VU fondo papildomą finansavimą laimėję jaunieji mokslininkai – dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir dr. Vytautas Klimavičius

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą, skirtą jauniesiems mokslininkams pritraukti, šiemet laimėjo VU Filologijos fakulteto kandidatė dr. Aistė Kiltinavičiūtė ir VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. Vytautas Klimavičius.

Talentingiems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams dvejiems metams išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo prie padalinių jau skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Prie VU Filologijos fakulteto jungiasi perspektyvi tyrėja iš Kembridžo universiteto

Dr. A. Kiltinavičiūtė bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas baigė Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, stažavosi Stanfordo universitete, JAV. 2022 m. jaunoji mokslininkė Kembridžo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jutiminis suvokimas Dantės sapnuose ir vizijose“.

Dr. A. Kiltinavičiūtė

VU Filologijos fakulteto sukurta mokslinė pozicija kontrastyvinių tyrimų srityje glaudžiai susijusi su vertimu ir tarpkultūrine komunikacija, kur jaunosios tyrėjos potencialas itin didelis. Italų, lotynų kalbų mokėjimas, lyginamosios literatūros, vertimo studijų teorijų išmanymas leido dr. A. Kiltinavičiūtei VU Filologijos fakultete pradėti sudėtingą projektą „Dantės vertimai ir jų recepcija XX ir XXI a. Lietuvoje“.

Jaunosios mokslininkės indėlis bus svarbus palaikant aukštą mokslo kokybę VU Filologijos fakultete, didinant humanitarinių mokslų tyrimų sklaidą pasaulyje, atvers galimybes jaunesniems tyrėjams dirbti kartu su tarptautinės patirties turinčiais mokslininkais.

Jaunasis fizikas Vokietijoje sukauptas branduolių magnetinio rezonanso žinias taikys VU Fizikos fakultete

VU Fizikos fakulteto kandidatas dr. V. Klimavičius trejus metus moksline veikla užsiėmė Darmštato technikos universitete, Vokietijoje. Jaunasis fizikas stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexanderio von Humboldto fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams.

Dr. V. Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos VU Fizikos fakultete. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija, šiuo metu viena iš perspektyviausių BMR hiperpoliarizacijos sričių.

Dr. V. Klimavičius

Dr. V. Klimavičius palaiko glaudžius ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o kartu ir VU tarptautinį konkurencingumą.

Augant VU neliečiamojo kapitalo fondui, augs ir mokslininkų finansavimas

Apie 3 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos jau kofinansavo 5 mokslininkus: 2020 m. dr. Guillermo Hausmannas-Guilas prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, 2021 m. dr. Thomas Peakas – prie VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai iš dalies finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos).

VU fondo direktorius viliasi, kad, nuosekliai didėjant tiek fondo neliečiamajam kapitalui, tiek iš jo uždirbamai investicijų grąžai, netolimoje ateityje bus galima finansuoti dar daugiau jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi ir taip stiprinti universiteto tarptautinį konkurencingumą.

Š. m. rugsėjo 22-24 d. VU Filologijos fakultete vyks Baltistikos katedros organizuojama tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjai.

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Konferencijos programa >

Konferencijos tezės > 

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 15.00 val. Zigmo Zinkevičiaus (92) aud. Asta Laugalienė gins disertaciją „Partityvumas suomių ir lietuvių kalbose: objekto žymėjimas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Jurgis Pakerys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
• prof. dr. Riho Grünthal (Helsinkio universitetas, Suomija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Andra Kalnača (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Birutė Spraunienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. habil. dr. Anne Tamm (Károli Gáspár reformatų bažnyčios universitetas, Vengrija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Penktadienio popietę komikas, „1K“ paramos fondo Ukrainai įkūrėjas Olegas Šurajevas Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete esančioje Rašytojų menėje Ukrainos vaikams dovanojo daugiau kaip 500 vaikiškų knygų iš geriausių Ukrainos leidyklų. Ši akcija – parama Ukrainos kultūrai ir investicija į ukrainiečių vaikų ateitį.

„Kalba yra ginklas ir karo Ukrainoje išteklis. Kaip deklaravo Rusija, yra „kultūrinis karas“, kuriame kalba nėra tiesiog įrankis, o rusiškos invazijos šiame regione dalis. Todėl vaikų knygos ukrainiečių kalba – svarbiausia kultūrinė investicija, kuri ateityje gali išgelbėti gyvybes. Kaip žinome, Ukrainoje labiausiai kenčia tie regionai, kuriuose didelė dalis gyventojų kalba rusų kalba, nes Rusija mano turinti teisę juos „ginti“. Kita problema yra ta, kad rusiškos leidyklos irgi yra gana politizuotos ir dažnai kultūrinė propaganda patenka net ir į vaikiškas rankas. Šia ir panašiomis akcijomis sieksime, kad Lietuvoje atsirastų daugiau knygų ukrainiečių kalba“, – pasakojo O. Šurajevas.

Rašytojų menėje apsilankiusi ukrainietė Maša, auginanti 21 ir 15 metų vaikus, sako, kad tiems, kas mėgsta skaityti ir myli knygas, ši akcija yra labai svarbi: „Mažesniems vaikams iki 6 metų dar galima rasti ukrainietiškų pasakų miesto ar mokyklos bibliotekose, bet vyresniems vaikams knygų ukrainiečių kalba gauti sunku. Dažniausiai skolinamės knygas vieni iš kitų. Vieną knygą pasiėmėme iš namų Ukrainoje, bet jau perskaitėme daug kartų. Dabar skaitysime šias.“

Organizatoriai kviečia elgtis tvariai ir perskaitytas knygas perduoti kitoms šeimoms arba, jei knyga labai patiko, pasilikti sau. Be to, tam tikras kiekis knygų bus perduotas į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų bibliotekas.

Vertimo studijų katedrai – 25-eri. Šiam jubiliejui skiriama rugsėjo 22-24 dienomis katedros organizuojama konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“. 

Plenarinius pranešimus skaitys Europos vertimo tyrimų žvaigždės iš Londono, Dublino, Stokholmo ir Ljubljanos universitetų, atvyksta daugybė pranešėjų iš įvairiausių šalių. Dalis pranešimų vyks nuotoliniu būdu. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Programa > 

Dar daugiau informacijos (pranešimų santraukas, informaciją apie pranešėjus) rasite konferencijos svetainėje >

Sveikiname Tomą Čenį sėkmingai apgynus disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Spalio 6-7 d. VU Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras ir Europos modernių kalbų centras (EMKC) organizuoja profesinio tobulėjimo seminarą pedagogams „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“.

Vieta: Universiteto g. 7, Vilnius, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, SP0 auditorija.

Lektoriai: EMKC ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija)

Seminaro kalba: anglų

Programa >

Seminaro dalyviai: Bendrojo ugdymo mokyklų komandos: gimtosios/užsienio kalbos mokytojai, nekalbinių dalykų mokytojai, ugdymo įstaigos administracijos darbuotojai.

Seminaro metu dalyviai gilins žinias apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, diskutuos apie visos mokyklos įsitraukimą, kuriant mokymosi aplinkas, susipažins su priemonėmis, kurios paskatina ir įgalina mokinius kalbų mokytis integruojamų dalykų dermėje bei atliks praktines užduotis pasirengimui savo mokyklos bendruomenėje kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Kviečiami prisijungti visi, besidomintys daugiakalbe ugdymo(si) aplinka ir tarpdalykine integracija.

Būtina registruotis iki spalio 3 d. >

Seminaras yra nemokamas. Dalyviai gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Pasiteiravimui rašykite dr. Eglei Petronienei adresu

Rugsėjo 27 d., antradienį, 15.00 val. Z. Zinkevičiaus (92) aud. Aleksandra Šalkinė gins disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2021 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Pavel Lavrinec – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Irina Belobrovceva (Talino universitetas, Estija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Liudmila Sproge (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Elina Vasiljeva (Daugpilio universitetas, Latvija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Julija Snežko (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje >