Sidebar

Bendros naujienos

Reaguodamas į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19), Vilniaus universiteto (VU) fondas pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių, nes jų trūksta.

Daugiau apie iniciatyvą bei kaip prisidėti prie paramos skaitykite > 

Kovo 11-osios proga vykusiame Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirto kurso studentė Saulė Kubiliūtė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Jau trečią kartą rengiamo Baltijos šalių universitetų rektorių stipendijos konkurso dalyviai šiemet susitiko VU. Konkurse VU studentė Saulė, kurios sekėjas socialiniuose tinkluose yra pats Latvijos Respublikos Prezidentas Egilas Levitas, dalyvavo su Carmen iš Estijos, šiuo metu besimokančia vengrų ir komių kalbų, bei latviu Krišu, jau apsigynusiu istorijos mokslų daktaro laipsnį ir toliau studijuojančiu kalbotyrą, kad galėtų tirti kuršininkų istoriją.

Konkurso finalinį etapą Vilniuje rengė Baltistikos katedros latvių kalbos dėstytoja Agnė Navickaitė-Klišauskienė, o be A. Navickaitės-Klišauskienės kandidatus taip pat vertino prof. Jurgis Pakerys, doc. Erika Sausverde bei estų kalbos lektorė Eve Raeste. Konkursą stebėjo ir Tartu universiteto lektorė Tiina Kattel (anksčiau dėstusi estų kalbą VU) bei Latvijos universiteto docentas Edmundas Trumpa.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti visų trijų Baltijos valstybių bendrumą ir paraginti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas bei kultūras. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete.

Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

 

NK 09296 642x410 copy

Mieli kolegos,

 

Lietuvos Respublikos vyriausybei imantis griežtų priemonių dėl koronaviruso pandemijos, nuo kovo 16 iki kovo 30 d. šalyje įvedamas karantinas. Mums tai reiškia, kad esant galimybei dirbti iš namų, taip ir turime daryti. Todėl penktadienio susitarimas, kad nuo rytojaus dekanate budės po 1-2 žmones kiekviename aukšte, atšaukiamas. 

Visi Fakulteto administracijos darbuotojai, įskaitant tarptautinius ryšius kuruojančias Giedrę ir Tatjaną, visą studijų skyrių, dekano padėjėjas, kalbų mokyklą kuruojančias specialistes, komunikacijos specialistę, neįgaliųjų specialistą, studijų programų administratores, IT ir ūkio reikalų specialistus, mokslo kolegijos administratorę, institutų direktores ir kt., nuo rytojaus gali dirbti iš namų. Visi yra pasiekiami el.paštu, o dekanato darbuotojai - ir Fakulteto puslapyje nurodytais telefonais, kurie yra peradresuoti į asmeninius darbuotoju numerius. Visiems darbuotojams rekomenduoju eiti į savo darbo vietą tik esant svarbiam reikalui. Drąsuti, Jums reikėtų pasirūpinti, kad Fakultete būtų užtikrinta švara ir tinkama dezinfekcija.

Šis susitarimas galioja tol, kol nebus nustatyta kitaip.

 

Dar kartą visų prašau elgtis atsakingai: nesibūriuoti, be būtino reikalo neiti iš namų, palaikyti su žmonėmis tik nuotolinį ryšį.  Dėkoju už supratingumą. Saugokime savo ir kitų sveikatą.

Aš pati žadu ateiti rytoj po pietų, o paskui, jei nebus skubiai pasirašytinų dokumentų ar kitų skubių darbų, dirbti iš namų.  

 

Linkiu visiems sveikatos ir susiklausymo,

Inesa. 

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 plitimas virto pandemija, siekiant apsaugoti Vilniaus universiteto bendruomenės narių sveikatą buvo nutarta kovo 13-27 d. studijas organizuoti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad kontaktinis darbas – paskaitos ir seminarai – Universiteto patalpose nevyks, bet studijų procesas nenutrūksta, jis persikelia į elektroninę erdvę ir vyksta virtualiai. Terminas gali būti pratęstas, jeigu būtų toks poreikis.

Informacija SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 prevencijai >

Informacija dėl Erasmus+ susitikimo

Erasmus+/Absolventų praktikos pristatymas, numatytas 2020-03-18 15.00 val. K. Donelaičio aud., nevyks. Pristatymas perkeliamas į balandžio mėnesį, datą ir laiką patikslinsime.

Mieli kolegos,

 

30 Lietuvos laisvės metų moko mus puoselėti laisvą savo dvasią, auginti laisvus savo vaikus ir nepamiršti, kad laisvę reikia branginti ir ginti. Sveikinu su pačia gyviausia mūsų švente – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! Džiaugsmo, šviesos ir pasididžiavimo diena! Kiekvienas iš mūsų yra to vertas! Džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti su jumis šia žinute, kartu išgyventi trisdešimtmečio akimirką. Būkim laisvi šiandien ir visados!

 

Nuoširdžiai jūsų,

VU Filologijos fakulteto dekanė

prof. Inesa Šeškauskienė

 

Screenshot 2020 03 11 at 12.05.07

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. 

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).

Džiaugiamės, kad menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje.

Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.

Miela fakulteto bendruomene,

 

Norime pasidžiaugti, kad 2019-ųjų pabaigoje pasirodė kolektyvinė Lituanistinių studijų katedros mokslininkių asist. dr. Eglės Gudavičienės, asist. dr. Ingos Hilbig, asist. dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės, prof. dr. Meilutės Ramonienės, jaun. asist. Eglės Vaisėtaitės ir doc. dr. Loretos Vilkienės kolektyvinėmonografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“ (red. M. Ramonienė).  Dabar jau išėjo ir spausdintinis jos variantas. 

„Ši knyga parašyta remiantis lietuvių diasporos tyrimais, pradėtais dar 2011 metais. Tada mes, nemaža Vilniaus universiteto tyrėjų grupė, pradėjome analizuoti iki tol menkai tirtą lietuvių kilmės išeivių kalbinį elgesį, kalbos ir tapatybės klausimus. Jau išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“, apginta disertacija, paskelbta mokslinių straipsnių, tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose perskaityta nemažai pranešimų, kurie iškėlė daug naujų klausimų apie tai, kas vyksta su lietuvių kalba diasporoje. Tad buvo imtasi antrojo mokslinio projekto, kurį pavadinome „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“. Vykdydamos šį projektą 2015–2017 metais surinkome daug naujos medžiagos, abiejų projektų kiekybinius ir kokybinius duomenis sujungėme į vieną didelę duomenų bazę, kuri duoda pagrindą nagrinėti daugelį iki šiol neištirtų klausimų“, – monografijos pratarmėje teigia jos autorės.

Taigi, remiantis dviejų sociolingvistinių projektų („Emigrantų kalba“ ir „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“) duomenimis, monografijoje gvildenama sociolingvistinė situacija keturiose skirtingą lietuvių emigracijos istoriją reprezentuojančiose pasaulio vietose: Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Norvegijoje. Knygoje tiriama skirtingų emigracijos bangų ir kartų lietuvių išeivių bei jų palikuonių lietuvių kalbos (ne)išlaikymas, mokėjimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos ir elgsena, kalbinės ir tautinės tapatybės klausimai. Tiriamosios medžiagos pagrindą sudaro projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015-2017 m.) duomenys.

Knygą „Emigrantai: kalba ir tapatybė II“ galite įsigyti knygynuose „Akademinė knyga“, „Versmė“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lthumanitas.lt.

Laisvos prieigos elektroninis galimas parsiųsti iš katedros svetainės >

 

Emigrantai 3D 642x410

Kovo 9 d., pirmadienį, 17.00 val. Fakulteto bendruomenę maloniai kviečiame į A. J. Greimo knygos „Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“ pristatymą, kuris vyks Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.). Renginyje dalyvauja: doc. dr. Darius Kuolys, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Arūnas Sverdiolas ir sudarytoja dr. Jūratė Levina. Renginį moderuoja dr. Jurga Katkuvienė.

Knygą sudaro Algirdo Juliaus Greimo ankstyvoji, 1947–1959 m., publicistika: sociopolitinių realijų analizės, poleminiai straipsniai visuomenės ir kultūros klausimais, literatūros veikalų recenzijos, literatūros istorijai ir estetikai skirta eseistika. Parengta iš rankraščių pagal paties Greimo sudarytą planą, knyga atskleidžia savitą, daugeliu aspektų ir šiandien aktualią žmogaus ir kultūros sampratą, išdėstytą gyvu stiliumi, su Greimui būdingu subtilumu, ironija, humoru ir kritine galia.

Facebook renginys >

greimas copy copy

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos