano vaikai visada liks žalčio vaikais“, kurioje Eglė Šumskienė, Inga Hilbig ir Vitalija Kazlauskienė diskutavo apie lietuvių mamų, užsienyje auginančių savo vaikus, patirtis >

Jei ir patys domitės motinystės tyrimais, kviečiame prenumeruoti MotherNet projekto naujienas >

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Šį kartą su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbėtasi apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandyta išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstyta, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.

Tinklalaidės klausykitės jums patogioje platformoje:

fb_viršelis.jpg

Since English as a Medium of Instruction (EMI) courses are becoming more common at European universities, language teachers may be asked to support lecturers and staff. This workshop offered by Leipzig University is designed for English language teachers who want to deepen their understanding of particular language learning issues faced by students, staff and lecturers in the university context.

There are no prerequisites for this course, but participants are asked to join in with their microphone and computer camera on. Participants are encouraged to actively participate, bringing in ideas and practical activities to share with others. Two identical workshops are offered in December.

Target group: English language teachers.

Workshop leader: Mary Waltie, Department Head for English at the Language Center at Leipzig University.

Date and time (CET):

Language Learning and EMI Teaching Intensive (2nd edition): 15th December 2021, 14:00–17:00.

Please register here by 9th December 2021 >

Workshop format: Online (Zoom). Participants will receive an invitation to a Zoom meeting in a timely manner.

Fee: The workshop is free of charge for staff members of the Arqus Alliance partner universities.

Contact: For any enquiries, please contact Jupp Möhring.

Please note: In order to ensure the quality of the session and for the benefit of the participants, the number of participants for this workshop is limited to a maximum of 28. There are 4 workshop places per partner university and these will be allocated on a first-come, first-served basis. If there are less than 4 registrations from one university, the remaining places will be allocated in list order regardless of affiliation to a partner university.

The Arqus workshop series on language and cross-cultural competence is offered in the framework of Action Line 4 Multilingual and Multicultural University (sub-line 4.5), led by Leipzig University. These workshops target academic and administrative staff at partner universities and focus on specific topics such as working and teaching through the medium of English, intercultural awareness in the classroom and outside, and inclusive language.