Dar daugiau džiugių naujienų, jei esi 9-12 klasių moksleivis: kviečiame Tave į nuotolinį latvių kalbos kursą su nuostabia dėstytoja, viena iš vadovėlio lietuviams „Skaidrs!“ autorių Egle Žilinskaite-Šinkūniene.

Per šį kursą sužinosi, ar ežiai Latvijoje tikrai yra „adatų galvos“, o begemotai – „Nilo žirgai“, pasiklausysi ne vienos dainos ir sužinosi, kodėl latviai duonos sriubą laiko desertu. Be to, kalbą mokysiesi iš nuotaikingo naujo vadovėlio, kurį Tau padovanosime. Neabejojam, kad bus smagu! Arba, kaip pasakytų latviai, BŪS JAUTRI!

Registracija iki kovo 25 d. > 

Turi klausimų? Rašyk

Kviečiame dalintis su tais, kam galėtų būti įdomu!

Mieli kolegos,

Pavasarėjant dažniau žvelgiame į dangų. Pavasarėjant švenčiame savo šalies Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Tai įstabiai dienai šiemet sueina trisdešimt vieneri. Sveikindama jus visus su šia širdžiai miela švente noriu palinkėti, kad šviesėjančiame danguje matytume viltį, kurtume, dirbtume kartu ir nepamirštume būti budrūs, įvertintume tai, ką jau turime, kas esame. Pakelkime galvas nuo kasdienybės rūpesčių ir džiaukimės augančiais vaikais, sodinamais sodais ir stiprėjančia savo valstybe.

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė
Inesa Šeškauskienė

Kovo 12 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą The Language Faculty. Kartu su prof. dr. A. Holvoet ir dr. V. Panov bus aptarti du garsūs žmogaus įgimto kalbinio gebėjimo kilmės ir pobūdžio klausimui skirti straipsniai – Hauserio, Chomsky'o ir Fitcho bei Pinkerio ir Jackendoffo. Abu tekstai prisegti, taip pat juos galite rasti ir Teams grupėje >

Pinker, Jackendoff tekstas >

Hauser, Chomsky tekstas >

Kovo 5 d. vykęs seminaras buvo skirtas grįžimui prie anksčiau pradėtos XX a. lingvistinių krypčių apžvalgos ir seminare buvo kalbama generatyvizmą. Seminaras buvo įrašytas, tad norintieji gali pasiklausyti įrašo Teams grupėje. 

Kviečiame dalyvauti šeštoje Báltų akademijoje! Šiemet ji neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir keliasi į interneto erdvę.

Jei domiesi kaimynine Latvija arba, priešingai, nieko apie ją nežinai, kviečiame Tave kiekvieną kovo antradienį 17.30 val. prisijungti ir sužinoti šį bei tą naujo apie baltų kalbas bei Latviją ir jos kultūrą.

Kovo antradienių vakarais su visais bendraus ir įdomių dalykų papasakos puikūs lektoriai, tad nepraleiskite progos pasiklausyti profesionalių paskaitų.

Nors akademija sukurta orientuojantis į moksleivius, šiemet paskaitos atviros, laukiame ir kitų besidominčių.

Facebook renginys > Jame rasite ir ZOOM prisijungimo nuorodą. 

Programa:

Lietuvos mokslo taryba, siekdama paremti produktyviai studijuojančius doktorantus, kiekvienais metais skelbia kvietimą doktorantams teikti paraiškas paramai už studijų rezultatus gauti. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais ši parama skirta ir Pizos bei Vilniaus universitetų jungtinio vadovavimo doktorantei Julijai Šabasevičiūtei (vadovai prof. dr. Pietro U. Dini ir doc. dr. Diego Ardoino). Pizos universiteto FiLeLi instituto ir VU ARKSI ir Italų kalbotyros ir literatūros katedros doktorantė yra viena iš penkių Lietuvos humanitarinių mokslų srities doktorantų  ir vienintelė Vilniaus universiteto doktorantė  humanitarė, šiais metais gavusi šią paramą.

Kovo 3 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų dalykinis reitingas QS World University Rankings by Subject 2021, kuriame Vilniaus universitetas išlieka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų trijose studijų kryptyse. Šiemet VU įvertintas 36 studijų kryptyse iš 51, rodikliai išliko stabiliai aukšti. Ypatingai gerai buvo įvertinta viena iš Filologijos fakultete vykdomų studijų krypčių – lingvistika.

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU išlieka fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta) ir menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta) srityse.

Humanitarinių mokslų srityje VU ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama lingvistika, šiemet atsidūrusi 251–300 vietoje, ir pralenkusi kitų sričių VU kryptis. Fizinių mokslų srityje tiek pat metų geriausia išlieka fizikos ir astronomijos kryptis (301–350 vieta). Antrus metus iš eilės puikiai vertinama ir cheminės inžinerijos kryptis (351–400 vieta).

Sudarant šių metų QS pasaulio universitetų studijų krypčių reitingą, iš viso buvo vertinamos 1453 pasaulio institucijos, 51 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gyvybės mokslų ir medicinos, fizinių mokslų, socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas. 

Kovo 4 d., ketvirtadienį, 14.00 val. įvyks Lietuvos mokslo premijų komisijos vasario pradžioje paskelbtų 2020 m. Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomų teikimo iškilmės. Džiaugiamės, kad už nuopelnus mokslui įvertinti ir Vilniaus universiteto mokslininkai, taip kurių – ir mūsų Fakulteto dėstytoja. 

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų kategorijoje, už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“ Lietuvos mokslo premija skirta Filologijos fakulteto profesorei dr. Daliai Satkauskytei.

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir produktyviai dirbantiems mokslininkams skatinti. Ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gauti gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.

Renginį nuotoliniu būdu stebėti galima čia.

Kovo 4 d., ketvirtadienį, nuo 9.30 val. kviečiame bendruomenę prisijungti prie tarptautinės konferencijos „Vertimo technologijos. Kaip suprasti, priimti ir prisitaikyti“ (Translation Technologies – Understand, Embrace, Adapt).

Prisijungimo nuoroda >

Konferencijos programa >