Sidebar

Bendros naujienos

Fakulteto tinklalaidė Kalba kalba grįžta!

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms.

Naujausioje laidoje kartu su Fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutuota apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t. 

Laidos galite klausytis:

Kalba22.jpg

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“.

Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

Spalio 11 d., antradienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“

Spalio 12 d., trečiadienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren

Visa kūrybinių dirbtuvių programa čia >

Plakat_KoDi-Workshop-1.jpg

cover_issue_2154_en_US_1.jpgDaugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Сергей Юрьевич Темчин

Интерполяции украинского списка начала XIX в. руськомовного перевода 1636 года чешского Луцидария (*Оломоуц, 1622)


Georgiy Molkov | Miliausha Sharikhina

Грамматические особенности московской редакции требника сер. XVII в. (на материале сопоставительного исследования «Требника» Никона 1658 г. и «Требника» Петра Могилы 1646 г.)


Мария Новак

“Не велел Ориген книг толковать”: комментарии и глоссы в восточнославянском переводе Церковных анналов Барония XVII века


Костянтин Юрійович Рахно

Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія


Елена Целунова

История бытования латинографичной рукописной Псалтири на церковнославянском языке из собрания А. С. Норова


Vuk Vukotić

О концепцији наречја и дијасистема у српској и хрватској дијалектологији и стандардологији


Januška Gostenčnik | Mojca Kumin Horvat

Šaukštas, peilis ir šakutė slovėnų kalbos tarmėse


Viktorija Ušinskienė

Pol. zielony a lit. žalias: prototypy i konotacje


Natalia Siudzińska | Ewelina Jankowska

Nabywanie umiejętności słowotwórczych przez dzieci w wieku od 3 do 6 lat (na przykładzie nomina agentis)

VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra ir LKI Bendrinės kalbos tyrimų centras kviečia dalyvauti 27-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „(Kalbos) variantiškumas, kaita, standartizavimas“. Konferencija vyks 2022 m. spalio 6–7 d.  Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5.

Maloniai prašome atsiversti konferencijos programą ir pasižymėti Jus sudominusius pranešimus >

Jei atvykti į auditoriją neturite galimybės, konferenciją kviečiame stebėti per ZOOM > 

Iki greito susitikimo! 

MicrosoftTeams-image_copy_copy_copy_copy_copy_copy_copy.png

Spalio 6 d., ketvirtadienį, 17.00 val. 122 aud. kviečiame į A. J. Greimo centro seminarą, kuriame doktorantė Izabelė Skikaitė skaitys pranešimą „Achilo sausgyslės ir kitos jungtys Olgos Tokarczuk romane Bėgūnai". 

Šiame pranešime mėginama pasipriešinti vyraujančiam Nobelio premijos laureatės O. Tokarczuk romano „Bėgūnai" fragmentiškumo aiškinimui. Vietoje akivaizdaus kelionių leitmotyvo, skirtingas istorijas siūloma sieti kūniškumo tema. Atliktas struktūrinis tyrimas atskleidė netikėtas romano fragmentus jungiančias gijas bei parodė, kad „Bėgūnai" funkcionuoja kaip savotiškas kūnas, egzistuojantis dėl jį sudarančių dalių sąveikos.

Mieste Kordobos (katrą ypatingai norim šiandien paminėti) gimė ne per seniausiai vertėja, kurios pagrindinis labas – meilė kalbai, literatūrai ir platus išprusimas, o būdo puošmenos – kuklumas ir darbštumas didžiausi. Eilėraščiai ir poemos, drama beigi proza, prie katrų mažne kasvakar palinksta, darbai ir darbeliai, paskaitos ir įvairios lektūros – visa tai suryja tris ketvirčius jos laiko ištekliaus. Likutis išeina ispanų ir lietuvių literatūrų garsinimui, kultūrinei veiklai – tai jau šventinis apdaras, o šiokiomis dienomis užsiima ji žodžių raizgynių, asonansų ir aliteracijų, frazeologijos minklių išpainiojimu, ir dargi, žinia, pačiu geriausiu, tad retai kada besiilsi – gal tik akims atsišviesti palieka sekmadieniai, kai į Lietuvos ir Ispanijos kampelius žaviausius akį paganyti prisieina. Turi ji daug užaugintų studentų ir studenčių, katrie jau patys vertimus krapštinėja, bet ispanistikos namų ir lauko darbuose ji – pagrindinė plušėja, gebanti ir nepaklusnų sakinį pabalnoti, ir su keisčiausių žodžių malūnais susikovusi pergalinga išeiti. 2008 Viešpaties metais prinoko pirmieji mūsų vertėjos darbo vaisiai – ir ne kokios rūgščios laukinės slyvutės, o sultingi ir širdžiai atgaivą teikiantys obuoliai, rūpestingomis sodininkės rankomis išpuoselėti. Sakoma esant ją vardu Carmen Caro, lyg dar ir Dugo (šiuo klausimu autoriai, rašantys apie ją, regis, nesutaria), bet mes turime tvirtą pagrindą tarti, kad Carmen Caro Dugo esti pilnas jos vardas, o kiekvieną, kas taip riteriškai su knygom apsieina, laikui atėjus privalu deramai apdainuoti:

 

Knygelės, kur A, B, C išmokstam čiauškėt,
Carmen rankose be vargų į ispanų kalbą išvirsta:
Čia „Anykščių šilelis“, tapęs gražiausia floresta,
O kalnai kelmuoti – vaizdžiausiais montes baldíos,
Čia ir pats Donelaitis, jo „Estaciones del año“,
Kur saulelė atkopdama despierta el universo.
Ak, išties! Kalba kita, bet giesmės sudėtos
Kad daugsyk gera dūšelėms mūs pasidaro.
Taip, darbeliai su vargeliais kasdien neaplenkia:
Žinom juk, kad būna pikta pasišiaušia metafora,
Ir nenaudėlė dėl niekų kvaršina galvą.
O vei! Ten jau pūpso aliteracijų krūmai,
Kartais sintaksė užvis nenor pasiduoti,
Ir bėginėt iš akių, būna, imas eilutės,
Vienuolikaskiemenės arba negi trumpesnės,
Ar kad dargana su lytum pluk nugarą prausia,
Juk žinot, kaip yr, kad pulks bėdų pasidaro.
Bet ji nepabūgsta išgirdusi asindetoną,
Linksma, sveika ir drūta transliteruoja,
Visad skubinas vėl nusitverdama darbą,
Su darbais ir rūpesčiais vis klapsi kompiuteriu savo,
Nės be trūso Dievs mus išmaityt nežadėjo,
Štai ir dūsauna ji kad kiek vis nutvėrus žodyną!
Be ne tik Anykščių paukšteliai ispaniškai čypsėdami bruzda
Ir būras tūls jau ispaniškai moka parėkaut –
Žinom juk, kad dargi mums išversta prozos:
„Stiklo šalis“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“,
Jos plunksnos nūnai paragavo Granauskas, Aputis,
Ir krūvon susimetę ispaniškai ulba lietuvių poetai:
Maironis ir Binkis, ir Putinas, irgi dar Sruoga,
Neoromantikai, o taip pat ir Radauskas,
Bežemius, žemininkus su pasimėgimu skaitom,
O kur dar naujieji poetai, tie irgi
ispaniškai linksmi šokinėdami spardos.

 

Tad jūs, viežlybi vertėjai, jūs, gaspadoriai,
Žinokit, kad Carmen yra šitiek padarius,
Kad ispanistika mūsų padangėj – ir jos darbo vaisius.
Tingėdami vis ir snausdami sviete netinkam,
Todėl Carmen, kiek tikt įmano, sėklas sėja!
Sėja lietuvių kanoną, klasikus su didele sauja;
Sėja ir šiuolaikinius, ir pridabot nepamiršta,
Ir greit prie kitų darbų jai jau pareigos šūkters.
Sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.

 

Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim!
O Dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję
Vėl visi padirbtum naujų publikacijų pluoštą
Irgi sulauktum knygelių bei viežlybai pasidžiaugtum.
Kožnas ir kiekvienas lai garbina Šv. Jeronimą,
Kad vertėjai dyvus linksmus lakštingalų čiauškėt nepaliautų.

 

Laudaciją rašė Aistė Kučinskienė ir Dovilė Kuzminskaitė

Carmen.jpg


Rugsėjo 30 d., Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje Fakulteto mokslininkei doc. dr. Carmen Caro Dugo buvo įteikta šv. Jeronimo premija. C. C. Dugo šv. Jeronimo premija įvertinta už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą. Džiaugiamės ir sveikiname!

C. C. Dugo 1986 m. Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, 1987 m. Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1992 m. Trejybės kolegijoje Dubline apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. 1998–1999 m. studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje. Nuo 2000 m. dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra jo Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. Domisi lietuvių ir ispanų kalbų gretinamąja gramatika, meniniu vertimu, vertimo teorija ir praktika.

Svarbiausi C. C. Dugo prozos ir poezijos vertimai į ispanų kalbą: Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, XX a. lietuvių poezijos antologija „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta). Tai fundamentalūs lietuvių literatūros kūriniai, bet fundamentalūs ir jų ispaniškieji tekstai – kokybiško, kruopštaus ir sklandaus vertimo darbo pavyzdžiai. Vertėja geba versti labai įvairios stilistikos tekstus, vertimo kalba tiksliai perteikti įvairių žanrų ir registrų kalbos subtilybes, rasti tinkamą ispanų kalbos raišką senajai ir specifinei lietuvių kalbos leksikai. Ritmingi, skambūs aprašymai K. Donelaičio ir A. Baranausko poemų vertimuose perteikti ne mažiau melodingai nei originalo tekstuose, puikiai išlaikant tekstų stilistinę vienovę. Tą patį galima pasakyti ir apie C. C. Dugo sudarytą ir išverstą XX a. lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“, aprėpiančią eilėraščius nuo Maironio iki Sigito Parulskio: vertėja ispanų kalba nepriekaištingai perteikia itin įvairių poetų ir poečių, stilių ir poetinių formų tekstus.

C. C. Dugo vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jais ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek su šiuolaikinių rašytojų kūryba.

Premiją už užsienio literatūros vertimą į lietuvių kalbą šiemet gavo Danutė Sirijos Giraitė. Vertinimo komisiją sudarė Irena Aleksaitė, Alfonso Rascon Caballero, Birutė Jonuškaitė, Rūta Lazauskaitė, Markusas Roduneris.

Dovilė.jpg

Fotografė: © Gintarė Grigėnaitė / LRKM

Sveikiname dr. Astą Laugalienę, užtikrintai apgynusią disertaciją „Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking“ (mokslinis vadovas prof. Axel Holvoet). Tai pirmoji Lietuvoje disertacija iš finougristikos. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Šie metai Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedrai ypatingi – minima 25-erių metų sukaktis. Jubiliejui pažymėti buvo skirta ir rugsėjo 22–24 d. Fakultete vykusi tarptautinė konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, kvietusi apmąstyti vertimą, jo vietą, vaidmenį ir įtaką, sparčiai kintančiame plačiame socialiniame, daugiakultūriame komunikaciniame kontekste. 

 

P1235508.jpg

 

Konferencijos atidaryme – sveikinimai Vertimo studijų katedrai

 

Per konferencijos atidarymą susirinkusius svečius iš Lietuvos bei svečių šalių sveikino katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė bei Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas. 

Prof. Maskaliūnienė dėkojo visiems buvusiems ir esamiems Vertimo studijų katedros darbuotojams, per tiek metų prisidėjusiems prie katedros gyvavimo ir istorijos rašymo. Apie katedros veiklą šiltai atsiliepė ir buvęs Filologijos fakulteto dekanas Kęstutis Urba, vadovavęs Fakultetui tuomet, kai buvo įkurta katedra, – jis teigė, kad „Vertimo studijų katedra yra paskutinis mano kūdikis, tačiau iš visų auga sveikiausias“.

 

P1235335.jpg

 

Anot prof. Maskaliūnienės, ketvirtis amžiaus galbūt nėra didelis laiko tarpsnis, bet svarbu pabrėžti, kad katedra vystėsi ir vystosi itin dinamiškais, iššūkių pilnais laikais. Atgavus Nepriklausomybę vertimų ir profesionalių vertėjų trūkumas tapo akivaizdus, o įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė dar platesni tarptautinio bendradarbiavimo horizontai. Nuo to laiko Vertimo studijų katedra nuosekliai dirba stengdamasi užpildyti šį lauką. Įkurtos bakalauro ir magistro studijos augina profesionalius, išsilavinusius naujus vertėjus; jos nuolat tobulinamos atliepiant naujausius poreikius. Nenuostabu, kad Vertimo studijų katedros magistrantūros programa yra įtraukta į „European Master’s in Translation“ tinklą, kuriam priklauso geriausios Europoje vertimo magistrantūros programos. 

Prorektorius Vasiliauskas, kalbėdamas apie katedros reikšmę, priminė apie daugiakultūrę Vilniaus istoriją, kurią liudija ir pirmieji Gedimino laiškai, ir iki šiol mieste skambančios įvairiausių tautų kalbos. Tokiame įvairialypiame kultūriniame lauke Vertimo studijų katedra yra tarsi bastionas, jungiantis Lietuvą su pasauliu. Fakulteto dekanė Šeškauskienė taip pat pabrėžė Vertimo studijų tarpdisclipiniškumą bei sveikino vis augančią vertėjų bendruomenę.

 

Paminėti jubiliejui atidaryta paroda

 

Pirmą konferencijos dieną svečiai buvo pakviesti apsilankyti ir jubiliejų pažymėti skirtoje parodoje „Vertimo studijų katedrai 25-eri: mūsų tyrimai ir vertimai“. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje atidaryta paroda pristato katedros dėstytojų bei absolventų nuveiktus darbus.

 

P1235555.jpg

 

„Paroda ypatinga tuo, kad didžioji dalis darbų – grožinės ir humanitarinės literatūros vertimai iš įvairių kalbų (anglų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų, taip pat vertimai iš lietuvių kalbos į anglų kalbą). Jų tiek daug, kad parodoje sutalpinome tik nedidelę dalį išverstų knygų, kuriomis galime didžiuotis kaip savo darbo vaisiais, nes būtent mūsų dėstytojų ir jų parengtų vertėjų išverstos knygos išsiskiria ir verčiamais autoriais, ir vertimo kokybe. Žinoma, parodoje galite pamatyti ir katedros kolegų originalius, įvairią vertimo tyrimų tematiką atspindinčius kūrinius, vadovėlius, žodynus. Leidžiame vienintelį Baltijos šalyse specializuotą žurnalą „Vertimo studijos/ Studies in Translation“. Gaila, kad negalime parodyti, kiek daug išvertėme įvairiausių dokumentų, Europos Sąjungos teisės tekstų, sutarčių ir t. t. Bet manau, kad besidomintieji gali susidaryti neblogą vaizdą apie tai, ką nuveikėme ir kuo išsiskiria studijos Vertimo studijų katedroje,“ – pasakojo Vertimo studijų katedros vedėja Maskaliūnienė.

Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) iki spalio 15 d.

 

Konferencijoje – aktualūs užsienio mokslininkų pranešimai

 

Intensyvi trijų dienų konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ subūrė mokslininkus ne tik iš Lietuvos bei Europos universitetų, bet ir Singapūro, JAV, Indijos, Kosta Rikos, Turkijos, Malaizijos, Kanados bei kitų pasaulio šalių. Nemažai mokslininkų atstovavo ir Ukrainos universitetams. Pagrindinius pranešimus skaitė: Jorge Díaz-Cintas (Londono universiteto koledžas), Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas), Joss Moorkens (Dublino miesto universitetas), Sharon O’Brien (Dublino miesto universitetas) ir Elisabet Tiselius (Stokholmo universitetas). 

Prof. Maskaliūnienė teigia, kad „būtent praplėstu horizontu ši konferencija labai svarbi ir Lietuvai, nes leidžia įtraukti į akademinių tyrimų lauką ir mums mažiau žinomas kultūras, aktualizuoti klausimus, kurie, nors ir skleidžiasi iš kitos kultūrinės perspektyvos, išryškina bendras vertėjams bei vertimo tyrėjams kylančias problemas. Labai akivaizdžiai pasimatė ir bendri tyrimų kontūrai (pvz., galėjome aptarti pokomunistinių šalių cenzūros patirtį, jos panašumus ir skirtumus), išryškėjo bendras vertimo istorijos laukas. Buvo paliestos ir pačios naujausios, seniau Lietuvoje mažiau tirtos problemos: vertimo krizių situacijose, karo ir konfliktų kontekste, vertimo ir propagandos santykis“.

 

P1235353_copy.jpg

 

Susirinkusi mokslininkų bendruomenė buvo kviečiama diskutuoti apie vertimo, ideologijos ir etikos santykį, vertimo cenzūros apraiškas, kurias pastaraisiais metais pagal LMT finansuojamą projektą tiria katedros mokslininkų grupė. Anot katedros vedėjos, šiandien tai ypač aktualios temos, nes vertimas nevyksta vakuume, jo poreikis atsiranda prisodrintame ideologijų, kultūrų ir pozicijų lauke, todėl ir pats vertimo procesas, ir jo produktas bei vertimo situacijos dalyviai yra šio lauko veikiami ir patys jį veikia. Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, sparti komunikacinių technologijų plėtra, medijų skvarba į seniau tik vienos šalies interesams priklausiusias sritis bei visuotinis informacijos ir jos aptarimo poreikis išryškino vertimo patikimumo bei pasitikėjimo vertimu, o sykiu ir vertimo technologijų bei vertėjų atsakomybės klausimus. Šie pokyčiai atitinkamai veikė vertimo tyrimų lauką, todėl konferencijoje aptariamų problemų spektras ypač platus.

Konferencijos programoje – ir vertėjų bendruomenei skirtas tarptautinis Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato programos „Verčiame Europai“ seminaras „Etika mašininio vertimo laikais“. Seminaro tema – etika – leido iš naujo permąstyti vertimo etikos klausimą: vertimo santykį su originalu, reikalavimą vertėjams likti nešališkiems, kultūrnės empatijos būtinybę, atsakomybės klausimą naudojantis technologijomis, vertėjų rengimo ir pasirengimo versti emociškai ir vertybiškai sudėtingomis sąlygomis poreikį. 

 

P1235374_copy.jpg