Pasaulį sudrebinusi pandemija lemia dar skubesnę pedagoginių praktikų kaitą. Koks naujas santykis gimsta tarp besimokančiųjų ir pedagogų, kaip jiems tenka bendradarbiauti? Kaip atskleisti ir atnaujinti savo pedagoginį potencialą, kai klasė tėra virtuali? Kaip skubiai prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio galimybių įvairovės? Ar anksčiau įgytos profesinės praktikos ir taikytos metodikos išliks?

Tai esminiai klausimai, kuriais šiandien, lapkričio 26 dieną, diskutuoja viso pasaulio prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai daugybėje virtualių susitikimų, kuriuos šia, Pasaulinės prancūzų kalbos mokytojų federacijos iniciatyva rengiama ir jau tradicija tampančia proga organizuoja tarptautiniai partneriai.

Lietuvoje ši iniciatyva taip pat atliepiama, akylesnį dėmesį atkreipiant į mokyklas, kurios motyvuotai plėtoja frankofoniškąją aplinką, ir ypač – pagerbiant prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus, kurie aktyviai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo ne tik savo miestuose ar rajonuose, bet ir nacionaliniame bei tarptautiniame kontekstuose.

Šia proga, Nacionalinė Švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, įteikė Qualité francophone – Kokybiško frankofoniškojo ugdymo ženklus Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai ir LSMU gimnazijai. Šios mokyklos buvo pateikusios paraiškas ženklui gauti ir pilnai atitiko kriterijus, kurių esminiai – burti didesnes prancūzų kalbos besimokančiųjų klases, dėstyti prancūzų kalba kitus dalykus, rengti mokinius tarptautiniams DELF egzaminams, skatinti tarpmokyklinius ir tarpdalykinius projektus. Šis ženklas yra mokyklų komandų veiklų įvertinimas ir įpareigojimas dvejiems metams vystyti pradėtus sumanymus. 

Taip pat šia proga norima parodyti išskirtinumą tiems, kas per ilgesnę ar trumpesnę savo karjerą stipriai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo. Už prasmingai suvokiamą daugiakalbystę, už prancūzų kalbos ir frankofoniškosios kultūros sklaidą Lietuvoje šiandien skiriami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Prancūzų instituto Lietuvoje padėkos raštai Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos nominuotiems prancūzų kalbos specialistams, tarp kurių, džiaugiamės, yra ir ne vienas mūsų Fakulteto dėstytojas. Padėkos buvo įteiktos:

• prof. Vytautui Bikulčiui
• prof. Genovaitei Dručkutei
• dr. Vitalijai Kazlauskienei
• Svetlanai Kosovai
• dr. Miroslavui Stasilo
• dr. Vitai Valiukienei

Sveikiname!
Vivent les professeurs de français !

Lapkričio 27 d., penktadienį, 15.00 val. maloniai kviečiame mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių rengėjus, redaktorius ir vertėjus, kalbos tvarkytojus, dėstytojus, mokytojus ir doktorantus į VLKK kartu su Vilniaus universitetu rengiamą bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinį seminarą, skirtą skyrybos taisyklių taikymo aspektams aptarti. Seminare patirtimi dalinsis VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės kviestinis ekspertas, Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis. 

Seminaro potemės:

1. pagrindinių taisyklių naujovės; 
2. taisyklių variantai; 
3. skyrybos ženklų derinimas.

Prisijungimo nuoroda į „Microsoft Teams“ platformą >  

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros vedėja Vilma Zubaitienė. 

Norintys gauti pažymėjimą turėtų atsiųsti savo vardą ir pavardę bei el. pašto duomenis el. paštu

Dalinamės liūdna žinia – mirė Parmos universiteto profesorius habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), italų kalbininkas, baltistas, indoeuropeistas, vertėjas. 

Profesorius Gvidas Mikelinis, daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą gynęs Vilniaus universitete, daugiausia tyrė ir publikavo Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos senuosius paminklus - Simono Vaišnoro, Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno ir kt. tekstus, analizavo Mažosios Lietuvos giesmynus – lietuviškų tekstų ir jų melodijų šaltinius. Mokslininkas taip pat tyrė prūsų kalbos ir baltų kalbų istorijos problemas, į italų kalbą vertė grožinius lietuvių literatūros kūrinius, spaudoje skelbė straipsnius apie Lietuvos istoriją, lietuvių ir italų kultūrų ryšius.

Profesorius Gvidas Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys (nuo 2007 m.), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu (1998 m.). Mokslininkas dalyvavo ir Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime. Prisimindami Profesorių Gvidą Mikelinį dalinamės jo paskaitos, vykusios š. m. sausio 5 dieną Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, nuoroda >

Baltistikos katedra

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
3. FilF mokslo temų sąrašo tvirtinimas su suformuluota nauja užduotimi 2021 metams (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.). 
4. 2021 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
5. Filf Strateginio plano 2021 m. rodikliai (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri 20 min.).
6. SPK ataskaitos už studijų programų vykdymą (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, Studijų kolegijos pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, 15 min.).
7. BUS’ų seminarų krūvio apskaičiavimas. Siūlymas: BUS’ų seminarams ne gimtąja kalba netaikyti koeficiento 0,8 (prof. B. Stundžia, 5 min.). 
8. Aldono Pupkio studijos „Lietuvių bendrinė tartis“ teikimas leidybai (doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
9. Daliaus Jarmalavičiaus, Virginijos Jūratės Pukevičiūtės ir Dalios Bukauskaitės metodinės priemonės „Deutsch für Mediziner“ teikimas leidybai (doc. Dalius Jarmalavičius, 5 min.).
10. Dėl darbo grupės dėl lektorių padėties fakultete sudėties patvirtinimo (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
11. Fakulteto doktorantūros aptarimas (prof. M. Ramonienė, 10 min.).

Šių metų lapkričio 26-27d. vyks Balstogės ir Vilniaus universitetų Prancūzų filologijos katedrų nuotoliniu būdu rengiama antroji ciklo INSPIRATIONS  tarptautinė konferencija prancūzų kalba La littérature et la carte géographique (Literatūra ir žemėlapis).

Šių metų konferencijos tema – literatūros ir erdvės santykis.  Žemėlapis nurodo ne tik į realią, tiksliai apibrėžtą erdvę (šalies ar regiono, kelių žemėlapį, miesto planą), bet ir į įsivaizduojamas, fantastiškas, neištirtas ir nematerialias erdves. Pranešimus skaitys įvairių šalių specialistai, nagrinėjantys erdvės ir laiko problemą literatūroje, literatūrinius kelionių aprašymuose, geopolitinius, kultūrinius pasakojimo kalbos ir siužetų  santykius. 

Jei susidomėjote, rašykite adresu:  – el. paštu jums bus atsiųsta nuoroda į susitikimą ir išsami programa.

Programa >

Lapkričio 27 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Roger Lass straipsnis How to Do Things with Junk: Exaptation in Language Evolution.

Tekstas įkeltas į Teams failus. Prisijungimas prie grupės > 

Jei kiltų problemų prisijungiant, rašykite prof. Axel Holvoet  arba Vladimirui Panovui 

Visų labai laukiame!

Šiemet, 2020 metais, turime  55-tąjį tomą!

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Vyriausiasis redaktorius – profesorius akademikas Bonifacas Stundžia (nuo 1996), techninis redaktorius, mokslinis sekretorius nuo 2010 m. ir parengėjas (nuo 2009 m., kartu su kitais parengėjais) doc. Vytautas Rinkevičius. Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus.

Nuo 2011 m. visas žurnalo turinys prieinamas internete, o publikacijos priimamos elektroniniu būdu šioje svetainėje.

Daugiau Baltistikos katedros naujienų >

Lapkričio 18 d. 17 val. baigėsi kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas. Per kandidatų kėlimui skirtą laikotarpį buvo iškelta viena kandidatė – profesorė dr. Brigita Speičytė. Kamieninių akademinių padalinių Tarybų rinkimų nuostatų 17 punkte numatyta, kad kandidatas į Padalinio tarybos narius gali atsiimti savo kandidatūrą raštu apie tai informavęs Padalinio rinkimų komisiją ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki balsavimo pradžios.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos esame priversti juos organizuoti elektroniniu būdu.

Dėl galimybės užtikrinti reikiamą rinkėjų anonimiškumą ir elektroninio balsavimo specifikos (balsavimo dieną neturime būti konkrečioje balsavimo vietoje) išankstinių rinkimų nerengiame. Kad būtų lengviau orientuotis rinkėjams ir patikrintume, ar visiems rinkėjų sąraše esantiems darbuotojams užtikrinta galimybė išreikšti savo valią, lapkričio 20 d. atliksime bandomąjį balsavimą, t.y. visi rinkėjai el. paštu gaus nuorodą, leidžiančią pasitikrinti, ar galite balsuoti (žinoma, pavyzdiniame balsavimo biuletenyje kandidatų pavardžių nebus).

Jei esate rinkėjų sąraše, tačiau negautumėte bandomojo balsavimo nuorodos, kuo skubiau informuokite Rinkimų komisijos pirmininkę telefonu (8-689 51512) arba el. paštu ().

Filologijos fakulteto rinkimų komisija