2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai. 

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 66/91 (72,53 proc.)
Prof. dr. Viktoras Masevičius – 54 (81,81 proc.)
Prof. dr. Darijus Veteikis – 55 (83,33 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 1 biuletenis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 52/60 (86,66 proc.)
Prof. dr. Greta Drūteikienė – 51 (98,08 proc.)
Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius – 50 (96,15 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 139/219 (64,47 proc.)
Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė – 99 (71,22 proc.)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 82 (58,99 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus – 58 (41,72 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 6 biuleteniai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 92/134 (68,65 proc.)
Prof. dr. Evaldas Kazlauskas – 47 (51,08 proc.)
Doc. dr. Antanas Kairys – 61 (66,30 proc.)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 60 (65,21 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Fizikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 132/185 (71,35 proc.)
Prof. dr. Darius Abramavičius – 87 (65,90 proc.)
Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas – 80 (60,60 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Gediminas Gaigalas – 52 (39,39 proc.)
Prof. dr. Robertas Grigalaitis– 85 (64,39 proc.)
Prof. dr. Aidas Matijošius– 112 (84,84 proc.)
Doc. dr. Mindaugas Mačernis– 40 (30,30 proc.)
Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Gyvybės mokslų centro atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 155/203 (76,35 proc.)
Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė– 55 (35,48 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Saulius Klimašauskas – 75 (48,38 proc.)
Prof. dr. Eglė Lastauskienė– 107 (69,03 proc.)
Prof. dr. Saulius Serva – 57 (36,77 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Saulius Gražulis – 63 (40,65 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Julija Razumienė – 52 (33,55 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Mindaugas Zaremba – 79 (50,97 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Daiva Baltriukienė – 96 (61,94 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 40/49 (81,63 proc.)
Prof. dr. Jurgita Verbickienė – 15 (37,50 proc.)
Doc. dr. Justina Poškienė – 29 (72,50 proc.)
Doc. dr. Nerijus Šepetys – 22 (55,00 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

Kauno fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 42/58 (72,41 proc.)
Prof. dr. Virginija Jurėnienė – 40 (95,24 proc.)
Doc. dr. Ilona Kiaušienė – 41 (97,62 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Komunikacijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 34/48 (70,83 proc.)
Doc. dr. Renata Matkevičienė – 26 (76,47 proc.)
Doc. dr. Andrius Šuminas – 18 (52,94 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 5 biuleteniai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 85/135 (62,96 proc.)
Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis 67 (78,82 proc.)
Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda 34 (40,00 proc.)
Prof. dr. Julius Žilinskas 58 (68,24 proc.)
Doc. dr. Martynas Manstavičius 65 (76,47 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 88/324 (27,16 proc.)
Prof. dr. Eugenijus Gefenas 73 (82,95 proc.)
Prof. dr. Saulius Ročka 74 (84,09 proc.)
Prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė 79 (89,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Šiaulių akademija

Dalyvavo rinkėjų: 57/78 (73,07 proc.)
Prof. dr. Remigijus Bubnys –
Prof. dr. Renata Macaitienė – 
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Rezultatai bus skelbiami CRK pateikus balsavimo biuletenius

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 24/35 (68,57 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė – 21 (87,50 proc.)
Doc. dr. Deividas Šlekys – 21 (87,50 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Teisės fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 31/59 (52,54 proc.)
Prof. dr. Ramūnas Birštonas– 29 (93,55 proc.)
Prof. dr. Jonas Prapiestis – 30 (96,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)
Prof. dr. Tadas Gudaitis – 5 (62,50 proc.)
Doc. dr. Ieva Bužienė – 3 (37,50 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Visus – mokinius, studentus ir kitus – kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Atvirosios lingvistikos olimpiados 2022 metų pavasario ture!

Tai – galvosūkiai, parengti pagal Tarptautinėje lingvistikos olimpiadoje įprastą žanrą. 

! Lingvistikos žinios bei kalbų mokėjimas (išskyrus lietuvių ir anglų) nėra būtinas išspręsti užduotims.

Olimpiada baigsis gegužės 31 dieną – 10 geriausiai pasirodžiusių dalyvių bus apdovanoti prizais. 

Nuoroda į užduotis ir daugiau informacijos >

KURSAI VYKS VU FILOLOGIJOS FAKULTETE

Vilniaus universitetas kviečia Ukrainos piliečius, pasitraukusius iš Ukrainos į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, teikti paraiškas intensyviems lietuvių kalbos ir kultūros kursams.

Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.

Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir  totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).

Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei  už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.

Doc. dr. Galina Miškinienė

Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir  turkų kalbą studijuojanti studentė

MotherNet Vilniaus universiteto komanda gegužės 19 d. 17:30 val. kviečia į renginį „Motinystės mitai: kitokia motinystė“, kurio metu vyks Giedrės Beinoriūtės filmo „Kvėpavimas į marmurą“ peržiūra kino centre „Pasaka“. Filmas astkleidžia vidurinės klasės trijų asmenų šeimos, kurią pakeičia drovaus šešerių metų berniuko įvaikinimas, istoriją. Filmas yra Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo novelės adaptacija. Po seanso vyksianti diskusija bus verčiama į anglų/ lietuvių kalbas. Registracija į renginį >

Diskusijos dalyviai:

• Giedrė Beinoriūtė – filmo „Kvėpavimas į marmurą“ režisierė
• Lina Buividavičiūtė – poetė ir literatūros kritikė
• Lijana Gvaldaitė – mokslininkė ir socialinio darbo dėstytoja (Vilniaus universitetas), kurios akademiniai interesai apima įvairius įvaikinimo ir vaiko gerovės klausimus.
• Laura Sintija Černiauskaitė – rašytoja, novelės „Kvėpavimas į marmurą“ autorė
• Eglė Kačkutė – motinystės, literatūros ir kultūros tyrėja (Vilniaus universitetas)

Diskusiją moderuos tyrėja ir literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus universitetas)

Renginio programa:

• 17:30-19:30 - Filmo peržiūra
• 19:30 - 19:45 Pertrauka, užkandžiai
• 19:45 - 21:00 Diskusija, vaišės

Facebook renginys >

Gegužės 16-19 dienomis kviečiame į paskaitas, kurias skaitys Meelis Friedenthal, kviestinis lektorius iš Tartu universiteto.

Paskaitos vyks 108 (Estų) auditorijoje, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5.

Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.

• Gegužės 16 d., pirmadienis, 19.00 val. – Viduramžiai Estijoje

• Gegužės 17 d., antradienis, 15.00 val. – Naujasis laikotarpis Estijoje

• Gegužės 18 d., trečiadienis, 19.00 val. – Tartu universitetas Apšvietos amžiuje

• Gegužės 19 d., ketvirtadienis, 13.00 val. – Šiuolaikinė literatūra Estijoje: rašytojo perspektyva

Meelis Friedenthal Tartu universitete parašė daktaro disertaciją apie XIII amžiaus filosofinį-teologinį traktatą apie žiūrėjimą ir matymą (regėjimą). Friedenthal dirbo teologijos ir istorijos fakulteto dėstytoju, o šiuo metu dirba intelektualinės istorijos docentu Tartu universitete.

Friedenthal užsitarnavo spekuliatyvaus fantastikos rašytojo reputaciją, pirmasis jo romanas „Aukso amžius“ pasakoja apie istorijos vaidmenį formuojant mūsų tapatybę. Antrasis jo romanas „Bitės“ yra istorinis. Jis vaizduoja XVII amžiaus pabaigą ir yra niūri vizija apie studento, atvykusio iš Leideno į Tartu, kelionę ir susitikimus. Romaną palankiai įvertino ir kritikai, ir skaitytojai; jis pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją ir buvo išverstas į keletą kalbų, tarp jų ir į lietuvių.

Trečiasis Friedenthal romanas „Angelų kalba“ (2016 m.) vyksta dviem lygiagrečiomis laiko juostomis, viena iš šių dienų, o kita – XVII a. Tartu. Jo centre – magiškas rankraštis ir Titivillus – rašymo ir spausdinimo klaidų demonas, atsirandantis skirtingose ​​knygose, laikus ir vietas.