Mieli kolegos,
Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena! Jau 104 kartą galime didžiuotis savo valstybe, džiaugtis ir švęsti, o nepriklausomoje Lietuvoje - ir tuo džiaugsmu atvirai su visais dalintis. Branginkime šią nuostabią šventę. Prisiminusi pernykščias pusnis, siunčiu nuotrauką, kurioje matyti ne tik jos, bet ir gražiausias mūsų valstybės žiedas. :)
Su švente, mielieji!
Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
Kviečiame klausytis LRT laidos „Langas į valdžią“ (ved. Rita Miliūtė) su profesore Loreta Vaicekauskiene: „Kokiam kurčiam ir aklam reikia būti, kad iki šiandien išlaikytum „kalimą“ mintinai ir propagandą apie kalbos nykimą?“ Laidos nuoroda >
Vasario 9 d. per Graikų kalbos dienos minėjimą, uždarant 2021 m. paskelbtus Graikų literatūros metus, mūsų Klasikinės filologijos katedros dėstytojai Kristinai Svarevičiūtei buvo įteiktas Graikijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Geradarystės ordino Didysis kryžius, kurį jai skyrė Graikijos Respublikos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Šį apdvanojimą Graikijos ambasadorius Lietuvoje Dimitrios Xenitellis K. Svarevičiūtei įteikė už nuopelnus mokslinėje ir literatūrinėje veikloje, organizuojamus renginius, atliekamus vertimus bei kitokią įvairią graikų kalbos sklaidą. Džiaugiamės ir sveikiname!
Vakaro metu buvo pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos" (leidykla „Gelmės").
Su giliu liūdesiu priėmėme žinią, kad mirė profesorius Jerzy Bartmińskis. Į amžinybę iškeliavo vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas.
Amžinąjį atilsį prof. Jerzy Bartmińskis buvo ilgametis žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, daugiau kaip 900 straipsnių ir 12 knygų (iš jų „Stereotypu mieszkają w języku“, „Studia etnolingwistyczne“, „Językowe podstawy obrazu świata“) autorius, Liaudies simbolių ir stereotipų žodyno bei Slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono, sudarančio lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną, redaktorius.
Jerzy Bartmińskis buvo aktyvus Lenkijos mokslų akademijos narys, taip pat daugelio mokslinių komitetų narys, tarp jų Etnolingvistinės komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininkas, Eurazijos mokslų akademijos Minske, Lenkų kalbos tarybos prie Lenkijos mokslų akademijos prezidiumo, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Lenkų etnologijos mokslų komiteto, Literatūros studijų komiteto narys.
Už savo nuopelnus apdovanotas Auksiniu kryžiumi, Oskaro Kolbergo apdovanojimu, Polonia Restituta ordino Riterio kryžiumi, Polonia Restituta ordino Karininko kryžiumi, Sidabro medaliu „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“, medaliu „Už nuopelnus Lenkijai“ (2016 m.).
Amžinąjį atilsį Profesorius buvo ištikimas daugelio akademinių sluoksnių draugas ir geroji dvasia. Džiaugiamės galėję Jį pažinti ir klausytis jo paskaitų Vilniuje. Jis dalijosi su mumis savo gausiomis žiniomis, teikė patarimus ir paramą visais organizaciniais ir moksliniais klausimais, nurodė lituanistikai svarbias tyrimų ir plėtros kryptis. Istoriniais šaltiniais paremti Profesoriaus pamąstymai apie žmogaus vietą visatoje ir jo esaties įsišaknijimą kultūroje bei išmintingas požiūris į praeitį padeda suprasti dabartį, ir neabejotinai liks svarus atspirties taškas tolesnei mokslo minties plėtrai šalyje ir už jos ribų.
Reikšdami nuoširdžią užuojautą akademinei bendruomenei dėl šios skaudžios netekties, amžinąjį atilsį Profesoriaus šeimai ir artimiesiems linkime visokeriopos stiprybės, vilties ir tikėjimo.
Profesoriaus laidotuvės vyks rytoj, vasario 11 d., 13.00 val. Lietuvos laiku ir bus transliuojamos nuotoliniu būdu >
Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.
Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >
Sociolingvistė, Fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene LRT radijo laidoje Homo Cultus. Tarp praeities ir ateities >
PROBSOFCLIL projektas ("Problemorientierter Soft CLIL Ansatz für nichtenglischen FS-Unterricht", liet. "Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos", Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316) įvertintas kaip geriausias 2021 metų Erasmus+ kalbų projektas Slovakijoje. Jam suteiktas Europos kalbų ženklo 2021 apdovanojimas.
Šiuo trejų metų trukmės projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.
Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).
Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.
2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia:
 |
 |
 |
 |
VU Vokiečių filologijos katedros informacija
