Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija skirta anglistui Karoliui Zeniauskui
Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentui Karoliui Zeniauskui. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname darbštų ir motyvuotą studentą, kurį ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų savo tikslų bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.
Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš beveik dešimtmetį stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji netilpo mokyklinio vadovėlio rėmuose ir dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, kasmet dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai gauti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą.
Šiemet spalio 28 d. įteikti stipendijos diplomo į fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje kairėje, šalia jo – Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir stipendininkas Karolis Zeniauskas). Kitą dieną laureatą sveikino Fakulteto taryba nuotolinio posėdžio metu. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir ilgus metus puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu.
Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.
Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.
Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.