Rugsėjo 16–21 d. ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra surengė jau tradicine tapusią dialektologinę mokomąją ekspediciją, kurioje dalyvavo Italų filologijos programos studentės ir dėstytojai. Viena iš ekspedicijos dalyvių, Karilė Mozerytė, mielai sutiko pristatyti vykusios ekspedicijos tikslus, nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus.

Dialektai – vienas unikaliausių ir labiausiai žavinčių Italijos kultūros aspektų. Deja, ilgą laiką kalbėjimas dialektu laikytas neišsilavinimo požymiu, tad žmonės sąmoningai stengėsi tarmę keisti standartine pripažinta Toskanos regiono (o tiksliau – Florencijos) kalba. Šis reiškinys privedė prie šnektų asimiliacijos ar net nykimo ribos. Jaunoji italų karta dažniau renkasi vartoti standartinę italų kalbą, tad dialektai lieka tik senosios kartos atmintyje. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau žmonių ir organizacijų, suprantančių dialektų išsaugojimo svarbą. Viena tokių yra Ligūrijos regione veiklą nuo 1957 m. vykdanti Associazione San Matteo (prezidentas – Claudio Elena). Tai – savanorių organizacija, įkurta San Bartolomeo al Mare miestelio teritorijai priklausiančių Molino del Fico, Freschi, Bossai ir Richieri vietovių gyventojų iniciatyva, siekiant surinkti lėšų šalia paminėtų vietovių esančios ir tuo metu apleistos kaimo koplyčios restauracijai. Ilgainiui Associazione San Matteo tapo krašto kultūros, papročių ir tradicijų puoselėjimo centru. Asociacija organizuoja paskaitas, ekskursijas, koncertus ir kitus renginius, padedančius gaivinanti Ligūrijos paveldą. Prie vienos iš draugijos veiklos sričių – vietos dialektų tyrimų – jau trečius metus prisideda Vilniaus universiteto dėstytojai ir studentai.

Į dialektologinę ekspediciją Ligūrijoje šiemet vykome aštuoniese: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai doc. dr. Diego Ardoino, Alessandra Calì ir prof. dr. Vytautas Kardelis, Pizos ir Vilniaus universitetų doktorantė Julija Šabasevičiūtė ir mes, Italų filologijos trečio kurso studentės Ramunė Blankaitė, Karolina Grigaitė, Karilė Mozerytė ir Gabija Radžiūtė.

Ekspedicijos tikslų buvo ne vienas: tyrėme Ligūrijos dialekto variantus, gilinome žinias apie regiono ir visos šalies istoriją, prisilietėme prie krašto kultūros. Ekspedicijos metu teko garbė susipažinti su profesoriumi Franco Gallea, kuris atskleidė, kad klaidinga yra manyti, jog egzistuoja tik vienas bendras Ligūrijos regiono dialektas: iš tiesų jų yra daugiau ir vos kelių kilometrų atstumu išsidėsčiusių miestelių šnektos pastebimai skiriasi.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys – pažinti Ligūrijos regiono dialekto variantus ir pamėginti išskirti kiekvieno jų charakteristikas ir ypatumus. Paprašėme informantų – vietinių gyventojų, dar tebekalbančių tarmiškai, – pagalbos. Prieš pradedant darbą reikėjo surasti kokį nors atspirties tašką. Kadangi dialektologijos mokslas tiria tarmes istoriniame ir socialiniame kontekste, nusprendėme sujungti šiuos aspektus ir kalbėti su informantais apie jau istorija virtusius daiktus. Daiktus, kuriuos naudodavo mūsų pašnekovai, jų tėvai ar seneliai. Apsilankėme Červo miestelio etnografiniame muziejuje (Museo Etnografico del Ponente Ligure), kuriame eksponuojami XIX–XX a. daiktai, susiję su namais, ūkiu, laisvalaikiu ir pan. Nufotografavome didžiąją dalį eksponatų, vėliau atrinkome pačias informatyviausias nuotraukas, jas sutvarkėme ir sukatalogizavome pagal objektų charakteristikas. Taip pokalbiai su informantais įgavo bendrą formą ir turinį – turėjome ne tik galimybę klausytis šnektos, bet ir išgirsti dalelę istorijos iš pirmų lūpų. Visus pokalbius įrašinėjome, tad turimus failus galime tirti pasitelkdami kompiuterines programas – transkribuoti tekstą, jį padalyti į smulkesnes dalis, atidžiai išnagrinėti atskirus garsus, o sukauptus duomenis panaudoti tolesniuose tyrimuose.

Gilinome žinias ir teoriniame lygmenyje. Čerialės miestelyje turėjome galimybę pasikalbėti su jau minėtu profesoriumi Franco Gallea, kuris mums paaiškino Ligūrijos dialektų skirtybes, jų atsiradimo priežastis bei pasiūlė gausų literatūros sąrašą ateities studijoms. Lankantis Genujoje profesorius Franco Bampi pristatė dialekto gaivinimu, krašto kultūros ir tradicijų puoselėjimu užsiimančios asociacijos A Cumpagna, kuriai jis pats vadovauja, veiklą. Tai – svarbiausia ir didžiausia tokio pobūdžio organizacija regione, turinti virš 800 narių. San Bartolomeo al Mare miestelyje pasikalbėjome su istoriku, Vakarų Ligūrijos studijų centro (Centro Studi Ponentini) prezidentu Giorgio Fedozzi. Ventimilijoje aplankėme pirmąją Ligūrijos regiono biblioteką (Biblioteca Civica Aprosiana), veikiančią nuo XVII a. vidurio, o Bordigeroje – pirmąjį Vakarų Ligūrijos muziejų (Museo-biblioteca „Clarence Bicknell“). Be to, buvome maloniai sutikti Ligūrijos studijų institute (Istituto Internazionale di Studi Liguri), kuriame šią vasarą, vadovaujami archeologų dr. Danielos Gandolfi ir dr. Lorenzo Ansaldo, Erasmus praktiką atliko VU Filologijos fakulteto studentai Gabija Radžiūtė ir Andrej Tacjak.

Keliaudami sėmėmės ir istorinių žinių. Pradėjome nuo paleolito ir pirmųjų šių žemių gyventojų, apie kuriuos išgirdome priešistoriniame muziejuje Museo preistorico dei Balzi Rossi. Tęsėme apžiūrėdami mūsų eros pradžios archeologinius radinius, eksponuojamus Museo archeologico di Ventimiglia. Baigėme naujuosius ir naujausiuosius laikus liudijančiais rakandais Červo miestelyje (Museo Etnografico del Ponente Ligure).

Galų gale pažinome regiono kultūrą iš visai arti – sudalyvavome šv. Mato garbei rengiamoje šventėje San Bartolomeo al Mare miestelyje. Šventės, rengiamos jau 62-ą kartą, šūkis – „...kur tradicija susitinka su gera virtuve“. Prie pokalbių apie petankės varžybas ragavome tradicinių Ligūrijos patiekalų: quaglie alla brace (ant grotelių kepta putpelė), stoccafisso alla ligure („ligūriškai“ paruošta džiovinta menkė), polenta. Šios šventės metu miestelio bendruomenei pristatėme savo darbo rezultatus ir ateities idėjas.

Pagrindiniai ekspedicijos tikslai pasiekti. Girdėdami pašnekovus kalbant ne standartine italų kalba, o dialektu – tuo, kurio klausydami jie užaugo, – pažinome juos iš arčiau, kartu parodėme, kad dialektas – unikalus ir svarbus kultūros bruožas, kurį būtina saugoti. Klausydamiesi profesorių ir lankydami muziejus sukaupėme teorinių bei istorinių žinių. Kalbindami vietinius Ligūrijos gyventojus ir drauge dalyvaudami veiklose patys prisilietėme prie regiono kultūros. Visa tai turi didelę išliekamąją vertę – mes ne tik sukaupėme žinių tolesniems tyrimams ir studijoms, bet ir parodėme žmonėms, kad mums rūpi jie, jų tradicijos ir istorija. Džiaugiamės, kad ši dialektologinės ekspedicijos idėja jau tapo tradicija ir neatsiejama šv. Mato šventės dalimi.

Susitikimas su Associazione San Matteo draugais San Bartolomeo al Mare © V. Kardelio nuotrauka

2019 m. spalio 17–18 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyks svarbiausias mokslinis renginys, skirtas Jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui, senajai Jėzaus Draugijos istorijai ir jos refleksijai šiais laikais – konferencija „Jėzuitai Lietuvoje: tarp kasdienybės ir amžinybės“. Pranešimuose bus aptarti įdomūs ir dažnai negirdėti jėzuitų istorijos puslapiai, įvairūs šaltiniai, švietimo veikla ir iškalbos mokymas, kasdienis gyvenimas, jėzuitų misijos Lietuvoje refleksija šiais laikais.

Konferencijos organizacinis komitetas: Ona Dilytė-Čiurinskienė (LLTI), Mintautas Čiurinskas (LLTI), Živilė Nedzinskaitė (LLTI), Liudas Jovaiša (VU).

Detalią konferencijos programą rasite >

2019 m. spalio 4 dieną Anglų ir kitos užsienio kalbos programos studentai dalyvavo JAV ambasados organizuotame susitikime su žymia JAV žurnaliste, visuomenės veikėja Ann Cooper. 

Niujorko Kolumbijos žurnalistikos  mokyklos  (Columbia Journalism School) profesorė, turinti daugiau kaip 25 metų patirtį radijo ir spaudos srityje, buvo pirmoji JAV „National Public Radio“ biuro vadovė Maskvoje, rengusi laidas paskutiniais Sovietų Sąjungos žlugimo metais. Ann Cooper radijo reportažai buvo susiję ir su svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio įvykiais 1987–1991 metais, įskaitant kruvinus Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Vizito Lietuvoje metu Ann Cooper davė ne vieną interviu radijui ir spaudai, susitiko su eile žurnalistų ir pilietinės visuomenės lyderių, skaitė paskaitas žiniasklaidos dezinformacijos temomis, susitiko ir su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais.

Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antrakursiai turėjo retą progą pabendrauti su tiesiogiai Lietuvos įvykius stebėjusia ir reportažus JAV radijo klausytojams rengusia žurnaliste. Bendrų diskusijų metu studentai pasidalijo savo įžvalgomis apie įvykius, kurių liudininkais buvo jų artimieji, sužinojo apie tuometinių techninių galimybių ribotumą, iššūkius užsienio žurnalistų darbe, ruošiant reportažus iš Sovietų Sąjungos. Neliko neaptarta ir dezinformacijos sklaida, „trolių fabrikų” veikla, žurnalistinės anglų kalbos ypatumai, būtinybė skirti melą nuo tiesos.

Nuo šio rugsėjo Vilniaus universitete už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus statusas suteiktas dar trims akademinės bendruomenės nariams: Vladislav Fomin (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

Didžiuojamės mokslininkais ir jų pasiekimais, o taip pat džiaugiamės, galėdami vėl pakviesti į šių profesorių viešas inauguracines paskaitas:  

• spalio 21 d. 16.00 val. – prof. Vladislav Fomin paskaita „Nepagaunama paradigma: 22 metai vejantis technologijų pokyčius“ (VU Kauno fakultetas, prof. V. Gronsko aud., Muitinės g. 12, Kaunas).
• spalio 24 d. 17.00 val. – prof. Gedimino Juzeliūno paskaita „Žemų temperatūrų pasaulis“ (VU Fizikos fakultetas, Didžioji fizikos auditorija, Saulėtekio al. 9, III r., Vilnius);
• spalio 29 d. 17.00 val. – vyriaus. m. d. Česlovo Venclovo paskaita „Baltymai, evoliucija ir kompiuteriai“ (VU Gyvybės mokslų centras, R101 aud., Saulėtekio al. 7, Vilnius).

Daugiau informacijos Vilniaus universiteto Facebook paskyroje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. spalio 18 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11.00 val., posėdžio trukmė 90 min.

Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos skyrimas.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
3. Fakulteto Strategijos tvirtinimas (pristato dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
4. Leidinių tvirtinimas spaudai:
   • Audronės Kučinskienės parengta knyga „Markas Tulijus Ciceronas. Kalbos prieš Verį“ (vertimas ir moksliniai komentarai) (doc. dr. Audronė Kučinskienė, 5 min.).
5. Dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos atnaujinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 10 min.).
6. Fakulteto doktorantūros aptarimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
7. Dėl Mokslo kolegijos papildymo (prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

Kviečiame į tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodą VU Bibliotekos Direkcijos koridoriuje. „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ – tai jau penktus metus vykstantis tarptautinis projektas, kurį inicijavo VU Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė. Ką tik pasirodė penktoji patarlių rinktinė „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Litauisk-norske ordtak. En lærer så lenge en lever“ (išleido VšĮ „Pamėginčius). Leidinį į savo fondo rinkinius jau įtraukė Norvegijos daugiakalbė nacionalinė biblioteka.

Knygą sudaro lietuvių ir norvegų patarlės, kurių kiekvienos reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. Knygą iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Norvegijos. Lietuviškas patarles piešė vaikai iš Rokiškio rajono Obelių vaikų globos namų, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų, Dusetų meno mokyklos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, o jų norvegiškus atitikmenis iliustravo mokiniai iš Stokksund ir Rotvoll mokyklų Norvegijoje. 

Šiais metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką. Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė. Projektu siekiama skatinti vaikus vaizdingai kalbėti gimtąja kalba ir tuo pačiu mokytis svetimos kalbos per kūrybinę išraišką. Šis projektas – puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei socialinies įtraukties pavyzdys.

Paroda veiks spalio 14 d. – lapkričio 8 d.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Senato salėje (VU Centriniai rūmai) vyks DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba) Informacijos centro Rygoje ir Vokiečių filologijos katedros organizuojamas informacinis renginys apie studijų ir stipendijų galimybes Vokietijoje studentams, tyrėjams, mokslininkams. Renginyje anglų ir vokiečių kalbomis gausite informacijos apie studijas, gyvenimą Vokietijoje ir studijų finansavimo galimybes šioje šalyje, galėsite pateikti klausimus DAAD atstovams.

Daugiau informacijos: www.daad.lt