Spalio 22-23 d. VU Filologijos fakultete vyko 8-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Baltijos šalių kultūra, istorija bei kalbomis besidomintys studentai Vilniuje susibūrė jau antrą kartą (prieš tai VU konferencija organizuota 2015 metais).  Savo žiniomis dalinosi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos atvykę ar nuotoliniu būdu prisijungę studentai. Konferencijos metu buvo galima išgirsti net 44 studentų pranešimus įvairiausiomis temomis: nuo lituanizmų Rainio poezijoje ar šalutinio kirčio lietuvių kalboje iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų analizės ar Prahos pavasario atgarsių Lietuvoje. Plenarinius pranešimus taip pat skaitė ir diskutuoti kvietė filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis („The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence“), latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš („Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series“) bei lingvistė Kerttu Rozenvalde („The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?“). Džiugi žinia, kad šis susitikimas nebuvo paskutinis ir kitąmet visi Baltijos šalimis besidomintys studentai (ir ne tik) bus laukiami Varšuvoje, jau 9-ojoje tarptautinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“. 

Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.

Semiotikai nagrinėja suvokimą kaip ženklinį procesą ir aprašo skirtingus būdus, kuriais įtarpinamas suvokiančios būtybės santykis su aplinka, randasi jutiminio pažinimo formos. Juslinė patirtis irgi traktuojama kaip reikšmės vieta – tai leidžia svarstyti naujas hipotezes apie kognityvinius procesus, kalbą, žmogaus raidą, kultūrą ar menus. Konferencijos pranešimuose atstovaujamos skirtingos tyrinėjimų kryptys nuo kalbinės iki biosemiotikos, nuo kognityvinės iki kultūros semiotikos.

Programa > 

Zoom prisijungimas >

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-19. / This conference was funded by a grant (No. S-LIP-21-19) from the Research Council of Lithuania (LMTLT).

Prasidėjus mokslo metams Lietuvių literatūros katedra, bendradarbiaudama su „Lietuvių fondu“ (JAV, Čikaga), rengia šio Fondo įsteigtos vardinės Bernardo Brazdžionio stipendijos konkursą. Stipendija skiriama lietuvių literatūros studentams už gerus akademinius pasiekimus, išskirtinį angažavimąsi lietuvių literatūros studijoms, sklaidai, kūrybai.

Šiais metais B. Brazdžionio vardinės stipendijos laureatu tapo Simonas Granskas, Lietuvių filologijos trečiakursis. Simonui puikiai sekasi ir studijuoti, ir aktyviai dalyvauti Fakulteto akademiniame gyvenime, ir įsitraukti į lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos iniciatyvas. Nuoširdžiai sveikiname!

Stipendijos diplome, kuris buvo įteiktas laureatui, „Lietuvių fondo“ vykdomoji direktorė Jūratė Mereckis taip pat išsakė padėką Fondo steigėjams ir aukotojams: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka LF gali paremti studijuojantį jaunimą. Šiam poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos Lietuvių Bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už jų atsidavimą, rūpestį ir dosnumą rūpinantis jaunąja karta.“

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Nuotraukoje iš kairės: VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, stipendijos laureatas Simonas Granskas, „Lietuvių fondo“ atstovė dr. Daiva Litvinskaitė.

Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. spalio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Bernardo Brazdžionio stipendijos skyrimas (prof. Brigita Speičytė, 5 min.).
2. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (mecenatas Andrius Pranckevičius, 5 min.).
3. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
4. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
5. Pedagoginių vardų suteikimo svarstymas (prof. Bonifacas Stundžia, 15 min.).
6. 2022 m. priėmimo į FLF vykdomas studijas planas: studijų programos sąrašas (BA ir MA) ir numatomas studentų skaičius (BA) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
7. Vertimo MVG klausytojos įmokos mažinimas (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Darbo grupės, rengiančios dėstytojų krūvio apskaitos atnaujinimą, informacija (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
9. Kiti klausimai.

Spalio 29 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: XYZ efektas fonologijoje ir kitur, pranešėjas – Ignas Rudaitis.

Pranešimo santrauka: Jei kalboje yra trys žodžių formos /isom, somsi, isi/, ar būtinai joje bus ir /isomsi/? Vargu. Tačiau jei žodžio egzistavimo klausimą pakeisime fonologinio priimtinumo klausimu, panašu, kad tai būtinai tiesa – nesvarbu, kokia būtų kalba. Pranešime pasiūlysiu XYZ efektą: tai galima universalija, kai trys fonologiškai priimtini (pseudo)žodžiai, kurių struktūra XY, YZ, XZ, lemia, kad XYZ taip pat bus priimtinas. Apžvelgsiu retų, sudėtingų fonologinių suvaržymų tipologiją su siekiu parodyti, kad XYZ efektas su jais sutaikomas. Kviesiu apsvarstyti analogiškų reiškinių egzistavimą kituose struktūriniuose lygmenyse – morfologijoje ir sintaksėje. Taip pat atkreipsiu dėmesį į šį efektą kaip į kalbinių faktų generalizavimo taktiką, iš kurios išplaukia savitas fonologijos išmokimo modelis.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Spalio 29 d., penktadienį, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta, skirta poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui.

M. Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antrosios pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją.

„Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas“, – poeto indėlį į universiteto gyvenimą pabrėžia Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė.

Nuo 1980 m. dirbdamas Lietuvių literatūros katedros dėstytoju, plėtodamas lietuvių tautosakos ir literatūros tyrimus, vadovaudamas jauniesiems universiteto literatams, M. Martinaitis išugdė ne vieną gabią Lietuvos rašytojų kartą. Jo mokiniai buvo tokie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kaip Danutė Kalinauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė, Valdas Papievis, Sigitas Parulskis.

Poetui ir dėstytojui skirta atminimo lenta papildys M. K. Sarbievijaus kiemo simbolinę atminties architektūrą, kuri įamžina čia studijavusius ir dirbusius žymius poetus, garsinusius universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje aukšto meninio lygio kūryba, palaikiusius universiteto literatūrinę kultūrą, prisidėjusius prie to, kad universitetas veiktų ir kaip gyvybingas meninės kūrybos bei jos refleksijos židinys.

Atminimo lentos autorius – menininkas Mindaugas Junčys. Šiame kūrybiniame darbe jį konsultavo dailininkas Petras Repšys, Filologijos fakulteto Lituanistikos centre nutapęs freską „Metų laikai“.

Atidengiant atminimo lentą Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kieme dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, poeto artimieji, kolegos, buvę studentai. Savo dainas atliko poetas, publicistas Vytautas V. Landsbergis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.