Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ordinus „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ paskyrė dviems Fakulteto tyrėjams:

• Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi su žvaigžde apdovanotas iškilus polonistas ir lituanistas, lenkų ir lietuvių kultūrinių ryšių tyrinėtojas, literatūros kritikas, pedagogas, vienas iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro įkūrėjų a. a. prof. Algis Kalėda (1952-2017). Profesoriui skirtą apdovanojimą atsiėmė žmona prof. Laima Kalėdienė.
• dr. Mindaugui Kvietkauskui įteiktas Kavalieriaus kryžius už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą, lenkų kultūros ir literatūros, ypač Czesławo Miłoszo ir Wisławos Szymborskos asmenybių ir kūrybos sklaidą.

Apdovanojimo teikimo iškilmės vyko 2019 m. sausio 22 dieną Pacų rūmuose Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasadoje, per susitikimą su kultūros ir mokslo pasaulio atstovais, rengiamą Lenkijos Respublikos ambasadorės Lietuvoje Urszulos Doroszewskos ir Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus, Lenkijos ambasados patarėjo Marcino Łapczyńskio. Apdovanojimus įteikė Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės pasekretorius Wojciech Kolarski.

Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda nusprendė skirti a.a. profesoriui Algiui Kalėdai valstybinį apdovanojimą „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius su žvaigžde“. Apdovanojimas skiriamas už ilgametį VU FLF Polonistikos centro puoselėjimą ir tarpkultūrinių Lietuvos–Lenkijos ryšių plėtojimą.

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ jubiliejinio tomo numeris „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 60 (2), skirtas rusų literatūrai (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. dr. Galina Michailova).

Naujame 192 puslapių (14,8 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras dešimt straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, 1808 m. Sankt Peterburge išspausdintos bibliografinės retenybės „Panelės M** Kr*** pasivaikščiojimas arba Vilniaus miesto apylinkės“ komentarus ir paties teksto vertimą į lietuvių kalbą, akademinę recenziją, tarptautinės konferencijos apžvalgą. Žurnalo straipsniuose apžvelgiami vėlyvieji Ivano Turgenevo romanai, Ivano Bunino ir Marijos Čechovos santykiai, pristatomas tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas Vladimiras Samojlo, analizuojama poetų Anos Achmatovos ir Jelenos Švarc poezija, Jurgio Baltrušaičio diplomatiniai laiškai bei eilėraščiai, Achmatovos kūrybos recepcija lietuvių egzodo literatūroje. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų kūrėjų – prozininko Jevgenijaus Vodolazkino, dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus Ivano Vyrypajevo, reperio Mirono Fiodorovo – kūrybai.

Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje >

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.

Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.

Daugiau apie leidinį >

BKKI Vokiečių filologijos katedros dėstytojo dr. Alexandro Mionskowskio straipsnis „‘Reformation an Haupt und Gliedern‘: Rudolf Borchardts revoltierende Kulturpoetik vor dem Hintergrund seiner Nietzsche-Rezeption“ paskelbtas „De Gruyter“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Nietzsche und die konservative Revolution“. Šis leidinys – tai antrasis serijos „Nietzsche-Lektüren“ tomas.

BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.

Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).

Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodyno“struktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.

• Daugiau informacijos apie žodyną >
  
• Daugiau informacijos apie gramatiką >

BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).

Daugiau informacijos apie konkursą >