Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.

Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje > 

Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu: 

• „Apie bendras rusų literatūros klasikos vertimo į lietuvių kalbą tendencijas“, Literatūra, 2017, 59 (2), 7-24.

• „Достоевский в Литве (конец ХХ - начало ХХI в.)“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 143-155.

• „Библиография работ о творчестве Ф.М. Достоевского в Литве“. Достоевский. Материалы и исследования. Санкт-Петербург: Нестор-История 2013, т. 2013, 577-582. 

Doc. dr. Dagnė Beržaitė

Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov

Šių metų lapkričio 11 d. įvyko Tarybos rinkimai.

Toliau pateikiamas naujai išrinktų narių sąrašas pagal kategorijas:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

• Prof. dr. Axel Holvoet (BKKI)
• Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)
• Prof. dr. Jurgis Pakerys (BKKI)
• Prof. dr. Meilutė Ramonienė (TKI)
• Prof. dr. Brigita Speičytė (LKVTI)
• Prof. dr. Paulius V. Subačius (LKVTI)
• Prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:

• Doc. dr. Dagnė Beržaitė (BKKI)
• Doc. dr Loreta Chodzkienė (UKI)
• Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (TKI)
• Doc. dr. Audronė Kučinskienė (ARKSI)
• Doc. dr. Jūratė Levina (LKVTI)
• Doc. dr. Erika Sausverde (BKKI)
• Doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

• Mokslo darb. dr. Vilius Bartninkas (ARKSI)
• Asist. dr. Eglė Gudavičienė (TKI)
• Asist. dr. Jelena Kirejeva (UKI)
• Asist. dr. Aistė Kučinskienė (LKVTI)
• Asist. dr. Audronė Šolienė (ARKSI)

Lapkričio 11–13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Colloquium Balticum XVIII Vilnense, skirtoje pirmajam lietuviškam Jeronimo Ralio Homero Odisėjos vertimui, pagrindinį pranešimą skaitys King‘s College London profesorė Edith Hall. Šioje paskaitoje bus trumpai apžvelgiami skirtingi kultūriniai požiūriai į Hefaisto nukaltą skydą Achilui, aprašytą XVIII-oje Iliados giesmėje, kuris jau Antikoje sulaukė įvairių interpretacijų ir nuo to laiko sukiršino ir sužavėjo epo skaitytojus. Profesorės Hall paskaitoje bus pateikiama Achilo skydo interpretacija, pritaikyta naujai mūsų laikmečio apokaliptinei nuotaikai, kurią formuoja tokie globalūs fenomenai kaip pandemija, klimato kaita, didėjantis socialinis ekonominis atotrūkis, demokratijos ir žmogaus teisių erozija bei politinė korupcija.

Antikos mokslininkas Dzenodotas manė, kad skydas taip nepritinka likusiai Iliadai, kad jį visiškai pašalino. Kiti manė, kad jis reprezentuoja Atikos regiono istoriją arba ikisokratinių kosminių meilės ir vaido jėgų alegoriją, Antikos valdovai naudojo skydą kaip galios emblemą. Vėlesni Renesanso mąstytojai skydą pasitelkė estetiniams apmąstymams apie teksto ir paveikslo skirtumus. Šis susidomėjimas pasireiškė daugybe bandymų nutapyti arba nupiešti skydo rekonstrukcijas, o nuo Šaltojo karo pradžios Achilo skydo interpretacijose ėmė dominuoti priešprieša tarp karo ir taikos. 

Tačiau baimę dėl stambaus masto tarptautinio karinio konflikto pastaraisiais dešimtmečiais ėmė keisti nerimas, kad industrinis, kapitalistinis, patriarchalinis gyvenimo būdas yra visiškai netvarus, ir kad homo sapiens yra ties katastrofos, jei ne išnykimo, slenksčiu. Kiekviena epocha į klasikinę literatūrą visada žvelgdavo iš taško, kuris atliepdavo jos pačios rūpesčius, tad profesorė Hall, besiremdama Achilo skydo svarba ekologo Aldo Leopold‘o darbuose, pasiūlys naują šio fiktyvaus artefakto interpretaciją.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba lapkričio 11 d. 10.45 val. V. Krėvės aud., VU Filologijos fakultete. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie prisijungimą ir konferenciją renginio Facebook nuorodoje >

Edith Hall yra King‘s College London Klasikinių mokslų katedros profesorė. Ji specializuojasi senovės graikų literatūroje, tyrinėja įvairius senovės graikų ir romėnų istorijos, visuomenės ir minties aspektus. Edith Hall yra pasaulinio masto etniškumo, socialinės klasės ir lyties studijų antikiniuose šaltiniuose, antikinio teatro studijų ir antikos idėjų recepcijos pasaulio kultūroje nuo Renesanso laikotarpio lyderė. Edith Hall dirbo Kembridžo, Oksfordo, Deramo, Redingo universitetuose ir Karališkajame Holovėjaus koledže. Profesorė yra išleidusi 30 knygų, dažnai pasisako radijo ir televizijos laidose, konsultuoja teatro profesionalus, skaito paskaitas visame pasaulyje ir leidžia straipsnius akademiniuose bei populiariuosiuose žurnaluose.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2020 m. 

Parsisiųsti sąrašą >

Skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašą galima rasti Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltyje >

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Eglė Žurauskaitė gins disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2014–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. habil. dr. Eleonora Lassan (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Danguolė Satkauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams baigėsi trejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos“ (Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316). Šiuo projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Nors sukurta medžiaga pirmiausia skirta mokiniams ir jų mokytojams, kviečiame visus kolegas apsilankyti projekto svetainėje ir paieškoti sau ar studentams naudingos mokymo(si) medžiagos: http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/ 

Lapkričio 11-14 dienomis kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus lapų festivalyje. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė yra viena festivalio organizatorių, o festivalio metu pasaulinio garso rašytojas/us kalbins Filologijos fakulteto darbuotojos prof. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksejūnienė, doc. dr. Eglė Kačkutė ir dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Programa >

Filologijos fakultete prasidėjo dar vienas naujas edukacinis projektas - Praktisches und methodisches Handbuch für Deutsch-Unterricht Online (DUO)

Projekto Nr. 020-1-SK01-KA226-SCH-094410

Universiteto dalies projekto vadovė: doc. dr. Virginija Masiulionytė

Projekto trukmė: 2021-03-01–2023-02-28

Projekto biudžetas: 24 956,00 EUR (VU)

Finansavimas: Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos „KA226 - Partnerships for Digital Education Readiness (School education)“ lėšomis.

Projekto partneriai: Vilniaus universitetas, Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerzita Jana Evangelity Purkyně v Ústí nad Labem (Čekija), Gymnázium Janka Matúšku v Galante (Slovakija), Gymnázium Jána Hollého (Trnava, Slovakija), Gymnázium a střední odborná škola Mikulov (Čekija), Gymnázium a Střední odborná škola Dr. Václava Šmejkala (Ústí nad Labem, Čekija), Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija.

Projekto tyrėjos VU: doc. dr. Virginija Masiulionytė (Filologijos fakultetas), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Filologijos fakultetas), doc. dr. Aina Būdvytytė (Šiaulių akademija), projekto administratorė: Aida Jungaitytė (Filologijos fakultetas).

Šio projekto, kuriame dalyvauja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros ir Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslininkės, tikslas yra  atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) vadovą, kuriame, pagrindžiant metodiškai ir iliustruojant praktiniai pavyzdžiais, bus pristatyti įvairūs skaitmeniniai įrankiai ir jų panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Projektas taip pat apima mokymo veiklas, skirtas mokytojų ir dėstytojų skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir mokytojų, dalyvaujančių įgyvendinant projekto rezultatus, metodinei ir techninei kompetencijai ugdyti. Visas vadovas bei sukurtų užduočių ir veiklų pavyzdžiai bus laisvai prieinami internete.