Filomatai (lot. Philomathes: Societas Scientiarum Facultatis Philologiae) yra akademinė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filologijos fakultete organizacija. Tai savanoriška, savarankiška ir visuomeniniu pagrindu veikianti mokslinė draugija, vienijanti Vilniaus universiteto studentus, pedagogus, mokslo darbuotojus, alumnus bei visus, siekiančius išsaugoti ir plėtoti humanitarinių studijų tradicijas Lietuvoje. Filomatai ir šiandien, minėdami 200 metų tradiciją vadovaujasi senuoju šūkiu – tėvynė, mokslas, dora!

Tikslai:

• puoselėti VU FlF bendruomenę ir laisvą akademinę diskusiją;
• skatinti studentų mokslo-tiriamąjį darbą;
• gilinti studentų mokslines žinias;
• kurti palankią aplinką mokslo ir švietimo raidos skatinimui;
• plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį akademinį studentų bendravimą;
• skatinti, vykdyti humanitarinius tyrimus, programas, projektus ir dalyvauti juose;
• šviesti visuomenę, formuoti tinkamas nuostatas į aktualias humanitarinių tyrimų problemas.

Valdyba:

• dokt. Eleonora Buožytė
• dokt. Gražina Lyvens
• dokt. Tomas Riklius
• Povilas Andrius Stepavičius (VU Istorijos fakultetas)
• dokt. Šarūnas Šavėla (Università di Bologna)

• Filomatų draugijos nuostatai
• Nario anketa

Kontaktai:

Filomatai: Filologijos fakulteto mokslinė draugija. Universiteto g. 5, LT-01130 Vilnius. El. paštas: 

 Filomatai

Istorija

Vilniaus imperatoriškajame universitete 1817–1823 m. veikė slapta Filomatų (sen. gr. φιλέω „mylėti“ + μαθ- šaknies, reiškiančios „mokslą, mokymąsi“) draugija, kurią organizavo studentai, vadovavęsi narių etinio ir moralinio tobulėjimo, kuklumo, atvirumo, lygybės ir pasitikėjimo vienas kitu principais, siekę gilintis į mokslą ir šviestis. Įkūrėjai: Juozapas Ježovskis, Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, Anupras Petraškevičius, Ignotas Domeika ir kt.

Draugijos veikla apėmė mokslinius referatus, savos kūrybos pristatymą ir aptarimą. Vėliau buvo atliekami ir socialiniai tyrimai, kurių rezultatais remdamiesi draugijos nariai ketino teikti pasiūlymus gerinti krašto visuomenę ir ekonominę padėtį. Siekdami kelti vadovėlių kokybę, juos siuntėsi iš Vokietijos ir, taikydami įgytos specialybės žinias, vertė į lenkų kalbą. Draugija vadovavosi Vokietijos Buršenšaftų korporacijos, siekusios Vokietijos susivienijimo, šūkiu „Mokslas, Dora, Tėvynė“, puoselėjo Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo idėją. Filomatai sėkmingai plėtė savo įtaką ir įkūrė dukterinių organizacijų – Bičiulių, Spindulingųjų, Filaretų draugijas.

Visoje Europoje suaktyvėjus studentų judėjimams, imta intensyviai sekti ir Vilniaus universiteto gyvenimą. 1823 m., įskundus vieną iš narių, ėmė aiškėti ir kitų pavardės, prasidėjo suėmimai, kalinimai Bazilijonų vienuolyne. Po beveik metus trukusio vadinamojo „Filomatų proceso“, dalis draugijos narių buvo ištremti, kitiems tokio likimo pavyko išvengti tik pasiturinčių artimųjų dėka. Po kelių metų bandyta draugiją atgaivinti, tačiau jos ir kitų slaptų organizacijų veiklą nutraukė 1831 m. sukilimas, o jam nepasisekus – Vilniaus universiteto uždarymas.

2013 m. keliems Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentams kilo idėja suburti draugiją, vienijančią besidominčius moksline veikla, norinčius žiniomis ir atradimais pasidalinti su akademine bendruomene. Atsižvelgiant į keltus tikslus ir siekiant pratęsti prieš du šimtus metų skaudžiai nutrauktą istoriją, draugijai suteiktas Filomatų vardas. 2014 m. sausio 27 d., pritarus ir nuostatus patvirtinus fakulteto dekanui doc. Antanui Smetonai, Studentų atstovybės valdybai bei jos pirmininkui Andriui Ledui, idėja tapo realybe – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentų moksline draugija.

Laikydamiesi pamatinių romantiškųjų XIX a. pradininkų principų, organizacijos nariai siekia dar labiau skatinti studentų mokslo-tiriamąjį darbą ir mokslinių žinių gilinimą. Turėdami galimybę veikti laisvai ir atvirai, Filomatai pabrėžia studentų ir dėstytojų, tarpinstitucinį ir tarptautinį akademinį bendradarbiavimą, netaiko jokių narių mokesčių ar paskaitų lankymo apribojimų.

Veikla

Filomatai organizuoja dėstytojų paskaitas, studentų agoras bei tęstinius skaitymus, į kuriuos yra kviečiami visi akademinės bendruomenės nariai. Nuo 2013 m. paskaitas skaitė jau 18 dėstytojų, pranešimus vedė 13 studentų, įvyko 3 tęstiniai skaitymai, buvo suorganizuoti 8 akademiniai renginiai.

Dėstytojų paskaitos

Mokslo metais Filomatų nariai kviečia įvairių specialybių dėstytojus skaityti viešą paskaitą ir studentams bei kolegoms pristatyti juos dominančią temą, pasidalinti atradimais, tyrimų aspektais. Tai galimybė plėsti akiratį, kaupti žinias, diskutuoti, megzti artimesnį studentų-dėstytojų ryšį.

Studentų agora

Draugijos nariai taip pat kviečia studentus skaityti mokslinius pranešimus (30–45 min. trukmės) juos dominančiomis temomis, pristatyti rašto darbų, analizių ir tyrimų rezultatus. Tai puiki galimybė ne tik pasidalinti įžvalgomis su kitais bendruomenės nariais ir išgirsti jų nuomonę, tačiau taip pat „pasitreniruoti“ kalbėti prieš auditoriją, „pasiruošti“ rimtesniems pristatymams.

Tęstiniai skaitymai

Tęstiniai skaitymai yra kelių seminarų ciklas, kurio metu analizuojamas konkretus kūrinys. Užsiėmimus veda dėstytojas, o kartu skaityti ir interpretuoti yra kviečiami visi norintys. Tai puiki galimybė nuodugniau perskaityti klasikinius ir modernius šedevrus, o vadovaujant prityrusiam gidui – nepasiklysti kontekstų ir interpretacijų labirintuose.

Informacijos apie Filomatų renginius ieškokite Filomatų Facebook paskyroje

Kviečiame jungtis visus, norinčius skaityti paskaitą arba pranešimą, galinčius pasiūlyti temų arba siekiančius prisidėti prie draugijos!

Beiträge:

Bajarūnienė, J. (2009). Du lietuviški Johanno Wolfgango Goethe’s "Fausto" vertimai. Knygų aidai: recenzijos, apžvalgos, anotacijos. Nr. 2. 16-27.

Bajarūnienė, J. (2009). "Žinai tą šalį?": Italijos tema klasikinėje vokiečių literatūroje. Krantai: meno kultūros žurnalas 4. 12-19.

Burov, A. (2009). Zur semantischen Vielfalt von Präsens im Gegenwartsdeutschen und im Mittelhochdeutschen. Kalbotyra 60 (3), 7-13.

Burov, A. (2009). Zur Veränderung der Zeitauffassung im Deutschen: Evidenz aus dem Nibelungenlied. Philologische Ostsee-Studien 2, Koszalin, 123-133.

Katinas, D. (2009). Kontrastive Lexikologie und zweisprachige Leksikografie: ineinander, nebeneinander, füreinander. Kalbotyra 60 (3), 37-47.

Masiulionytė, V., Šileikaitė-Kaishauri, D. (2009). Geschlechtsspezifisch markierte Idiome im Deutschen und Litauischen: Alles rund um die Ehe. Moderne Sprachen 53/2, 207-227.

Norkaitienė, I. M. (2009). Semantische und formale Eigenschaften des litauischen partizipialen Systems im Vergleich zum Deutschen. Kalbotyra 60 (3), 57-65.

Sinkevičienė, J. (2009). Zu Struktur und Modusgebrauch im unabhängigen indirekten Referat in Deutschen und Litauischen politischen Kontexten. Kalbotyra 60 (3), 66-75.

Šeškauskienė, I., Žeimantienė, V. (2009). Anglistik und Germanistik an der Universität Vilnius: internationaler Dialog über Tradition und Perspektiven (18.-20. September 2008). Triangulum. 205-208.

Žeimantienė, V. (2009). Bibliographie zum Deutsch-Litauischen Sprachvergleich (1974-2008). Kalbotyra 60 (3). 112-120.

Lehrwerke:

Šileikaitė-Kaishauri, D. (2009). Wie schreibe ich meine Abschlussarbeit? Ein Leitfaden für Germanistikstudierende. Vilnius: VU leidykla. 205 Seiten.

Tagungsbeiträge:

Kontutytė, E. (2009). Germanistinės teksto lingvistikos tradicija: nuo teksto kaip "transfrazinio vieneto" iki prototipiško teksto. Tekstas: lingvistika ir poetika. 17 tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Šiauliai. 29-30.

Masiulionytė, V. (2009). Daug ir mažai reiškiantys frazeologizmai vokiečių ir lietuvių kalbose: atitikmenų beieškant. Kalbos teorija ir praktika: konferencijų pranešimų tezės. Kauno technologijos universitetas, Kaunas. 46-47.

Volungevičienė, S. (2009). Metaforinių kolokacijų vertimo problemos. Kalbos teorija ir praktika: konferencijų pranešimų tezės. Kauno technologijos universitetas, Kaunas. 77-78.

Volungevičienė, S. (2009). Vokiečių kalbos verbonomalinės konstrukcijos: lietuviškų atitikmenų paieška. Tekstas: lingvistika ir poetika: 17 tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Šiauliai. 48-49.

Übersetzungen:

Michelbertas, M. (2009). Kuršių pilkapynas. Monografija. VU leidykla. Santrauką į vokiečių kalbą išvertė S. Lapinskas. 84-94.

Breuers, D. (2009). Velnio vardu: šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija. Vilnius: Versus aureus. Iš vokiečių kalbos vertė V. Masiulionytė.

Informationsliteratur:

Bajarūnienė, J. (2009). Nabl Franz. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 656-657.

Bajarūienė, J. (2009). Neidhart von Reuental (Neīdhartas iš Ròojentalio). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 195.

Bajarūnienė, J. (2009). Nadler Josef. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 679.

Bajarūnienė, J. (2009). "Muspilli". Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 619.

Bajarūnienė, J. (2009). Murner Thomas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 606.

Bajarūnienė, J. (2009). Münchhausen Karl Friedrich Hieronymus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 585-586.

Bajarūnienė, J. (2009). Münchhausen Börries von. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 585.

Bajarūnienė, J. (2009). Müller Heiner. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 578.

Bajarūnienė, J. (2009). Mühsam Erich. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 565.

Bajarūnienė, J. (2009). Morgenstern Christian. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 487-488.

Bajarūnienė, J. (2009). Müller Wilhelm. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 579.

Bajarūnienė, J. (2009). Molo Walter von. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 380.

Bajarūnienė, J. (2009). Noll Dieter (Dyteris Nòlis). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 482.

Bajarūnienė, J. (2009). Notker III (Nòtkeris III), Notker Labeo, Notker der Deutsche, Notker Teutonicus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 555.

Bajarūnienė, J. (2009). Notker I (Nòtkeris I), Notker I Balbulus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 555.

Bajarūnienė, J. (2009). Mon Franz. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 387.

Bajarūnienė, J. (2009). Loerke Oskar (Oskaras Lèrkė). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 558-559.

Bajarūnienė, J. (2009). Von Liliencron Detlev (Detlefas fon Lilienkronas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 381.

Bajarūnienė, J. (2009). Lichtenstein Alfred (Alfredas Lichtenšteinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 112-113.

Bajarūnienė, J. (2009). Leuthold Heinrich (Heinrichas Lòitholdas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 48.

Bajarūnienė, J. (2009). Lernet-Holenia Alexander (Aleksandras Lernet-Holenija). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 28.

Moksliniai straipsniai:

Bajarūnienė, J. (2009). Du lietuviški Johanno Wolfgango Goethe’s "Fausto" vertimai. Knygų aidai: recenzijos, apžvalgos, anotacijos. Nr. 2. 16-27.

Bajarūnienė, J. (2009). "Žinai tą šalį?": Italijos tema klasikinėje vokiečių literatūroje. Krantai: meno kultūros žurnalas 4. 12-19.

Burov, A. (2009). Zur semantischen Vielfalt von Präsens im Gegenwartsdeutschen und im Mittelhochdeutschen. Kalbotyra 60 (3), 7-13.

Burov, A. (2009). Zur Veränderung der Zeitauffassung im Deutschen: Evidenz aus dem Nibelungenlied. Philologische Ostsee-Studien 2, Koszalin, 123-133.

Katinas, D. (2009). Kontrastive Lexikologie und zweisprachige Leksikografie: ineinander, nebeneinander, füreinander. Kalbotyra 60 (3), 37-47.

Masiulionytė, V., Šileikaitė-Kaishauri, D. (2009). Geschlechtsspezifisch markierte Idiome im Deutschen und Litauischen: Alles rund um die Ehe. Moderne Sprachen 53/2, 207-227.

Norkaitienė, I. M. (2009). Semantische und formale Eigenschaften des litauischen partizipialen Systems im Vergleich zum Deutschen. Kalbotyra 60 (3), 57-65.

Sinkevičienė, J. (2009). Zu Struktur und Modusgebrauch im unabhängigen indirekten Referat in Deutschen und Litauischen politischen Kontexten. Kalbotyra 60 (3), 66-75.

Šeškauskienė, I., Žeimantienė, V. (2009). Anglistik und Germanistik an der Universität Vilnius: internationaler Dialog über Tradition und Perspektiven (18.-20. September 2008). Triangulum. 205-208.

Žeimantienė, V. (2009). Bibliographie zum Deutsch-Litauischen Sprachvergleich (1974-2008). Kalbotyra 60 (3). 112-120.

Mokymo priemonės:

Šileikaitė-Kaishauri, D. (2009). Wie schreibe ich meine Abschlussarbeit? Ein Leitfaden für Germanistikstudierende. Vilnius: VU leidykla. 205 Seiten.

Konferencijų medžiaga:

Kontutytė, E. (2009). Germanistinės teksto lingvistikos tradicija: nuo teksto kaip "transfrazinio vieneto" iki prototipiško teksto. Tekstas: lingvistika ir poetika. 17 tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Šiauliai. 29-30.

Masiulionytė, V. (2009). Daug ir mažai reiškiantys frazeologizmai vokiečių ir lietuvių kalbose: atitikmenų beieškant. Kalbos teorija ir praktika: konferencijų pranešimų tezės. Kauno technologijos universitetas, Kaunas. 46-47.

Volungevičienė, S. (2009). Metaforinių kolokacijų vertimo problemos. Kalbos teorija ir praktika: konferencijų pranešimų tezės. Kauno technologijos universitetas, Kaunas. 77-78.

Volungevičienė, S. (2009). Vokiečių kalbos verbonomalinės konstrukcijos: lietuviškų atitikmenų paieška. Tekstas: lingvistika ir poetika: 17 tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Šiauliai. 48-49.

Vertimai:

Michelbertas, M. (2009). Kuršių pilkapynas. Monografija. VU leidykla. Santrauką į vokiečių kalbą išvertė S. Lapinskas. 84-94.

Breuers, D. (2009). Velnio vardu: šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija. Vilnius: Versus aureus. Iš vokiečių kalbos vertė V. Masiulionytė.

Informacinė literatūra:

Bajarūnienė, J. (2009). Nabl Franz. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 656-657.

Bajarūienė, J. (2009). Neidhart von Reuental (Neīdhartas iš Ròojentalio). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 195.

Bajarūnienė, J. (2009). Nadler Josef. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 679.

Bajarūnienė, J. (2009). "Muspilli". Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 619.

Bajarūnienė, J. (2009). Murner Thomas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 606.

Bajarūnienė, J. (2009). Münchhausen Karl Friedrich Hieronymus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 585-586.

Bajarūnienė, J. (2009). Münchhausen Börries von. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 585.

Bajarūnienė, J. (2009). Müller Heiner. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 578.

Bajarūnienė, J. (2009). Mühsam Erich. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 565.

Bajarūnienė, J. (2009). Morgenstern Christian. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 487-488.

Bajarūnienė, J. (2009). Müller Wilhelm. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 579.

Bajarūnienė, J. (2009). Molo Walter von. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 380.

Bajarūnienė, J. (2009). Noll Dieter (Dyteris Nòlis). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 482.

Bajarūnienė, J. (2009). Notker III (Nòtkeris III), Notker Labeo, Notker der Deutsche, Notker Teutonicus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 555.

Bajarūnienė, J. (2009). Notker I (Nòtkeris I), Notker I Balbulus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 16, Naha-Omuta. p. 555.

Bajarūnienė, J. (2009). Mon Franz. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 15, Mezas-Nagurskiai : 1-15 tomo papildymai. p. 387.

Bajarūnienė, J. (2009). Loerke Oskar (Oskaras Lèrkė). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 558-559.

Bajarūnienė, J. (2009). Von Liliencron Detlev (Detlefas fon Lilienkronas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 381.

Bajarūnienė, J. (2009). Lichtenstein Alfred (Alfredas Lichtenšteinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 112-113.

Bajarūnienė, J. (2009). Leuthold Heinrich (Heinrichas Lòitholdas). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 48.

Bajarūnienė, J. (2009). Lernet-Holenia Alexander (Aleksandras Lernet-Holenija). Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 13, Leo - Magazyn. p. 28.

VU Klasikų teatro trupė

Klasikinės filologijos studentų teatrinės veiklos pradžia 2010 metai. Pirmieji klasikų spektakliai buvo skirti šalies moksleiviams, dalyvaujantiems Lotynų kalbos olimpiadoje ir Antikos žinių konkurse, kuriuos organizuoja Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu ir Švietimo ir mokslo ministerija. Dabar filologų klasikų teatrinė veikla jau tapo tradicija ir tęsiasi iki šiol, įgaudama vis naujų formų: nuo 2012 m. spektakliai rodomi ir Kražių festivalio žiūrovams, įtraukiant į jų pastatymą visą miestelio bendruomenę. 2013 m. spektaklis "Alkestidė" įžengė ir į Kultūros nakties 2013 sceną Vilniuje. žr. Klasikų teatro trupė.

• 2011 m. Medėja (rež. Ramunė Markevičiūtė) pagal Euripido tragediją „Medėja“
• 2012 m. Antigonė (rež. Tomas Riklius) pagal Sofoklio tragediją „Antigonė“
• 2013 m. Alkestidė (rež. Matas Grubliauskas) pagal Euripido dramą „Alkestidė“
• 2014 m. Elektra (rež. Matas Grubliauskas) pagal Aischilo, Sofoklio ir Euripido dramas

Klasikų asociacija  (lot. Societas Classica), įkurta 2007 m. gegužės 16 d., vienija Lietuvos filologus – klasikus, pedagogus, dėstančius klasikines kalbas bei Antikos civilizaciją, studentus, taip pat visus tuos, kurie tyrinėja ar aktyviai domisi Antikos paveldu plačiąja prasme (kalbos, literatūra, kultūra, istorija) ir yra suinteresuoti išsaugoti ir plėtoti Antikos studijų, kaip Europos tapatybės pamato, tradicijas Lietuvoje. Pagrindinis asociacijos veiklos tikslas – vienijant filologus klasikus skatinti ir vykdyti Antikos civilizacijos tyrimus, programas ir projektus, plėtoti klasikinių kalbų bei Antikos studijų tradicijas Lietuvoje, bendradarbiaujant su šalies ir tarptautinėmis organizacijomis skatinti klasikinės filologijos mokslo plėtrą ir pan. Asociacija daug dėmesio skiria pilietinių vertybių ir europietiškos tapatybės ugdymo per Antikos kultūros pažinimą projektams.

Asociacijos siekiai:

• Vystyti Antikos civilizacijos tyrimus, programas, projektus ir dalyvauti juose;
• Puoselėti Antikos studijų tradicijas Lietuvoje;
• Bendradarbiauti su įvairiomis Lietuvos švietimo įstaigomis;
• Skatinti klasikinės filologijos mokslo plėtrą;
• Megzti ryšius su kitomis Lietuvos bei tarptautinėmis klasikų ir artimų sričių organizacijomis;
• Šviesti visuomenę ir aktualinti klasikinės filologijos problemas;
• Telkti Lietuvos klasikus sprendžiant aktualius jų bendruomenei klausimus.

Veikla:

• Skaitomos viešos paskaitos, organizuojamos konferencijos.
• Antikos kultūros paveldas aktualinamas žiniasklaidoje.
• Rengiama Humanitarinių mokslų studentų stovykla Kražiuose.
• Pirmąjį kiekvieno mėnesio antradienį rengiamas „Klasikų klubas“ kviečia skaityti paskaitas žinomus lektorius, taip pat įsitraukti į diskusijas ir aktyviai dalyvauti visus, vertinančius klasikinę kultūrą. „Klasikų klubas“ gimė 2013 m. kovą, po Klasikų asociacijos sparnu, valdybos narių Agnės Zalanskaitės ir Ramintos Važgėlaitės iniciatyva. Paskaitas jau skaitė lektoriai istorikas Bernardas Gailius, filosofas Kristupas Sabolius, politologas Deividas Šlekys.
• Glaudžiai bendradarbiaujama su mokyklomis ir moksleivių bendruomene: kasmet rengiama Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada, Antikos kultūros konkursas, atviros pamokos ir kalbų dienos, Antikos diena mokyklose, vykdomi bendri kultūriniai projektai.
• Bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimu bei Švietimo ir mokslo ministerija siekiama atgaivinti klasikinio ugdymo tradicijas ir įgyvendinti klasikinės gimnazijos koncepciją, rengiama Antikos kultūros ir lotynų kalbos programa mokykloms bei mokytojų seminarai.
• Klasikų asociacija vykdo tarptautinę veiklą – nuo 2009 m. yra tarptautinės organizacijos EuroClassica narė, o 2011 m. asociacijos pirmininkė išrinkta į jos valdybą. Be to, asociacija dalyvauja projektuose European Symbols ir Europatria, gabiausi studentai nuolat vyksta į tarptautines akademines dirbtuves Academia Homerica ir Academia Ragusina. Bendradarbiaujama ir su Baltijos regiono klasikais – kasmet vis kitoje šalyje organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija Colloquium Balticum.
• Skatinama Klasikinės filologijos istorijos Lietuvoje sklaida.
• Rengiamos knygos ir kiti leidiniai.

Valdyba

• doc. dr. Nijolė Juchnevičienė – Klasikų asociacijos pirmininkė, asociacijos valdybos pirmininkė, Filologijos fakulteto studijų reikalų prodekanė, Europos klasikinių kalbų ir Antikos kultūros mokytojų asociacijų federacijos EuroClassica valdybos narė
• prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė
• doc. dr. Vytautas Ališauskas
• doc. dr. Audronė Kučinskienė
• dr. Viktoras Bachmetjevas
• Vilius Bartninkas
• Emilija Ignatavičiūtė
• Anna Maciūnienė
• Gendvilė Svirskaitė

Nuorodos

• Klasikai.lt
• Klasikų Facebook
• Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra

• Alumnų draugija
• Academia Salensis
• Klasikų asociacija
• Lietuvių kalbos draugija
• Lietuvos slavistų asociacija
• Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija
• Lietuvos universitetų anglų kalbos dėstytojų asociacija
• Lituanistų sambūris

• Naujienos alumnams
• Struktūra
• Dokumentai ir nuorodos

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto alumnų draugija siekia, kad ir pabaigus studijas Jūsų ryšys su Alma Mater nenutrūktų. Nepriklausomai nuo to, ar baigėte Fakultetą tik pastaraisiais metais, ar prieš daugelį metų, mums bus labai malonu, jei vėl sugrįšite į Fakultetą.

Sekdama sėkmingą pasaulio universitetų alumnų draugijų veiklos praktiką, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto alumnų draugija:

• padės absolventams palaikyti ryšį su Fakultetu;
• informuos apie Fakulteto naujienas;
• organizuos susitikimus su kitais Fakulteto alumnais – vertėjais, rašytojais, poetais, menininkais, politikais, diplomatais, visuomenės veikėjais;
• organizuos kultūros renginius, ekskursijas;
• sudarys Fakulteto absolventų duomenų bazę, kuri padės susirasti buvusių studijų draugų, užmegzti ryšių
• su kolegomis;
• padės sužinoti Jūsų, kaip praktikų, nuomonę apie Fakulteto studijų programas, nes Jūsų patirtis yra be galo vertinga tiek buvusiems, tiek esamiems ir būsimiems Fakulteto studentams;
• pasiūlys pasinaudoti įvairiomis Fakulteto paslaugomis.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto alumnų draugijos logotipas: Pavel Rogovič