2022 m. lapkričio 7-11 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute vyks trys Erasmus projekto THINK4JOBS renginiai. THINK4JOBS projekto tikslas yra stiprinti universitetų ir verslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant efektyvių studentų kritinio mąstymo (KT) ugdymo formų.

2022 m. lapkričio 7-11 d. vyks Think4Jobs projekto mokymai (LTTA).

THINK4JOBS projektas vienija tarpdisciplininę mokslininkų iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos komandą, atstovaujančią aukštojo mokslo institucijas (AMI)  ir darbo rinkos organizacijas (DRO). Projekto partneriai pristatys projekto rezultatus apie kritinio mąstymo (KM) ugdymą įvairiose disciplinose ir glaudaus bendradarbiavimo tarp AMI ir DRO svarbą. Renginyje taip pat dalyvaus išoriniai KT ekspertai, kurie pasidalins savo tyrimų išvadomis apie įvairius KM aspektus. Kolegos iš Užsienio kalbų instituto: Liudmila Arcimavičienė, Ovidiu Ivancu, Simona Kontrimienė, Roma Kriaučiūnienė, Adam Mastandrea ir Svetozar Poštič skaitys pranešimus apie KM plėtros galimybes užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procese. LTTA programą rasite čia:

2022 m. lapkričio 10-11 dienomis THINK4JOBS vyks 3-iasis tarptautinis projekto partnerių iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos susitikimas, kurio metu  bus aptarti projekto rezultatai per 25 bendradarbiavimo mėnesius ir numatomi  tolesni sklaidos žingsniai.

2022 m. lapkričio 11 d. vyks Kritinio mąstymo forumas. Pagrindinė forumo pranešėja prof. dr. Daiva Penkauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pristatys nacionalinių KM tyrimų rezultatus aukštosiose mokyklose ir darbo rinkoje. Projekto THINK4JOBS partneriai dalinsis savo tarpdisciplininių tyrimų, susijusių su KM plėtra AMI ir DRO rezultatais.

Daugiau informacijos apie Think4jobs projektą >

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Lapkričio 17–18 d. kviečiame apsilankyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rengiamoje tarptautinėje konferencijoje Literary Canon Revision in Post-Communist Societies. Renginys vyks VU Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) aud.

Plenarinius pranešimus skaitys prof. Dalia Satkauskytė (LLTI) ir Jevgenij Dobrenko (Venecijos Ca’ Foscari universitetas). Konferencijoje taip pat dalyvaus literatūros kanono tyrėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos.

Konferencijos programa >

Pranešimų tezės >

Maloniai kviečiame lapkričio 10 d., 17 val., Vinco Krėvės aud., į Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečio minėjimą, kuriame dalyvaus Ispanijos karalystės ambasadorė Nieves Blanco Díaz, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, eilėraščius lietuvių ir ispanų kalbomis skaitys fakulteto dėstytojai, eilėraščių vertėjai. Sveikinimo žodį tars ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. 

Per minėjimą bus pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 22 eilėraščių: 11 lietuvių poetų su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Eilėraščius vertė Fakulteto dėstytojai Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė, María Sebastia, Carmen Caro, taip pat žymi ispanistė Birutė Cipljauskaitė, buvusi ispanų filologijos studentė Ieva Emilija Rozembergaitė, ir kiti.

Šių metų lapkričio 3-4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Prancūzų filologijos katedros rengiama tarptautinė konferencija Kalbos(ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba. Ji skirta dvikalbystės, daugiakalbystės, tarpkalbystės ir kitų kalbų įvairovės aspektų apmąstymui prancūzakalbėje literatūroje.

Daugiau informacijos čia >

Un colloque international intitulé Perspectives de langue(s) dans les littératures d’expression française se tiendra les 3-4 novembre à l'Université de Vilnius. Le colloque est consacré aux aspects du bilinguisme, du multilinguisme, du translinguisme et à d’autres aspects de la diversité linguistique dans la littérature d’expression française. Le colloque en question est organisé par le Département de philologie française.

Pour en savoir plus cliquez ici >

Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.